Latvijos žiniasklaida: debesys virš „airBaltic“ nesisklaido

Buvusi „airBaltic“ akcininkė – privati bendrovė „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS) – pradėjo kovą dėl 47,2 akcijų, kurios buvo užstatytos bankrutuojančiam „Latvijas Krajbanka“ ir kurias perėmė kontrolinį „airBaltic“ akcijų paketą valdanti Latvijos vyriausybė.

Valstybė už akcijas BAS sumokėjo maždaug 1,1 mln. litų, nors bankui jos buvo užstatytos už 50 mln. litų.
BAS tokį jos akcijų perėmimą dar pernai paskelbė priverstiniu. Po ilgų konsultacijų su teisininkais bendrovė praėjusią savaitę kreipėsi į Rygos apygardos teismą prašydamas akcijų perėmimą pripažinti neteisėtu. Kol vyks nagrinėjimas, prašoma akcijas areštuoti, kad jos nebūtų niekam parduotos.

Latvijos radijo teigimu, BAS priklausiusios „airBaltic“ akcijos gali būti parduotos, nes esama informacijos apie vykstančias Susisiekimo ministerijos pareigūnų derybas su Kinijos aviacijos kompanija „Hainan Airlines“. Teismas BAS prašymą patenkino.

Susisiekimo ministerijos atstovai dienraščiui „Dienas bizness“ sakė tikrai nesitikėję tokio scenarijaus. Jų teigimu, BAS ilgą laiką nevykdė svarbiausio savo įsipareigojimo – investuoti į „airBaltic“ kapitalą. Dar pernai susitarta, kad valstybė ir privatūs akcininkai į bendrovę investuos apie 0,5 mlrd. litų. Pasak Susisiekimo ministerijos, jei iki praėjusių metų gruodžio 28 d. BAS būtų įnešusi apie 185 mln. litų, ji būtų galėjusi susigrąžinti turėtas „airBaltic“ akcijas.

BAS atstovai tebevengia kalbėti apie galimas investicijas į „airBaltic“, tik pabrėžia, jog akcijos iš jų nupirktos neteisėtai – paskelbus apie „Latvijas Krajbanka“ žlugimą, akcijos jam juridiškai jau nebepriklausė, o bet kokie veiksmai su jomis buvę apriboti.

Tuo metu TV3 kanalas, komentuodamas prasidėjusį teismo procesą, įspėja: šis procesas tęsis ne vienerius metus. Dėl to gali kilti rimtų sunkumų „airBaltic“ veiklai. Tokiai nuomonei pritaria ir dienraštis „Neatkariga rita avize“ – esą Susisiekimo ministerija gal ir paskubėjo perimti akcijas iš BAS. Jau pernai buvo aišku, kad BAS taip lengvai nepasiduos, nes už šios kompanijos nugaros tebestovi įtakingasis Bertoltas Flickas, buvęs ilgametis „airBaltic“ vadovas, kurio pasitraukimo reikalavo vyriausybė. B. Flickui priklauso 50 proc. BAS akcijų, kita pusė priklauso Bahamuose registruotai kompanijai, kaip teigiama – susijusiai su buvusiu „Snoro“ savininku Vladimiru Antonovu bei jo tėvu Aleksandru.

Pasak dienraščio, perimant iš BAS akcijas tikriausiai nugalėjo įsitikinimas, jog valstybei visiškai kontroliuojant „airBaltic“, bus lengviau bendrovę paremti mokesčių mokėtojų pinigais.

Tačiau nemalonumai gresia ir BAS. Į teismą kreipėsi ofšorinėje zonije registruota kompanija „Veriko“, prašydama BAS iškelti nemokumo bylą. Kaip praneša interneto portalas pietiek.com, „Veriko“ vardas pirmą kartą nuskambėjo pernai vasarą, kai pasklido kalbos apie kompanijos siekius iš BAS perimti pastarajai priklausiusią „airBaltic“ akcijų dalį.
Vėliau tos kalbos nurimo, tačiau neatmetama, jog Liuksemburge registruota ir rinkos bei visuomenės nuomonių tyrinėtoja prisistatanti „Veriko“ taip pat gali būti vienaip ar kitaip susijusi su Antonovais.

„Veriko“ reikalauja iškelti nemokumo bylą BAS, nes pastaroji kompanija esanti skolinga už brokerių paslaugas beveik 20 tūkst. litų. Neatmetama, kad „Veriko“ teiks ieškinį ir dėl daugiau skolų.

BAS priklauso nemažai akcijų „airBaltic“ antrinėse įmonėse, be kurių aviacijos bendrovė negali dirbti. „airBaltic“ netgi siūlėsi padengti tikras ar tiktai tariamas BAS skolas. Po poros dienų pranešta, jog pinigai jau pervesti į  „Veriko“ sąskaitą, tačiau pastaroji kompanija teigia jų iki šiol negavusi.

Tuo metu, pasak Nacionalinės televizijos, vyriausybė karštligiškai svarsto, ar ieškoti biudžete 185 mln. litų, kurių BAS taip ir nepervedė į „airBaltic“. „Latvijas avize“ skelbia, jog valstybei prisiėmus didesnę finansinę naštą gali tekti papildomai konsoliduoti šių metų valstybės biudžetą.

Premjeras Valdis Dombrovskis Latvijos radijui atskleidė: šiuo metu vyksta intensyvios investuotojų į „airBaltic“ paieškos. Svarbiausi keliami reikalavimai – užtikrinti stabilią ir skaidrią bendrovės veiklą, ilgalaikę plėtrą bei turėti realų verslo planą. Dar vienas minimas reikalavimas – Ryga privalo likti pagrindinė „airBaltic“ bazė.

Vyriausybė artimiausiu metu turės apsispręsti, kuriai kompanijai patikėti „airBaltic“ lėktuvų parko atnaujinimą – prancūzų „AirBus“ ar amerikiečių „Boeing“.

Būsimų pirkinių suma gali siekti 800 mln. eurų. Dalis lėktuvų bus perkama išsimokėtinai. TV3 teigimu, vyriausybė kol kas labiau simpatizuoja „AirBus“ kompanijai. Prancūzai žada padėti ruošti lėktuvų pilotus, Rygoje įkurti logistikos centrą bei siūlo kitų papildomų paslaugų.