Latvijos žiniasklaida: referendumas gali ir suskaldyti, ir sujungti

Trečiadienį Latvijoje prasideda balsavimas referendume dėl oficialaus statuso suteikimo rusų kalbai – referendumo dieną balsuoti negalėsiantys rinkėjai galės pareikšti savo valią iš anksto. Be to, rinkėjams bus dalinami informaciniai bukletai bei registruojami vyresnio amžiaus ir neįgalių rinkėjų prašymai referendumo dieną balsuoti namie.

Dienraščio „Latvijas avize“ teigimu, pastaruoju metu labai suaktyvėjo tiek referendumo šalininkai, tiek oponentai. Referendumą dėl rusų kalbos inicijavusios organizacijos „Gimtoji kalba“ vadovas Vladimiras Lindermanas jau anksčiau minėjo, jog stengsis daugiau dirbti su latviais, o daugelis rusakalbių ir be agitacijos vieningai pasisakys už rusų kalbą.

Tačiau pastaruoju metu labai padaugėjo straipsnių Latvijos rusiškoje spaudoje, rusakalbių politikų pareiškimų, raginančių vieningai kovoti už rusų kalbą bei didesnes tautinių mažumų teises.

Aktyvėja ir latviškosios jėgos. Nors buvo siūloma referendumo išvakarėse rengti valstybės finansuojamą kampaniją, palaikančią latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę, tokio sumanymo atsisakyta baiminantis dar didesnės etninės įtampos.

Latvijos radijas praneša apie aktyvėjančias latviškąsias visuomenines organizacijas. Apie latvių kalbai gresiantį pavojų, jei ir rusų kalba taptu oficialia, vis garsiau kalba Medikų asociacija, Teisininkų draugija, Sporto federacija. Artimiausiu metu latvių kalbą remiantį pareiškimą turėtų paskelbti ir Kūrybinių organizacijų taryba.

Radijas primena, jog kultūros žmonės ilgokai delsė išsakyti savo poziciją dėl referendumo. Artėjantis referendumas, laikraščio „Neatkariga rita avize“ teigimu, privertė sukrusti ne tik latvių nacionalines politines jėgas, bet ir visus politikus.

Vis garsiau klausiama: kaip gyvensime po referendumo, kaip sumažinti vis labiau įsiplieskiančią tarpnacionalinę įtampą? Visos parlamento politinės jėgos  pripažįsta, jog dabartinė padėtis šalyje – pavojinga.

Tiesa, politikų nuomonė apie neatidėliotinus darbus gerinant tarpnacionalinius santykius labai skiriasi. Prorusiškas „Santarvės centras“ (vienas didžiausių referendumo rėmėjų) siūlo sukviesti Liaudies forumą ar Liaudies susirinkimą ir visiems drauge ieškoti latvių bei rusų tarpusavio supratimo. Minėtąjį forumą ar susirinkimą turėtų rengti ne politikai, o nevyriausybinės organizacijos.

Latviškosios partijos įsitikinusios, jog „Santarvės centro“ siūlomo forumo tikrai per maža. Esą būtų  logiška į įvairių projektų įgyvendinimą įtraukti kuo daugiau skirtingų tautybių žmonių, kad juos vienytų bendri darbai Latvijai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui.

Pasak Latvijos televizijos, dėl darbo su jaunimu nuomonės taip pat skiriasi. Vieni siūlo kuo daugiau dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstyti valstybine kalba. Kiti įsitikinę, jog ne taip svarbu, kokia kalba su moksleiviais kalbama, kur kas svarbiau – kas jiems sakoma apie Latviją, kaip suvokiama Latvijos valstybė.

Pabrėžiama, jog ir latviai turėtų būti pakantesni kitataučiams, skatinti jų lojalumą savo valstybei. Tokio geranoriškumo galėtų parodyti ir valdžios institucijos – valstybine švente paskelbti stačiatikių Kalėdas, visiems ne piliečių vaikams automatiškai suteikti pilietybę ir panašiai.

„Referendumas mums visiems uždavė pernelyg daug klausimų. Jei ir toliau tylėsime, jei nepadarysime rimtų išvadų, etninio konflikto tikrai neišvengsime, o rudenį gali tekti paleisti ir dabartinį parlamentą“, – padėtį analizuoja Latvijos radijas.