Žmogaus teisių komisaras iš Latvijos negaili priekaištų savo šaliai

Grūmojimai dėl prastos tautinių mažumų padėties Latvijoje nesibaigs ir po referendumo, kuriame siekiama pakeisti rusų kalbos statusą. Šį kartą laukiama Europos Tarybos priekaištų.

Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaru išrinkus Latvijos atstovą Nilą Muižnieką, daugelis tikėjosi, kad jis sugebės šią Latvijai nuolat priekaištaujančią organizaciją įtikinti, kad tautinių mažumų teisės šalyje nepažeidinėjamos.

Tuo metu pats N. Muižniekas LNT televizijos kanalo laidoje „900 sekundžių“ pareiškė: „Europos Taryba net keliolika metų reikalavo leisti mūsų nepiliečiams rinkti vietos savivaldybes.Tapęs komisaru, šių reikalavimų aš tikrai nesustabdysiu“.

N. Muižnieko teigimu, draudimas kitataučiams patiems spręsti savo savivaldybių ūkinius klausimus iškreipia demokratijos sampratą.
Gavę galimybę rinkti savivaldybes, kitataučiai, pasak N. Muižnieko, tikrai siektų dalyvauti ir šalies politiniame gyvenime – tapti Latvijos piliečiais. Be to, pagal Europos Tarybos Vaikų teisių konvenciją  kiekvienas vaikas jau gimdamas privalo turėti teisę į pilietybę, o valstybė turi šią teisę jam užtikrinti. Tad ir Latvijoje būtina kuo skubiau suteikti pilietybę visiems nepiliečių vaikams.

N. Muižniekas taip pat didžiule klaida pavadino latvių politikų nenorą su vietos rusais bendrauti rusiškai. „Jei mūsų politinės partijos su jais nekalbės rusiškai, šie žmonės mūsų paprasčiausiai neišgirs.Turime rasti aukso vidurį tarp valstybinės kalbos interesų bei žmonių. Priešingu atveju jie liks Rusijos informacinėje erdvėje“, – kalbėjo N. Muižniekas.

Antot komisaro, tikroji visuomenės integracija bus pasiekta tiktai tada, kai politinės partijos turės daugiau skirtingų tautybių narių bei rinkėjų.
Kol kas partijose galioja etninis principas (su nedidelėmis išimtimis) – „savieji“ (latviai) ir „svetimieji“ (rusai).

„Diena“ primena, kad N. Muižniekas yra vadovavęs Visuomenės integracijos reikalų ministerijai bei Etninių studijų centrui. Jau tada jam ne kartą priekaištauta dėl, kaip teigiama, pernelyg kosmopolitiško požiūrio į latvių bei vietos rusakalbių santykius.