Koks advokato vaidmuo įgyvendinant asmens konstitucinę teisę būti išrinktam?
2024 m. Lietuvoje bus organizuojami net trijų rūšių rinkimai: gegužę – Respublikos prezidento rinkimai, birželį – rinkimai į Europos Parlamentą, o spalio 13 d. – Seimo rinkimai. Todėl rinkimų teisiniai santykiai 2024-aisiais bus ypač aktuali tema. Šios temos aktualumą lemia tai, kad šie rinkimai vyks pagal naująjį Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą (toliau – Rinkimų kodeksas).
Ilgai svarstytas ir derintas, pagaliau 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu patvirtintas ir 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Rinkimų kodeksas, apimantis visų rūšių Lietuvos Respublikoje vykdomus rinkimus, suponavo viltį, kad šis teisės aktas užtikrins sklandų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintų demokratinių rinkimų principų (kaip antai lygių rinkimų teisių, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos, rinkimų proceso skaidrumo) įgyvendinimą ir leis išvengti rinkimų teisės pažeidimų. Atrodė, kad Lietuvos Respublikoje per tris nepriklausomybės dešimtmečius įvykę 69 rinkimai ir referendumai leido sukaupti pakankamai patirties, kuria vadovaujantis galima apibendrinti ir išskirti rinkimų metu kylančias problemas, jas numatyti ir teisėkūros būdu jų išvengti.
Deja, jau pirmieji po to, kai 2023 m. kovo 5 d. įsigaliojo Rinkimų kodeksas, įvykę savivaldybių tarybų ir merų rinkimai parodė, kad naujai priimtame kodekse yra gana daug neapibrėžtumo, o priežiūros mechanizmas, kuris turėjo padėti tinkamai vykdyti šio kodekso nuostatas ir spręsti iškylančias problemas inter alia rinkimų ginčus, pasirodė visiškai neefektyvus. Belieka pasidžiaugti, kad šių problemų sūkuryje (apie tai buvo daug informacijos žiniasklaidoje, pvz., Lrytas.lt „VRK panaikino buvusios Visagino merės D. Štraupaitės mandatą“, 2023-02-27; Lrytas.lt „Teismas tenkino D. Štraupaitės skundą, įpareigojo VRK surengti naują antrąjį mero rinkimų turą Visagine“, 2023-04-03; Lrt.lt „VRK nusprendė daugiau nebesiaiškinti, ar rinkimus laimėjęs Tubis gali būti meru“, 2023-03-24; Delfi.lt „Tubis išteisintas dėl prekybos poveikiu“, 2023-11-22) teisminės valdžios institucijos tapo konstitucinių vertybių apsaugos garantu ir užtikrino asmenų konstitucines rinkimų teises.
Rinkimų teisė – vienas svarbiausių Lietuvos konstitucinės teisės institutų. Rinkimų teisė subjektyviąja prasme suprantama kaip asmens teisė dalyvauti rinkimuose. Pasyvioji rinkimų teisė – galimybė asmeniui Konstitucijos ir rinkimų įstatymų nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam (KT 2012 m. kovo 29 d. nutarimas).
Šio straipsnio tikslas yra atskleisti advokato vaidmenį nagrinėjant rinkimų ginčus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) bei teisme ir pateikti atstovavimo skirtumus šiose institucijose. Dėl kuklios straipsnio apimties daugiausia koncentruosimės į turėtą patirtį atstovaujant pasyviąją rinkimų teisę norintiems įgyvendinti kandidatams 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Teisiniai argumentai ar politinė diskusija?
Dauguma advokatų, atstovaujančių savo klientams įvairiuose Lietuvos Respublikos teismuose, žino, kad teismo procesas turi griežtas ir aiškias proceso taisykles, tačiau praktinė patirtis rodo, kad kliento atstovavimas VRK posėdžiuose yra visiškai kitokio pobūdžio procesas. Pirmas skirtumas yra toks, kad Rinkimų kodeksas nereglamentuoja rinkimų ginčų nagrinėjimo proceso ir faktiškai visas procesas vyksta be aiškių VRK posėdžio proceso taisyklių (pabrėžtina, kad VRK 2022 m. spalio 27 d. patvirtino Skundų, prašymų ir pranešimų priėmimo ir nagrinėjimo rinkimų (referendumo) komisijose tvarkos aprašą, tačiau šis teisės aktas nedetalizuoja posėdžio proceso eigos, o tai nėra įprasta advokatams). Todėl taip įprasti advokatams procesiniai veiksmai, kaip šalių argumentų, atsikirtimų, įrodymų pateikimas, replikos, vyksta gana chaotiškai, o pats posėdžio procesas labiau primena diskusiją, apsikeitimą nuomonėmis, politinius debatus, o ne ginčo sprendimą.
Jau pirmieji po to, kai 2023 m. kovo 5 d. įsigaliojo Rinkimų kodeksas, įvykę savivaldybių tarybų ir merų rinkimai parodė, kad naujai priimtame kodekse yra gana daug neapibrėžtumo.
Antras į akis krintantis dalykas – VRK narių kompetencija. Rinkimų kodeksas (34 str. 2 d.) nekelia visiems VRK nariams aukštų teisinės kvalifikacijos reikalavimų. Tik keturi VRK nariai, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras ir Teisininkų draugija, privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (jokios praktinės patirties nereikalaujama (sic!). Prezidento siūlomi du kandidatai turi turėti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kitiems politinių partijų (jų koalicijų), per paskutinius Seimo rinkimus gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytiems komisijos nariams taip pat keliamas tik reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ar referendumo komisijose patirties. O VRK pirmininkui, kurį siūlo Seimo pirmininkas, jokie kvalifikacijos ar patirties reikalavimai iš viso nekeliami.
Taigi šioje institucijoje atstovaujantys advokatai turi būti nusiteikę, kad sprendžiant ginčą teisiniais argumentais pagrįsta diskusija bus labai ribota. Teisinę diskusiją smarkiai paveiks politiniai argumentai ir idėjos. Turėta praktika (ne tik rinkimų ginčuose dėl savivaldos tarybų ir merų rinkimų, bet ir Seimo rinkimų) parodo, kad dažnai kitų politinių partijų atstovai VRK balsuodami vadovaujasi ne teisiniais argumentais, bet labiau politiniais interesais, kartais siekdami „politinio revanšo“. Tokia VRK sudėtis atspindi labiau politinį šios rinkimų ginčus nagrinėjančios institucijos pobūdį. Galima teigti, kad, viena vertus, taip formuojama VRK užtikrina politinių jėgų ir interesų pusiausvyrą, demokratinės valstybės principo įgyvendinimą, leidžia kiekvienai partijai turėti atstovą VRK ir atitinkamai nulemti sprendimus, susijusius su rinkimais. Tačiau esant rimtai teisinei problemai VRK neturi pakankamų kvalifikacinių gebėjimų priimti teisiniais argumentais pagrįstą sprendimą rinkimų ginče. Praktika rodo, kad kartais VRK net nedrįsta formuoti rinkimų ginčų sprendimo praktikos vadovaudamasi naujuoju Rinkimų kodeksu.
ELTADalyvaujant VRK posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjami pirmi jau kodeksui įsigaliojus kilę 2023 m. kovo 5 d. vietos savivaldos tarybos ir mero rinkimų ginčai, dažnai buvo girdima VRK narių nuomonė, esą nesant aiškaus Rinkimų kodekso reglamentavimo bei teisminės praktikos dėl tam tikro atvejo geriau priimti kandidatui į merus ir (ar) savivaldybės tarybos narius neigiamą sprendimą. Tada kandidatas skųs šį VRK sprendimą teismui ir taip bus formuojama Rinkimų kodekso nuostatų taikymo teisminė praktika ir bus šalinami naujojo reglamentavimo neaiškumai. Taip visa atsakomybė sprendžiant rinkimų ginčus ir formuojant naujo Rinkimo kodekso nuostatų taikymo praktiką perkeliama teismui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) jurisprudencija, konstitucinė VRK paskirtis organizuoti rinkimus suponuoja jos aiškius įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų laikymasis bei pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija. KT nurodo, kad VRK turi ne tik ištirti pažeidimus, bet ir užkirsti kelią šių rinkimų principų pažeidimams. Taigi prieš tai minėtas VRK veiklos neefektyvumas galimai neatitinka KT suformuotų konstitucinės rinkimų teisės imperatyvų (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).
