Lietuvos teisininkas, advokatas, Lietuvos advokatūros Garbės ženklo kavalierius, Lietuvos teisininkų draugijos narys, iškilus eruditas, aktyvus visuomenės veikėjas.
Šviesaus atminimo Jonas Kairevičius buvo ryškus advokatūros narys, advokato profesijai paskyręs 54 metus – iš visų praktikuojančių Lietuvoje advokatų buvo praktikavęs ilgiausiai. J. Kairevičius buvo išrinktas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos nariu, Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo nariu ir pirmininku 2005–2008 bei 2014–2018 m. kadencijose. Aktyviai bendradarbiavo su Vytauto Didžiojo universiteto akademine bendruomene – studentams skaitė viešas paskaitas, dalyvavo Teisės fakulteto organizuojamuose renginiuose. Savo asmenybės pavyzdžiu ir darbais demonstravo aukštus profesinius standartus, ugdė jaunosios kartos suvokimą apie pamatinių vertybių – žmogiškumo, kūrybiškumo, laisvės – svarbą teisininkui.
Jono Saladžiaus, Advokatų garbės teismo pirmininko, Jono Kairevičiaus kolegos prisiminimai
Advokatas J. Kairevičius buvo aktyvus Lietuvos advokatų bendruomenės narys, iškilus visuomenės veikėjas, kurio intelektinis įnašas kuriant nepriklausomą advokatūrą yra labai vertinamas. Jis reikšmingai prisidėjo prie advokatų savivaldos stiprinimo ir gero advokato vardo puoselėjimo. Mano artima asmeninė pažintis su šia iškilia asmenybe įvyko dirbant išvien Advokatų taryboje ir Lietuvos advokatų garbės teisme.
Itin vertingas Jono palikimas Lietuvos advokatūrai – indėlis kuriant nepriklausomos Lietuvos advokatų etikos standartą. Jis nuoširdžiai domėjosi advokatų etikos klausimais, ieškojo atsakymų į sudėtingus ir nevienareikšmiškus advokato ir kliento, advokato ir visuomenės, advokato ir valstybės institucijų bei advokatų tarpusavio santykių klausimus. Siekė, kad advokatų elgesys būtų puikus pavyzdys visuomenėje, ir tikėjo, kad advokatų įvaizdis yra neatsiejamas nuo intelektualaus, darbštaus, uoliai žmogaus teises ginančio ir ateinančio kitam į pagalbą asmens. Todėl rūpestingai, atsakingai ir kruopščiai atsižvelgė į nagrinėjamas drausmės bylas. Etikos pažeidimus vertino kaip grėsmę Lietuvos advokatūros ir advokatų reputacijai bei geram profesiniam vardui, todėl buvo labai principingas, vertindamas bet kokius nukrypimus nuo etikos standarto.
Kartu Jonas buvo labai kuklus ir subtilus žmogus. Niekada nesididžiavo savo pareigomis, titulu ar ypatingu statusu. Savo nuomonę išsakydavo tik išklausęs kitus. Jo gebėjimas suprasti buvo svarbus ieškant bendrų sprendimų ir kompromiso. Savo prasmingomis įžvalgomis ir argumentais visada sugebėdavo papildyti kolegų nuomonę ir rasti susitarimą. O svarbiausia, savo pareigas Lietuvos advokatūroje advokatas atliko iki paskutinio atodūsio, net sunkiai sirgdamas, ir tuo tik dar labiau kėlė pasididžiavimą juo, sustiprino kolegų pasitikėjimą. J. Kairevičiaus pagarbus elgesys ir iškilios asmenybės portretas išliks gyvas visų Lietuvos advokatų bendruomenės narių širdyse ir prisiminimuose.
Eglės Dargvainės, advokatės, ilgametės Jono Kairevičiaus padėjėjos prisiminimai
„Kas tu esi, aš buvau; kas dabar esu, ir tu būsi.“ (Quod tu es, ego fui; quod nune sum, et tu eris.)
„Advokato profesija, mano galva, yra takto menas“, – ne kartą savo viešose kalbose yra pabrėžęs advokatas J. Kairevičius. „Remdamiesi dorybių etikos principais galime tvirtai pasakyti, kad advokatas ne „gali“, o „privalo“ būti geras (doras) žmogus.“ O norint tapti geru advokatu, pasak J. Kairevičiaus, būtinas pašaukimas: „Advokatūra yra ne amatas, ne verslas, o kūryba, šiai profesijai reikia pašaukimo. Kūryba yra visa advokato veikla, jei jis ją atlieka nepaviršutiniškai. Tai – kuo plačiausia erudicija, sugebėjimas bendrauti, įsiklausyti ir išgirsti, pastebėti.“
Kiekvienas, kas pažinojo advokatą J. Kairevičių, pritars minčiai, kad tokį pašaukimą „būti advokatu iš didžiosios raidės“ Jis turėjo. Būtent šioje profesijoje atsiskleidė advokato J. Kairevičiaus erudicija, gebėjimas bendrauti, kūrybiškumas ir meilė lietuvių kalbai. J. Kairevičius mokėjo net keletą užsienio kalbų, kai kurias mokėsi savarankiškai ir gebėjo jomis konsultuoti klientus. Tačiau lietuvių kalbai skyrė ypatingą dėmesį: visi Jo rašyti dokumentai buvo aiškūs ir konkretūs, o sakomos viešos kalbos skambėdavo sklandžiai ir įsimintinai. J. Kairevičius buvo labai tolerantiškas ir geranoriškas, tačiau visada pabrėždavo, kad pirmiausia reikia gebėti taisyklingai ir suprantamai kalbėti ir rašyti valstybine kalba, o tada jau galima girtis ir kitų kalbų mokėjimu. Advokatas rašė įvairius tekstus, bet įsimintiniausi – linksmi ir sarkastiški, kartu labai nuoširdūs bei slepiantys gilias potekstes „Pašnekesiai“, spausdinti žurnale „Lietuvos advokatūra“, kurį taip mėgo, kuriuo džiaugėsi ir tam tikra prasme didžiavosi.
Man teko garbė pažinoti advokatą J. Kairevičių 20 metų. Pirmą kartą sutikau Jį Teisinės pagalbos centre, kuris buvo įkurtas kaip Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto studentų praktikos vieta. Šiame centre dirbo J. Kairevičius ir Antanas Markūnas. Abu profesionalūs teisininkai, padėję studentams gilintis į praktinius teisinio darbo aspektus. Laikas, praleistas kartu su advokatais teikiant konsultacijas, buvo ne tik neįkainojamas, bet ir paskatino pasirinkti advokatės profesiją. Galimybę tapti advokate man suteikė advokatas J. Kairevičius, į kurį išdrįsau kreiptis su prašymu tapti jo padėjėja. Advokatas J. Kairevičius buvo nuostabus mokytojas ir patarėjas, jautrus ir tolerantiškas, etiškas ir moralus, kuris gerbė savo profesiją ir visus žmones, kuris mylėjo savo šeimą ir savo mokinius.
Šis straipsnis publikuotas žurnale „Advokatas“ (Nr. 3, 2021 m.), kuris leidžiamas bendradarbiaujant Lietuvos Advokatūrai ir IQ redakcijai.
BEREKLAMOS:
