„Le Monde“: Kodėl Rusija nesmerkia Sirijos?

Po dešimt mėnesių trukusio smurto ir 6 tūkst. žuvusių aukų Maskva ir toliau atsisako pasmerkti Sirijos prezidentą Bacharą Al-Assadą. Tokią poziciją gali paaiškinti dvi priežastys – Rusijos strateginiai interesai ir patirta „trauma“ sprendžiant Libijos klausimą, skelbia „Le Monde“.

Nuo pat 2011 metų spalio mėnesio Rusijai nepabosta kartoti „niet“, kai kalba pasuka ties Sirija. Panašu, kad Vakarų valstybių pastangos įkalbinti Rusiją, kad ši pasirašytų JTO rezoliuciją dėl Sirijos, gali pasibaigti komiškai – rezoliucijos tekstas paprasčiausiai neteks savo politinės reikšmės.

Maskvos pozicija kelia sumišimą tiek amerikiečių, tiek europiečių gretose. Pirmieji yra nusivylę. Jie norėjo tikėti, kad santykių tarp Rusijos ir JAV „perkrovimas“ po Baracko Obamos išrinkimo nebuvo tik tušti žodžiai. Europiečiai lygiai taip pat skundžiasi nesuprantama rusų diplomatijos pozicija. Kodėl Maskva trūks plyš gina savo strateginį partnerį regione, klausia dienraštis.

Žinoma, Maskvos užsispyrimą galima aiškinti pasitelkus „klasikinius“ argumentus, tokius kaip 3 milijardų JAV dolerių metinę apyvartą iš prekybos ginklais, Rusijos laivyno bazės Viduržemio jūroje, Tartuso mieste, strateginės reikšmė ir panašiai. Tačiau esama ir kitų priežasčių, skelbia „Le Monde“.

Visų pirma, skiriasi Vakarų ir Rusijos vertybių sistemos. Pirmiesiems į savo tautą šaudantis šalies vadovas yra nusikaltimo prieš žmoniją autorius. Tuo labiau, kad Sirijoje jau skaičiuojama 6 tūkst. žuvusiųjų. Be to, JTO duomenimis, dauguma aukų krito nuo reguliarios Sirijos kariuomenės. Išorės jėgų kišimosi į šalies vidaus reikalus humanitariniais sumetimais Rusijos valdžia negali pateisinti.

Kaip teigia prancūzų dienraštis, Maskvos politinio elito akimis civilių žudymai neturi didelės reikšmės. Tą atskleidžia ir per žudynes Sirijoje tebevykstantys prekybos mainai tarp Maskvos ir Damasko. Sausio mėnesio pabaigoje Rusijos spauda rašė apie iš šalies Sirijos link iškeliaujančią karinę amuniciją. Rusijos atstovo prie JTO teigimu, prekyba ginklais su Sirija neturi jokio poveikio esamai situacijai.

Antra, Maskvai susidarė įspūdis, jog sprendžiant Libijos klausimą Kremlius buvo apgautas. Balsuojant dėl JTO rezoliucijos, Rusija susilaikė. Tačiau rezoliucijoje numatytą neskraidymo zoną pakeitė klasikinio pobūdžio operacija, kurioje aktyviai dalyvavo NATO pajėgos. Dabar Maskvai nebeliko jokio noro palaikyti Vakarus, „Le Monde“ cituoja Rusijos užsienio politikos ekspertą Fiodorą Loukianovą.

Rusijos nesikišimo į Siriją pozicija puikiai atitinka Vladimiro Putino užsienio politikos principus, rašo „Le Monde“. Pasak dienraščio, nors Kremliaus šeimininkas keisis tik gegužės mėnesį, „Putino efektą“ tarptautinėje arenoje jau galima iš naujo jausti. Maskvos tonas skamba vis griežčiau svarstant tokius klausimus kaip Sirijos krizė, Irano branduolinė programa ar NATO priešraketinės gynybos projektas.