Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

The Economist

Plotas ir miestas

© THE ECONOMIST | 2015-05-27

Pasaulio megapoliuose žemė išnaudojama prastai. Tai brangiai kainuoja.

Pirkite žemę, kaip patarė Markas Twainas, juk jos nebegaminama. Ir nepasakytum, kad žemės trūksta. Antai Teksase tilptų visi JAV gyventojai ir kiekvienas namų ūkis gautų daugiau kaip 40 arų. Kainas į padanges išaugina didmiesčiuose – Londone, Mumbajuje, Niujorke – susiduriančios pašėlusi paklausa ir ribota pasiūla. Honkonge kainos per pastaruosius dešimt metų pašoko 150 proc. Meifere, Londono centre, būstas gali kainuoti net po 75 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Manhatano gyvenamuosiuose rajonuose vienas kvadratinis metras atsieina 6 tūkst. eurų.

Net ir šiuose miestuose stygius – dirbtinis. Valdžiai ribojant užstatymo aukštį ir tankį mažėja pasiūla ir dėl to pučiasi kainos. Neseniai atlikę analizę Londono ekonomikos mokyklos mokslininkai nustatė, kad Londono Vest Ende taikant griežtą žemės naudojimo tvarką biurų kaina šokteli maždaug 800 proc., o Milane ir Paryžiuje – apie 300 proc. Dėl žemvaldžių rankose sukaupto milžiniško turto beveik neįmanoma pastatyti naujų biurų, kurie konkuruodami tą pelną sumažintų.

Prastai veikianti nekilnojamojo turto rinka labai žalinga – jos  neigiamą įtaką ypač jaučia privatūs asmenys. Kadangi būstas brangus, dirbantys žmonės priversti rinktis tuos rajonus, kur pigiau įsikurti, nors jie ne tokie patrauklūs dėl socialinės aplinkos. Kaip atskleidžia vienas tyrimas, jei statybos nebūtų griežtai ribojamos, Įlankos regione prie San Fransisko užstatymas būtų maždaug penkiskart didesnis. Sudėkite, kiek prarandama dėl negauto uždarbio ir nerealizuoto žmonių potencialo, ir nuo skaičių apsisuks galva. Jei JAV leistų miestams augti laisvai, šalies bendrasis vidaus produktas padidėtų 6,5–13,5 proc., arba maždaug 1–2 trln. dolerių. Nedaug rastum kitų politikos krypčių, galinčių duoti panašių rezultatų.

Netrūksta stabdžių

Padrika rinka susiformavo dėl dviejų ilgalaikių tendencijų. Pirma, miestas vėl tapo pagrindiniu pasaulio ekonomikos mašinos sraigteliu. XX a., pingant transportui, miesto trauka nusilpo, bet XXI a., prasidėjus skaitmeninei revoliucijai, vėl sustiprėjo. Žinių reikalaujantys technologijų, finansų sektoriai tarpsta, kai šalia sutelkta daug darbuotojų, galinčių dalytis idėjomis ir profesine patirtimi. Taip pradėjo augti tokių didmiesčių kaip Londonas, Niujorkas ir San Fransiskas ekonomika ir gyventojų skaičius.

Jei JAV leistų miestams augti laisvai, šalies BVP padidėtų 6,5–13,5 proc., arba maždaug 1–2 trln. dolerių.

Bet šie miestai neatgavo istorinio gebėjimo plėstis, kad tilptų visi norintys apsigyventi. Rimta priežastis – XIX a. pabaigoje jiems nevaržomai augant išplito nusikalstamumas ir ligos. Tai lėmė antrąją tendenciją – išpopuliarėjo žaliosios juostos ir skirstymas į zonas. Praėjusį amžių žemės naudojimo taisyklių priimta tiek, kad gauti leidimą planuoti sunkiau, nei lietingą popietę susistabdyti taksi. Pagal griežtą Londono tvarką nauji statiniai negali užstoti vaizdo į Šv. Pauliaus katedrą tam tikru rakursu. „Google“ planams statyti būstus Silicio slėnyje, bendrovei priklausančiame sklype Mauntin Vju mieste, priešinamasi motyvuojant, esą čia atsikraustę žmonės tikriausiai turės augintinių, kurie kels pavojų vietos pelėdų populiacijai. Sau naudos žiūrintys mažo tankio rajonų gyventojai gali pasinaudoti įvairiausiomis planavimo taisyk­lėmis (nuo apšvietimo reikalavimų iki stovėjimo aikštelių), kad užkirstų kelią naujoms statyboms.

Daugelis sako, kad tai puiku. Didžiuosius miestus išraižę keliai ir geležinkeliai jau dabar trata – vos atlaiko augančio gyventojų skaičiaus naštą. Kylant nekilnojamojo turto kainoms prarandama viena iš kelių vidurinei klasei dar likusių galimybių sukaupti turto. O atsargus požiūris į plėtrą – patikimiausias būdas apsaugoti viešąsias erdves ir miesto paveldą: davus valią ekonomistams, jie ir Centrinį parką netruks išasfaltuoti.

Nors susirinkimuose tokiems planavimo argumentams pritariama, paanalizavus detaliau, jie nebeatrodo tokie tvirti. Būsto nuosavybė ne itin egalitariška. Nemažai daliai namų ūkių kainos per aukštos ten, kur gyvenimas verda labiausiai. Neatsitiktinai nusikamavusiame Detroite ir jo prieigose nuosavų būstų gerokai daugiau (71 proc.) nei klestinčiame San Fransiske (55 proc.). Nebūtina pristatyti gausybės dangoraižių, kad į didmiesčius plūstų žmonės. San Fransiske jų galėtų įsikurti dukart daugiau, o tankis vis tiek liktų perpus mažesnis nei Manhatane.

Nekilnojamojo turto klaidos

Skirstymo į zonas taisyklės sugalvotos siekiant sureguliuoti augančio, našaus miesto teikiamą socialinę naudą ir kartais plėtros nulemiamas privačias sąnaudas. Bet ilgainiui žemės panaudojimo taisyklės įgavo neigiamų bruožų – jos virto mechanizmu, kuris žemvaldžiams duoda ir nepagrįstai milžinišką pelną, ir suteikia galimybę neleisti kitiems kontroliuoti jų nekilnojamojo turto. Didelę grąžą duotų net maži žingsniai siekiant atkurti sveikesnę privačiojo ir viešojo gėrio pusiausvyrą. Politikai turėtų atkreipti dėmesį į du aspektus.

Pirma, jie privalo užtikrinti, kad miesto plėtros gaires numatytų aukščiausia valdžia. Vietos politikai paprastai priima griežtesnes žemės naudojimo taisykles. Iš didesnio miesto gyventojų skaičiaus (darbo vietų ir mokesčių) atskiri rajonai naudos gauna mažiau, nei patiria sąnaudų (užstotas vaizdas, spūstys gatvėse). Miestams leidus spręsti aprūpinimo būstu klausimus, plėtros nauda taptų svaresnė. Viename rajone apribojus statybas, reikėtų intensyviau statyti kitur, kad visas miestas plėtotųsi kryptingai.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135000 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-12 11:43:36 [post_date_gmt] => 2015-05-12 09:43:36 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => Places To Visit - San Francisco [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => places-to-visit-san-francisco [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-12 11:43:36 [post_modified_gmt] => 2015-05-12 09:43:36 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134999 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/494292755-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai