Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

The Economist

Silpnesnioji lytis

© THE ECONOMIST | 2015-04-29

Ir mokykloje, ir universitete merginos vis labiau lenkia vaikinus

„Viskas dėl jų smegenų, kūnų ir cheminių medžiagų“, – sako seras Anthony Seldonas, vadovaujantis Wellingtono koledžui, prabangiai Anglijos internatinei mokyklai. „Jie mąsto, kad nieko šaunaus gerai mokytis, būti protingam“, – mano Bronkso lyderystės akademijos direktorius Ivanas Yipas iš Niujorko. Vienoje mokykloje mokslas kainuoja 38 tūkst. JAV dolerių per metus ir joje veikia nardytojų klubas. Kitoje dauguma mokinių, iš kurių ketvirtadalis turi specialiųjų poreikių, gauna subsidijuojamus pietus. Bet abiem kyla ta pati problema – paauglių grupėje berniukai atsilieka nuo mergaičių.

Prieš kelis dešimtmečius tokios tendencijos nė įsivaizduoti nebuvo galima. Iki XX a. 7-ojo dešimtmečio berniukai mokydavosi ilgiau ir pažengdavo toliau nei mergaitės, taip pat dažniau baigdavo universitetą. Dabar turtingajame pasaulyje svarstyklės svyra į kitą pusę, viena po kitos prisijungia ir skurdžios šalys. Kadaise nerimavę, kad mergaitės jaučiasi netvirtai gamtos moksluose, šiandien politikai knygomis apie Harį Poterį bando sugundyti paniurusius berniukus. Švedija užsakė atlikti „berniukų krizės“ tyrimą. Australija parengė skaitymo programą „Boys, Blokes, Books & Bytes“ („Berniukai, bičai, knygos ir baitai“). Pasikeitė vos pora kartų, ir vieno lyčių atotrūkio neliko, bet atsirado kitas.

Kardinaliai pasikeitusi padėtis aptariama ataskaitoje, kurią kovo 5-ąją paskelbė turtingų šalių idėjų kalvė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), dirbanti Paryžiuje. Berniukai dar šiaip taip dominuoja matematikoje: skirtumas tarp penkiolikmečių berniukų ir mergaičių žinių vidutiniškai atitinka tris mokslų mėnesius. Gamtos moksluose rezultatai pasiskirstę gana tolygiai. Bet skaitymo srityje, kur mergaitės jau senokai pirmauja, atsivėrė praraja. Iš 64 tyrime dalyvavusių šalių ir ūkių mergaitės visur pasirodė geriau. Atotrūkis vidutiniškai lygus vieniems mokslo metams.

xx > xy?

EBPO raštingumą laiko svarbiausiu vertinamu įgūdžiu, nes nuo jo priklauso tolesni mokslai. Ir išties, lyginant paauglius, berniukams tikimybė neįgyti bazinių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų žinių 50 proc. didesnė nei mergaitėms (žr. grafiką). Į šią grupę patenkantys jaunuoliai, kurie neturi nuo ko atsispirti ir kuo pasižymėti, dažnai apskritai meta mokyklą.

Kad išsiaiškintume, kodėl vaikams mokslai sekasi taip skirtingai, pirma pažiūrėkime, kuo jie užsiima po pamokų. Vidutinė penkiolikmetė penkias su puse valandos per savaitę skiria namų darbams, t. y. valanda daugiau nei vidutinis berniukas, nes jis daugiau laiko praleidžia žaisdamas vaizdo žaidimus ir naršydamas internete. Savo malonumui skaito trys ketvirtadaliai mergaičių, bet tik vos daugiau kaip pusė berniukų. Skaitoma vis mažiau – ekranai vilioja labiau nei knygų puslapiai, bet berniukų atveju tempas spartesnis. EBPO nustatė, kad tada, kai jie namų darbams skyrė tiek pat laiko kiek vidutinė mergaitė, lyčių atotrūkis skaityme sumažėjo beveik ketvirčiu.

Sėdėdami pamokoje berniukai svajoja būti kitur ir paprastai dukart dažniau nei mergaitės teigia, kad mokykla – laiko švaistymas, taip pat dažniau vėluoja į pamokas. Anksčiau mokytojams buvo sunku mergaites įtikinti, kad gamtos mokslai – ne tik vyrų sritis, o dabar EBPO tėvus ir politikus ragina atitraukti berniukus nuo vyriškumo sampratos, pagal kurią ignoruojami akademiniai pasiekimai. „Berniukai jaučia įvairų spaudimą, – sako I. Yipas. – Deja, jie bando pateisinti tam tikrus lūkesčius, susijusius su [blogu] elgesiu.“

Gal berniukų polinkis niekinti mokyklą nevertintas kaip neprotingas, kai neišsilavinusiems vyrams nebuvo sunku gauti darbo. Bet tai jau tolima praeitis. Gali būti, kad noras pasipuikuoti padeda matematikoje, kur berniukams pirmauti leidžia pasitikėjimas savimi (jis kartais skatina klysti: 12 proc. berniukų teigė žiną EBPO tyčia pakištą neegzistuojančią matematinę sąvoką „tariamasis ištempimas“, mergaičių apgauta tik 7 proc.). Tačiau jiems trūksta drausmės, ir tai varo mokytojus iš proto.

Gal dėl to, kad paaugliai gali būti nepakenčiami, jiems dažnai rašomi prastesni pažymiai. EBPO nustatė, kad atlikdami anoniminius testus berniukai pasirodė daug geriau, nei juos įvertino mokytojai. Skaityme atsilikimas nuo mergaičių sumažėjo trečdaliu, o matematikoje ir taip jau pirmavę berniukai dar labiau išsiveržė į priekį. Kitoje išvadoje, rodančioje, kad mokytojams trūksta objektyvumo, teigiama, jog berniukai dažniau paliekami antriems metams nei mergaitės net kai jų gabumai vienodi.

Savo malonumui skaito trys ketvirtadaliai mergaičių, bet tik vos daugiau kaip pusė berniukų.

Iš kur tokia diskriminacija? Pirma, tikėtina, kad mokytojai geresnius pažymius rašo mokiniams, kurie yra mandagūs, noriai mokosi ir nesipeša, o tai būdingiau mergaitėms. Kai kuriose šalyse dėl blogo elgesio net gali būti sumažintas už žinias gautas balas. Antra, aštuoni iš dešimties pradinių klasių mokytojų ir beveik septyni iš dešimties vidurinių klasių pedagogų yra moterys. Jos palankiau vertina savo lyties atstoves, lygiai kaip įmonėms vadovaujantys vyrai, kaip rodo tyrimai, palankesni pavaldiniams vyrams. Kai kur seksizmą palaiko įstatymai: Singapūre berniukas iki šiol gali gauti rykščių, o mergaitė – ne.

Kai kur berniukams sukuriamos sąlygos pasirodyti geriau. Lotynų Amerikoje lyčių atotrūkis skaityme gana nedidelis: Čilėje, Kolumbijoje, Meksikoje ir Peru berniukai nuo mergaičių atsilieka mažiau nei kitur. Blogai, kad tai beveik visada reiškia ir didesnį lyčių atotrūkį matematikoje berniukų naudai. Būna ir atvirkščiai: Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, kur mergaitės matematikoje jau prilygsta berniukams, skaityme lytis skiria nejaukiai didelė praraja. Nuo 2003 m., kai EBPO paskutinį kartą atliko rimtą tyrimą, keliose šalyse berniukai prisivijo skaityme, o dar keliose mergaitės gerokai sumažino atotrūkį matematikoje. Bet abiejų rezultatų kartu nepasiekė nė viena šalis.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134499 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-31 14:26:21 [post_date_gmt] => 2015-03-31 12:26:21 [post_content] => (Vida Press nuotr.) [post_title] => Schoolboy Sleeping on Sofa [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => schoolboy-sleeping-on-sofa [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-31 14:26:21 [post_modified_gmt] => 2015-03-31 12:26:21 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134498 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/AOP9.42-20828298-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 134500 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-31 14:28:32 [post_date_gmt] => 2015-03-31 12:28:32 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-85 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-31 14:28:32 [post_modified_gmt] => 2015-03-31 12:28:32 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134498 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Grafikas11.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai