Žiniasklaida: į „Krajbanka“ beldęsi rusų investuotojai neįleisti

Pakvietusi investuotojus gelbėti „Snoro“ valdytą ir dabar bankrutuojantį „Latvijas Krajbanka“, Latvija sulaukė keturių pasiūlymų. Du iš jų atmesti kaip nekvalifikuotai parengti. Nors kitus du siūlymus parengė skirtingi asmenys, investuotojas abiem atvejais būtų vienas – Rusijos finansų kompanija „Otkrytije“.

TV3 laida „Neka personiga“ („Nieko asmeniško“) paskelbė, kad su „Otkrytije“ glaudžiai susijęs Rusijos valstybinės technologijų įmonės „Rosnano“ vadovas Anatolijus Čiubaisas. „Otkrytije“ pernai norėjo pirkti Latvijos banką „GE Money“, tačiau Finansų ir kapitalo rinkos komisija to padaryti neleido dėl, kaip teigta, tam tikrų abejonių Rusijos kompanijos veiklos skaidrumu.

Būtent apie „Otkrytije“ parengtą „Latvijas Krajbanka“ gaivinimo planą dabar kalbėta daugiausia. Rusijos kompanija siūlėsi į „Krajbanka“ investuoti apie 185 mln. litų ir dar apie 600 mln. litų – paskolinti. Tuo tarpu į fondą, iš kurio buvo mokamos kompensacijos už valstybės apdraustus indėlius pinigai (daugiau nei 1,5 mlrd. litų) grįžtų tik po dešimtmečio – vyriausybei būtų pasiūlyti skolos vertybiniai popieriai.

Pasak portalo nozare.lv, tokiu atveju valstybei tektų kur kas daugiau įsipareigojimų negu patiems investuotojams.
Be to, pranešama, kad už „Otkrytije“ kyšo „Snoro“ buvusio savininko Vladimiro Antonovo ausys, nors tai ir bandoma neigti.

Įtarimų daugeliui sukėlė V. Antonovo tėvo Aleksandro atvykimas į Rygą tuo metu, kai dar buvo rengiami „Latvijas Krajbanko“ galimo atgaivinimo planai. Pasak TV3, A. Antonovas energingai agitavo gelbėti banką ir žadėjo savo pagalbą, nes banko bankroto paskelbimas Latvijos ekonomikai esą atneštų kur kas didesnių finansinių nuostolių.

TV3 teigimu, A. Antonovo bei kitų galimų investuotojų domėjimasis „Latvijas Krajbanka“ nėra atsitiktinis – juos domina itin platus banko filialų tinklas bei jo turimi aktyvai, ypač – Rygos vagonų gamykla, kurios beveik visas turtas buvo užstatytas šiam bankui.

Dalis Rygos vagonų gamyklos akcijų priklauso Kipre registruotai kompanijai, kuri šias akcijas įsigijo prieš porą metų, praėjus vos keletui dienų po to, kai Antonovai Rygos vagonų gamyklai skyrė 25 mln. litų paskolą. Gali būti, kad tarp šios gamyklos akcininkų yra ir Antonovai.

Beje, A. Antonovas jau apsilankė Latvijos generalinėje prokuratūroje. Neoficialiai kalbama, kad jis Latvijos teisėsaugai siūlo informacijos apie šalies didžiųjų oligarchų nešvarius darbus mainais už jam bei sūnui iškeltos baudžiamosios bylos nutraukimą.

Generalinis prokuroras naujienų agentūrai LETA sakė: „Matysime konkrečius darbus bei siūlymus, tada juos ir vertinsime“.

Nepaisant tam tikrų jėgų pastangų atnaujinti „Latvijas Krajbanko“ veiklą, nė vienas iš potencialių investuotojų gautų planų  nėra įgyvendinamas. Mat neaišku, ar investuotojas sugebėtų pritraukti pakankamai pinigų į banką, o „Otkrytije“ siūlomų pinigų neužtektų normaliai banko veiklai užtikrinti.

Nepateikta ir aiški banko ateities vizija bei ilgalaikis verslo planas. Minimali investicijų į „Latvijas Krajbanka“ suma, pasak Finansų ir kapitalo rinkos komisijos atstovų, turėtų siekti bent 850 mln. litų, tuo tarpu pasiūlyta beveik 360 mln. litų mažiau.