Lenkijoje užvirė karas tarp programišių

Pasaulyje daug kur buvo ritosi protestai prieš kovos su piratavimu internete sutartį (ACTA), bet Lenkijoje protestuotojai buvo itin aktyvūs. Šios šalies žiniasklaida taip pat pastebi, kad programišių įsilaužimai į valstybinių įstaigų svetaines atskleidė silpną šių apsaugą.

Pawelas Wronskis, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas radijo stotyje TOK FM kalbėjo, kad jaunimu manipuliuojama protestuose prieš ACTA. „Jauni žmonės viską, kas vyksta, priima kaip savo kartos pasipriešinimą prieš sistemą, jie mano, kad iš jų norima kažką atimti. Bet jie yra grynos manipuliacijos aukos. Lenkijoje veikia daug internetinių verslų, kurių pagrindas yra piratavimas. Tad nieko nuostabaus, kad būtent jiems svarbu kelti protestų bangą“, – sakė P. Wronskis.

O Pawelas Fafara iš dienraščio „Rzeczpospolita“ ironizavo, kad „ iš vienos pusės norime būti civilizuoto pasaulio šalių avangarde,  o iš kitos pusės sau aiškiname, kad vis dar šiek tiek galima vogti“.

Tęsdamas diskusijas šiomis temomis dienraštis „Rzeczpospolita“ skelbia, kad „Lenkijos kibernetinė apsauga griuvo“ ir pastebi, kad veiksmingai apsaugai reikalingi įstatymai, kurių projektai buvo paruošti dar 2009 metais, bet jie užstrigo vyriausybės kabinetuose.

Programišių iš tarptautinės grupės „Anonymous“ ir lenkų „Polish undergroud“ įsilaužimas į vyriausybės įstaigų interneto svetaines protestuojant prieš Lenkijos prisijungimą prie ACTA nekėlė pavojaus saugomiems asmens duomenimas, žurnalistus bandė įtikinti Lenkijos vidaus saugumo agentūros (VSA) atstovai. Dienraštis vis dėlto pastebi, kad net keturias dienas neveikė svetainės, kuriose krizių atvejais, pavyzdžiui, atsitikus stichinei nelaimei, turėtų būti pateikta žmonėms svarbi informacija.

„Tai, kaip nesudėtinga įsilaužti į svetaines, rodo, jog jos nėra tinkamai apsaugotos, – sako Zbigniewas Engelis, bendrovės „Mediarecovery“ ekspertas. – Negalima atmesti galimybės, kad krizės metu kažkas įsilauš į valdžios įstaigos tinklalapį ir pakeis kokios nors tarnybos pateiktą svarbią informaciją“.

Dieraštis „Rzeczpospolita“ pastebi, kad jau 2009 metais VSA atkreipė dėmesį į didėjančią programišių grėsmę valdžios įstaigų svetainėms. VSA ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) sukūrė vyriausybės kibernetinės erdvės apsaugos 2011-2016 metais programos projektą. Programa turėjo tapti kibernetinės sistemos apsaugos politikos pagrindu. Joje turėjo būti numatyta ir kaip užtikrinti tokių įsilaužimų, kurie ką tik įvyko, prevenciją. Kol kas programa nėra įgyvendinta.

VSA atstovė Katarzyna Koniecpolska-Wroblewska pripažino, kad programos projektas užstrigo vyriausybės koridoriuose. „Deja, darbai prie projekto vyksta ir toliau. Sulaukėme naujų VRM pasiūlymų, dėl kurių dar nėra suderintos pozicijos“, – dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė VSA atstovė. „Rzeczpospolita“ rašo, kad Lenkijos prezidento tinklalapio priežiūra 2009–2010 metais kainavo apie 300 tūkst. litų. 2009 metais premjero tinklalapis atnaujintas už 40 tūkst. litų, bet abu be jokio pasipriešinimo „pasidavė“ programišiams.

Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ informuoja, kad po įsilaužimo Administracijos ir skaitmeninimo ministerija sudarė specialią grupę valdžios įstaigų svetainių apsaugai. „Kol kas grupės nariai atsisako komentuoti savo veiklą“ – pastebi laikraštis.

Grupės „Anonymous“ protestas prieš ACTA ir įsilaužimas į interneto svetaines išprovokavo Lenkijos kibernetinėje erdvėje programišių susirėmimą. Kitą dieną po to, kai „Anonymous“ padarė savo veiksmuose pertrauką laukdama Lenkijos vyriausybės reakcijos, į premjero tinklalapį įsilaužė keletas programišių, pasivadinusių „Polish underground“. Šie įsilaužėliai savo kolegas iš „Anonymous“ išvadino vaikais, kurie žaidžia, o ne užsiima rimta įsilaužėlių veikla.

Po kelių dienų internete paskelbti „Polish underground“ grupės narių asmens duomenys, aprašytas ir jų naudotas įsilaužimo būdas. Tai padarė kitą programišių grupė, pasivadinusi „Happyninjas“. Ši grupė „Polish undergroud“ narius apkaltino chuliganiškumu ir nusikalstama veika bei priminė, kad kai kurie šios grupės buvo nuteisti už įsilaužimą į bankų interneto svetainės ir pinigų pasisavinimą.

Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pastebi, kad tai pirmasis atvejis lenkų internetinėje erdvėje, kada vieni programišiai atskleidžia viešai kitų veiklos metodus. Laikraštis surado ir pakalbino „Happyninjas“ programišius. „Jie mums jau nusibodo, jų nusikalstamos veikos. Dėl to viską ir paviešinome. Idiotiški svetainės turinio pakeitimai nedaro mums įspūdžio, bet tai gali būti panaudota kaip teroristinis išpuolis. Ką jūs, ponai, darytumėte, jeigu turėtumėte tokią informaciją? Toliau stebėtumėt, ką jie veikią?“ – tvirtino programišiai iš „Happyninjas“ grupės.