Žemės drebėjimas Japonijoje buvo paskutinis blogų žinių lašas, sutrikdęs investuotojus.

Nutikus didelei nelaimei, investuotojai pirmiausia veikia ir tik po to užduoda klausimus. Japoniją ištikęs žemės drebėjimas, cunamis ir branduolinė krizė praėjusią savaitę nulėmė staigų akcijų rinkų nuosmukį.

„Nikkei 225 stock average“ indeksas Japonijoje pirmosiomis prekybos savaitės dienomis smuko atitinkamai 6,2 procento ir 10,6 procento, po to šiek tiek atsitiesė. Nuostoliai tarptautinėse rinkose buvo kiek prislopinti, bet, nepaisant to, pasaulinės akcijų rinkos per kovo 15 dieną smuko labiausiai per septynis mėnesius.

Amerikos „Dow Jones Industrial Average“ indeksas nuslydo gerokai žemiau 12 000 punktų ribos, kurią jis vasario pradžioje peržengė pirmą kartą po investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo.

Sutemos į rinkas atėjo ne vien dėl Japonijos. Jau nuo vasario mėnesio tam nepasirengusias rinkas užklupo geopolitinės rizikos, augančių žaliavų kainų ir perspektyvos, kad pinigų politika netrukus sugriežtės, derinys.

Politiniai neramumai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose jau kilstelėjo naftos kainas beveik ketvirtadaliu. „Brent“ rūšies nafta pabrango nuo 93,33 dolerio sausio 7 dieną iki 116,35 JAV dolerio už barelį kovo 2 dieną.

Tai grąžino nemalonius prisiminimus apie 2008 metus, kai 146 JAV dolerių už barelį naftos kaina pagilino recesiją. Dėl plataus vartojimo prekių kainų didėjant bendrajai infliacijai, Europos centrinis bankas (ECB) užsiminė, kad jis stovi ant sprendimo didinti palūkanų normą slenksčio. Didžiosios Britanijos infliacijai aukščiau siektinos ribos leidęs pakilti Anglijos bankas taip pat spaudžiamas pasukti tuo pačiu keliu.

Toms euro zonos narėms, kurios vis dar vargsta prislėgtos valstybės skolų naštos, didesnės palūkanų normos taptų iššūkiu. Didelė dalis Europos Sąjungos jau stengiasi sugriežtinti mokestinę politiką. Tai – neramios žinios investuotojams, kurie mano, jog pasaulinio ekonomika labiausiai atsigauna būtent dėl fiskalinio ir monetarinio skatinimo.

Oficialios paramos laipsnis rinkoms palaipsniui mažėja: bandydama suvaržyti ekonomikos augimą, Kinija kelia palūkanų normas ir griežtina bankų sistemos atsargų reikalavimus.

Taigi, siaubingos naujienos iš Japonijos investuotojus pasiekė tada, kai jie ir taip jau  rengėsi sumažinti savo investicijų riziką. Žemės drebėjimas prideda dvi naujas grėsmes pasaulio ekonomikai (šalia rimtos branduolinės katastrofos rizikos).

Pirma yra pasaulinės tiekimo grandinės sutrikdymas, ypač elektronikos pramonėje. Kompanija „Texas Instruments“ pranešė, kad buvo pakenkta dviem jos lustų gamykloms Japonijoje. Viena iš jų Miho mieste gamino apie 10 procentų bendrovės produkcijos. Kita įmonė „Freescale Semiconductor“ pranešė, kad sustabdė gamybą Sendajaus gamykloje, netoli žemės drebėjimo epicentro. Įvairių papildomų detalių gamyklų veikla taip pat buvo sutrikdyta.2 psl. >>