ELTAVRK nariams ypatinga atsakomybė už priimamus sprendimus kyla dar ir dėl to, kad VRK nėra eilinė komisija, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojamą doktriną ji yra ypatinga – kvaziteisminė institucija, kuri nors ir neįgyvendina teisingumo klasikine prasme (pavyzdžiui, vadovaujantis Konstitucijos 109 str.), atlieka kitas – administracines, konsultacines – funkcijas, užtikrina procedūras, kurios padeda užtikrinti tinkamą žmogaus teisių ir laisvių realizavimą (pvz., EŽTT Belilos prieš Šveicariją, Benthem prieš Nyderlandus). Tokių institucijų nariams keliami nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, todėl procesas ir priimami sprendimai turi būti priimami nešališkai ir nepriklausomai nuo narius delegavusių subjektų interesų. Deja, teigtina, kad tokio lygio nešališkumo ir nepriklausomumo, kokio reikalauja EŽTT, VRK veikloje trūksta.
Pabrėžtina, kad dalis netiesioginės atsakomybės tenka ir pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančiam subjektui (kandidatui), nes nuo jo apsisprendimo skųsti (neskųsti) VRK sprendimą priklauso, ar probleminė situacija rinkimuose (kuri svarbi ne tik jam, bet ir jo rinkėjams ir net oponentams) bus išnagrinėta ar ne. Jei kandidatas nusprendžia skųsti VRK sprendimą, jis praranda ne tik pinigines lėšas samdydamas advokatus atstovauti jam teisme, bet ir laiką, iniciatyvą, be to, išsibalansuoja rinkiminiai procesai (agitacijos prieš rinkimus, debatai ir pan.).
Be to, teismui nutarus, kad VRK sprendimas pažeidė asmens pasyviąją rinkimų teisę ir šią teisę teismas atkuria, gali susidaryti tokia situacija, kad turi būti skelbiami pakartotiniai rinkimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tai jau yra visos valstybės ekonominės išlaidos. Tokia situacija įvyko ir 2023 m. kovo 9 d. VRK priėmus sprendimą dėl kandidatės į Visagino savivaldybės mero postą Dalios Štraupaitės pasyviosios rinkimų teisės apribojimo – panaikinant jos registravimą kandidate į Visagino savivaldybės merus ir savivaldybės tarybos narius. Šį VRK sprendimą kandidatė apskundė teismui ir VRK sprendimas buvo panaikintas, todėl 2023 m. gegužės 7 d. buvo organizuojamas pakartotinis Visagino savivaldybės mero rinkimų balsavimas. Tad VRK nesiryžus priimti teisiniais argumentais pagrįsto sprendimo rinkimų ginče ir dėl to nepagrįstai suvaržius kandidatės konstitucinę teisę būti išrinktai, mokesčių mokėtojams tai atsiėjo papildomą rinkimų turo organizavimą, kurio kaina įvardyta šimtais tūkstančių eurų.
Apibendrinant rinkimų ginčo procesą VRK pabrėžtina, kad:
- ginčų sprendimo procesas VRK yra neformalizuotas, vyrauja labiau ilga politinė diskusija, o ne teisinių argumentų analizė, todėl šiame procese yra didelė galimybė pasireikšti advokato retorikai ir iškalbai;
- VRK priimami sprendimai išdėstomi be motyvų; iš turėtos praktikos galima teigti, kad VRK sprendimai labiau atspindi VRK narių politinius interesus, „politinę bičiulystę“ ir mažiau grindžiami teisiniais argumentais.
Deja, teigtina, kad tokio lygio nešališkumo ir nepriklausomumo, kokio reikalauja EŽTT, VRK veikloje trūksta.
Visiškai kitoks advokato vaidmuo, jei VRK sprendimas apskundžiamas ir ginčas nagrinėjamas teisme. Patirtis per 2023 m. savivaldos tarybų ir merų rinkimus leidžia teigti, kad šioje stadijoje yra labai svarbi advokato teisinė kvalifikacija, žinios ne tik rinkimų, bet ir konstitucinės teisės srityje, taip pat ilgametė atstovavimo patirtis. Teisme procesas vyksta griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo normų, aukštos kvalifikacijos ir ilgametę patirtį turintys teisėjai „nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.).
Administracinio proceso metu vyksta teisiniais argumentais pagrįsta diskusija ir priimamas itin kruopščiai motyvuotas teismo sprendimas. Teisėjų užduodami ir diskutuojami klausimai neleidžia būti paviršutiniškai pasiruošusiam tik siauru nagrinėjamu klausimu. Prieš priimant sprendimą teismai ginčą išdiskutuoja ir išanalizuoja iš įvairių perspektyvų, taip šioje instancijoje priimtas procesinis dokumentas tampa rinkimų teisės doktriną formuojančiu sprendimu. Tai įrodo, pavyzdžiui, turėtos patirtys atstovaujant asmenims, kurių pasyviąją rinkimų teisę VRK apribojo tiek panaikinusi kandidato į merus ir savivaldybės tarybos narius registraciją, tiek apribojusi jų galimybę dalyvauti rinkimų agitacijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2023-04-03, 2023-03-14 sprendimai).
Šiose bylose LVAT priėmė principingus, aiškia teisine logika (o ne galimomis „politinėmis grėsmėmis“) pagrįstus ir teismų praktika paremtus sprendimus. Teismas vadovavosi ne tik naujojo Rinkimų kodekso normomis, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, LVAT ir EŽTT jurisprudencija. Panaikindamas VRK sprendimus LVAT dažnai nurodydavo, kad komisijos sprendimuose nėra pakankamo teisinio argumento tokiems sprendimams priimti.
Apibendrinant rinkimų ginčo procesą teisme pabrėžtina, kad:
- procesas vyksta pagal griežtai Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą tvarką, kurio metu užtikrinamos visos proceso dalyvių teisės, laisvės ir pareigos;
- sprendimus dėl rinkimų ginčų priima ypač aukštą kvalifikaciją ir didelę patirtį turintys teisės profesionalai. Nors tokias bylas teismas turi išnagrinėti per gan trumpą laiką, priimti sprendimai yra ypač gerai motyvuoti, pateikiant ne tik Rinkimų kodekso nuostatų, bet ir Konstitucinio Teismo bei EŽTT jurisprudencijos analizę, ir tai leidžia pasidžiaugti teisminės institucijos darbu.
Advokato vaidmuo šiame procese yra ypač svarbus, nes ginčijant VRK sprendimus ir esant gana daug naujojo Rinkimų kodekso taikymo neaiškumų (ir dar nesuformuotai teismų praktikai), patartina teismui pateikti teisinius argumentus, paremtus ne tik nacionaline teise, bet ir nacionalinių bei supranacionalinių teismų sprendimais.
Vietoj išvadų
Nors vadovaujantis konstitucine doktrina VRK turi priimti objektyvius ir veiksmingus sprendimus rinkimų ginčuose, politinių partijų atstovų įtaka yra pastebima ir gana reikšminga šioje institucijoje, todėl priimami sprendimai labiau atspindi „politinę bičiulystę“, o ne objektyvų siekį užtikrinti veiksmingą demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų laikymąsi. Todėl advokato vaidmuo atstovaujant pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančiam asmeniui šioje institucijoje yra svarbus tuo, kad būtų dedamos visos pastangos, jog kliento atvejis būtų nagrinėjamas vadovaujantis stipriais teisiniais argumentais ir įrodymais, o ne politiniais šūkiais.
Teisminis rinkimų ginčų nagrinėjimas iš esmės skiriasi ir reikalauja iš advokato itin kruopštaus pasiruošimo, nes tiek konstitucinės, rinkimų teisės puikus išmanymas, tiek nacionalinių ir supranacionalinių teismų jurisprudencijos pritaikymas byloje lemia sėkmingą teisminį procesą ir palankų teismo sprendimą klientui.
Justas VILYS yra Advokatų tarybos narys, advokatas
Dr. Agnė JUŠKEVIČIŪTĖ-VILIENĖ yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė, advokatė
BEREKLAMOS:
