Lietuvos advokatūros archyvas, asmeninis archyvasFaktai ir prisiminimai: Lietuvos Advokatų tarybų istorija nuo 1921 m. iki šių dienų
Teisės istorikai, teisininkai, advokatai, įvairiais aspektais tyrinėję ir rašę apie advokatūros reiškinio kilmę, yra sakę, kad „iki tokio advokato profesijos suvokimo lygio per kelis tūkstančius metų teisės žinovams ir praktikams teko nueiti labai ilgą ir sudėtingą kelią. Lietuvos masteliais advokatas, advokatūra ir kaip sąvoka, ir kaip reiškinys, galima sakyti, yra paauglystės stadijos“ (Advokatūros teisė, Vilnius: LĮ „Kriventa“, 2018, p. 25). Retrospektyviai klaidžiojant istorijos keliais būtina sugrįžti į 1918 m. lapkričio 26 d., kai Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą, po kurio pradėta organizuoti šalies teisingumo sistema. Kaip rašoma knygoje „Advokatūros teisė“: „Prie apygardos teismų susibūrus per dvidešimt advokatų, 1920 m. rugpjūčio 31 d. prisiekusieji advokatai Petras Leonas ir Stasys Lukauskas kreipėsi į Vyriausiąjį Tribunolą su prašymu sukviesti prisiekusiųjų advokatų Visuotinį susirinkimą Advokatų tarybai išrinkti iš tuo metu prie apygardos teismų jau buvusių dvidešimt aštuonių advokatų“ (Advokatūros teisė, Vilnius: LĮ „Kriventa“, 2018, p. 42).
Advokatų tarybos gimimo data įvardijama 1921 m. sausio 15 d. Būtent šiais besibaigiančiais metais, 2021-aisiais, Advokatų taryba mini 100 metų jubiliejinę sukaktį. Prieš šimtą metų pirmuoju Prisiekusiųjų advokatų tarybos pirmininku išrinktas Vladas Stašinskas, vadovavęs nuo 1920 iki 1926 m., iš viso keturias kadencijas. Pirmininkaujant V. Stašinskui pradėti kurti advokatūros savivaldos pamatai. Per visą šimtmetį Advokatų tarybai atstovavo septyniolika pirmininkų. Tarybos ir jų pirmininkai turėjo didesnę ar mažesnę įtaką advokatų veiklai, visuomenės požiūriui į advokatų bendruomenę. Advokatų tarybos iki 1939 m. būdavo renkamos kasmet, rečiau – kas dvejus metus (1921–1940 m. buvo išrinkta 16 Advokatų tarybų). Antrasis Lietuvos prisiekusiųjų advokatų tarybos pirmininkas buvo P. Leonas ir šias pareigas ėjo 1926–1938 m. Jam pirmininkaujant įkurta advokatų savišalpos organizacija, sudaryta advokatų biblioteka, kurtos tradicijos. 1939 m. trečiuoju Lietuvos prisiekusiųjų advokatų tarybos pirmininku išrinktas Mykolas Sleževičius ir vadovo vienus metus.
Jau nuo 1939 m. kartu su okupacija prasidėjo ir pirmieji advokatų areštai, o advokatūra buvo pertvarkyta pagal SSRS advokatūros nuostatus.
Vladas Požėla buvo ketvirtasis Lietuvos prisiekusiųjų advokatų tarybos pirmininkas ir pareigas ėjo paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais 1940 m. Deja, jau nuo 1939 m. kartu su okupacija prasidėjo ir pirmieji advokatų areštai, o advokatūra buvo pertvarkyta pagal SSRS advokatūros nuostatus. Sudaryta laikina Lietuvos SSR advokatų kolegija, kuri vykdė Advokatų tarybos funkcijas (iš viso dirbo 27 kolegijos iki 1992 m.). Nuo 1939 iki 1992 m. paskirtų Lietuvos SSR advokatų kolegijų pirmininkais buvo Lionginas Indreika (1940–1941), Zigmas Toliušis (1941–1944), Alfonsas Jakubėnas (1944–1947), Ksaveras Misevičius (1947–1949), Jonas Žėruolis (1947–1949), Andrius Domaševičius (1949–1955), Albinas Vaicekauskas (1962–1972), Vladas Deksnys (1972–1978) ir Kęstutis Lipeika (1978–1999), kuris vadovavo ilgiausiai. Per jo kadenciją Advokatų kolegijos prezidiumas 1990 m. vėl tapo Advokatų taryba.
Kartu su nepriklausomybės atkūrimu 1990 m. kovo 11 d. buvo būtinybė pertvarkyti sovietinę teisės sistemą, parengtas ir 1992 m. rugsėjo 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, įtvirtinęs ir realiai užtikrinęs advokatų veiklos principus, veiklos formas. Nuo 1992 iki 2021 m. buvo išrinktos devynios Advokatų tarybos. Savo prisiminimais apie skirtingas kadencijas ir per jas vykdytą veiklą dalijasi buvę ir esami tarybos nariai.
***
1992–1995 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas – šviesaus atminimo Kęstutis Lipeika (Advokatų garbės ženklo kavalierius), pirmininko pavaduotojas – šviesaus atminimo advokatas Bronislovas Švarlys, a. a. Algimantas Dziegoraitis, Pranas Vytautas Gineika (Garbės ženklo kavalierius), Povilas Jegorovas, a. a. Isaakas Kaganas (Garbės ženklo kavalierius), Jonas Liaučius, a. a. Rimantas Sipavičius, Sigitas Židonis.
Advokato Prano Vytauto GINEIKOS prisiminimai
„Atkūrus nepriklausomybę reikėjo pertvarkyti ir nuo sovietmečio likusią advokatūros sistemą. 1992 m. Advokatų taryba rengė pirmąjį Advokatūros įstatymą, kuriuo buvo žengtas didelis žingsnis į priekį. Šiuo įstatymu buvo užtikrinta advokatūros savivalda, suformuluoti advokato veiklos principai. Buvo daug svarstymų taryboje, koks tas teisės aktas turi būti. Kiek širdies įdėjo tuometis pirmininkas, šviesaus atminimo K. Lipeika. Daug pastangų teko įdėti mums visiems, ir man asmeniškai, kad Seime tas įstatymas būtų priimtas. Norėjome, kad advokatas būtų labiau matomas, girdimas, tąkart mažai buvo atsižvelgta, kai ko atsisakyta, kai kas liko. Tai buvo sudėtingas periodas, teko daug ginčytis. 1992 m. rugsėjį šis Advokatūros įstatymas buvo priimtas. Vėliau, žinoma, buvo tobulinamas“, – prisiminė P. V. Gineika.
Asmeninis archyvasNe vieną dešimtmetį praktikavęs advokatas sako matantis ne tik patobulėjusių, bet ir keistinų dalykų, o labiausiai jam nerimą kelia advokato reputacijos klausimai. Anot P. V. Gineikos, šios klasikinės profesijos atstovai turėtų nepamiršti duotos priesaikos ir ypač atkreipti dėmesį į nepriekaištingos reputacijos būtinybę. Juk advokato ir etikos santykis ypatingas.
„Norėtųsi, kad prie advokatų bendruomenės prisijungtų tie žmonės, kurie tikrai to verti, pasiryžę laikytis advokato etikos. Linkiu, kad Advokatų taryba rastų receptą, kaip atskirti tokius žmones, kad advokatais taptų asmenys, kurie keltų advokato prestižą“, – kalbėjo advokatas.
***
1995–1999 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas – šviesaus atminimo advokatas Kęstutis Lipeika (Advokatų garbės ženklo kavalierius), pirmininko pavaduotojas – šviesaus atminimo Bronislovas Švarlys, Audronė Bugelevičienė (Garbės ženklo kavalierė), Pranas Vytautas Gineika (Garbės ženklo kavalierius), a. a. Isaakas Kaganas (Garbės ženklo kavalierius), a. a. Jonas Kairevičius (Garbės ženklo kavalierius), Jonas Liaučius, a. a. Rimantas Sipavičius, Valentinas Staugaitis (Garbės ženklo kavalierius).
Advokatės Audronės BUGELEVIČIENĖS prisiminimai
1995–1999 m. Advokatų tarybai buvo nelengvo darbo, ieškojimų, pasikeitimų ir išbandymų laikotarpis. Pasak advokatės A. Bugelevičienės, užtrukusios reformos, netobuli įstatymai, nuolatinė jų kaita kėlė įtampą ir abejonių dėl rytdienos.
Asmeninis archyvas„Didžiulį susirūpinimą kėlė ir besitęsianti Lietuvos advokatūros reforma. Visuomenei pradėjus tvarkytis rinkos ekonomikos sąlygomis, advokatūros veiklai atsirado naujų ir plačių galimybių, todėl buvo būtini ir laiko realijas atitinkantys pokyčiai. Gyvenimas pateikė advokatams daugybę klausimų, kuriuos neatidėliodama turėjo spręsti Advokatų taryba. Tarybai vadovavo šviesaus atminimo advokatas K. Lipeika, kuris beveik visą savo gyvenimą paskyrė advokato profesijai, oriai, nuosekliai siekė, kad Lietuvos advokatūra išsaugotų savo profesijos savarankiškumą, nepriklausomumą ir tradicijas. Minimu laikotarpiu tai buvo itin aktualu, nes 1992 m. spalio 31 d. advokatūros veiklą reglamentavęs įstatymas, kuriame buvo nustatyti advokatų veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindiniai principai – konstitucinės teisės ginti garantavimas, advokato veiklos laisvė ir savarankiškumas, iš esmės buvo pakeistas 1994 m. rugsėjo 20 d. įstatymu „Dėl advokatūros įstatymo pakeitimo ir papildymo“. Šiuo įstatymu daugybė klausimų buvo perduota spręsti vykdomosios valdžios atstovui – teisingumo ministrui. Toks įstatymo leidėjo žingsnis buvo vertinamas kaip advokatūros nepriklausomumo ir savarankiškumo apribojimas, tam tikras advokatūros suvalstybinimas“, – prisiminė A. Bugelevičienė.
Prieš Advokatūros suvalstybinimą tuo metu pasisakė Tarptautinė advokatų asociacija, Latvijos ir Estijos advokatų asociacijos – išreiškė susirūpinimą ir ragino įstatymų leidėją peržiūrėti minėtą įstatymą.
Tik 1998 m. spalio 1 d. įsigaliojo naujas LR advokatūros įstatymas, kuriame jau buvo nustatyti esminiai advokatų veiklos principai. Advokatus pradėta kvalifikuoti kaip nepriklausomą Lietuvos teisinės sistemos dalį, nepriklausomus savo kliento patarėjus ir atstovus teisės klausimais.
„Advokatų tarybai viena pagrindinių užduočių buvo parengti pastabas ir pasiekti, kad toks įstatymas būtų pakeistas, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, kad būtų išsaugoti esminiai Advokatūros nepriklausomumo ir savarankiškumo principai. Tik 1998 m. spalio 1 d. įsigaliojo naujas LR advokatūros įstatymas, kuriame jau buvo nustatyti esminiai advokatų veiklos principai. Advokatus pradėta kvalifikuoti kaip nepriklausomą Lietuvos teisinės sistemos dalį, nepriklausomus savo kliento patarėjus ir atstovus teisės klausimais. Šalia to buvo priimtas ir garsusis Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymas, pagal kurį per gana trumpą laiką asmenys, turintys teisingumo ministro išduotą licenciją verstis teisininko praktika, be advokato kvalifikacinių egzaminų ir advokato padėjėjo praktikos, turėjo būti pripažįstami advokatais ir įrašomi į praktikuojančių advokatų sąrašą. Dėl minėto teisės akto per labai trumpą laikotarpį (vos per kelis mėnesius) Lietuvos advokatūra padidėjo beveik trečdaliu. Advokatų tarybai tai buvo didžiulis iššūkis, nes ne visi lengvatinėmis sąlygomis pripažinti advokatais ir į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašyti asmenys buvo pasiruošę advokato profesijai. Advokatų taryba nuolat akcentavo, kad advokatui nepakanka vien teisinio išsilavinimo ir patirties, kad būtina išsiugdyti ypatingas asmenines savybes, būdingas privalančiam teikti teisinę pagalbą asmeniui“, – teigė A. Bugelevičienė.
Taryba nuolat akcentavo, kad, nežiūrint į Lietuvos advokatūros įstatymo reikalavimus, advokatams skiriamos tik simbolinės garantijos ir vengiama iš esmės spręsti pačius svarbiausius advokatų socialinius reikalus.
Pabrėžiama, kad ne visi asmenys lengvatine tvarka buvo priimti į advokatūrą besąlygiškai. „Dėl to buvo kilęs didžiulis nepasitenkinimas advokatūra, o beveik visi Advokatų tarybos sprendimai dėl atsisakymo pripažinti advokatais buvo skundžiami teismui. Advokatų tarybai teko nemažas darbo krūvis, siekiant apginti teismuose savo sprendimus, – prisimena advokatė. – Minėtame Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatyme buvo numatyti Advokatų tarybai labai didelės apimties darbo pavedimai: parengti Advokatūros statutą, Advokatų profesinės etikos kodeksą, advokatų kvalifikacinių egzaminų programą, šių egzaminų apmokėjimo ir laikymo tvarką ir kt. 1999 m. gegužės 21 d. Advokatų konferencijoje priimtas Advokatų profesinės etikos kodeksas, kuriame buvo pakartoti ir iš esmės papildyti advokatų profesinės etikos reikalavimai, taip pat Advokatūros statutas. Tai pirmieji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tokio pobūdžio dokumentai, Advokatų tarybos parengti per tokį trumpą laiką. Atliktas didelis ir nelengvas darbas, nes rengiant minėtus dokumentus reikėjo vadovautis Advokatūros įstatymu, kuris vos įsigaliojęs jau neatitiko advokatūrai keliamų reikalavimų. Priimti teisingiausius sprendimus, neprieštaraujant galiojančiam Advokatūros įstatymui, buvo labai sudėtinga.“
Tapo akivaizdu, kad ir vėl būtina keisti galiojantį Advokatūros įstatymą, todėl Advokatų taryboje buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę naujo Advokatūros įstatymo projektui parengti.
„Mūsų tikslas buvo parengti naujos, modernios advokatūros koncepciją, atspindinčią pažangią ir kitų valstybių advokatūrų patirtį. 1999–2002 m. kadencijos Advokatų tarybos iniciatyva parengtas Advokatūros įstatymo projektas taip pat turėjo užtikrinti savarankišką advokatūros reikalų tvarkymą, advokatų teisių gynimą, gynybos ir atstovavimo laisvę ir nepriklausomumą bei atribojimą nuo nepagrįsto kišimosi į advokatų veiklą. Naujos kadencijos Advokatų taryba tęsė pradėtus darbus, šie tikslai iš dalies buvo įgyvendinti naujajame, trečiajame po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 2004 m. kovo 18 d. LR advokatūros įstatyme. Pabrėžtina ir tai, kad 1995–1999 m. nesikeitė nei Advokatų tarybos narių, nei administracijos darbuotojų skaičius, nors buvo itin išaugusi Advokatų tarybos darbo apimtis.
Didžiuojuosi, kad šios kadencijos Advokatų taryba svariai prisidėjo prie to, kad būtų realiai įgyvendinta ir kiekvieno piliečio teisė į gynybą, kuri yra įrašyta Lietuvos Konstitucijoje ir kuri yra viena pagrindinių žmogaus teisių. Linkiu kiekvienam advokatui profesinės sėkmės, ryžto ir kantrybės sunkioje, bet labai garbingoje advokato veikloje, saugant ir ginant kiekvieno žmogaus laisves ir teises. Jauniesiems kolegoms linkiu saugoti savo profesijos prestižą, žinoti advokatūros istoriją ir puoselėti jos tradicijas“, – pasakojo advokatė A. Bugelevičienė.
***
1999–2002 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas – šviesaus atminimo Kazimieras Motieka (Garbės ženklo kavalierius), pirmininko pavaduotoja – Audronė Bugelevičienė (Garbės ženklo kavalierė), a. a. Jonas Kairevičius (Garbės ženklo kavalierius), Gintaras Pukas (Garbės ženklo kavalierius), Sigitas Židonis, Osvaldas Martinkus, Ramunė Remeikienė, Rolandas Valiūnas (Garbės ženklo kavalierius), a. a. Vytautas Zabiela (Garbės ženklo kavalierius, narys iki 2000 m.), Eigirdas Činka (narys nuo 2000 m.).
Advokato Osvaldo MARTINKAUS prisiminimai
1999 m. gegužės 21 d advokatų konferencijoje pagaliau priimtas pirmasis atkurtoje Lietuvoje Advokatų profesinės etikos kodeksas ir Lietuvos advokatūros statutas. Tais metais baigėsi ilgamečio advokatūros pirmininko a. a. K. Lipeikos pirmininkavimas. Advokatas O. Martinkus (tarybos nario pareigas ėjęs dvi kadencijas) prisimena, kad tuo metu vyko pokyčiai.
1999–2002 m. kadencijoje buvo patvirtinti svarbūs advokatūros simboliai – Lietuvos advokatūros vėliava ir ženklas.
„Šviesaus atminimo advokatūros pirmininkas K. Lipeika buvo išskirtinės kultūros, etikos ir profesionalumo žmogus, tačiau advokatai norėjo pasikeitimų. Nuo 1999 m. balandžio iki lapkričio K. Lipeika buvo nominalus pirmininkas ir jokių svarbių sprendimų nebepriėmė. 1999 m. vasarą ar rudens pradžioje susibūrė iniciatyvinė advokatų grupė. Tuo metu LR Seimas priėmė BPK pakeitimą, pagal kurį advokatui buvo galima skirti piniginę baudą už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių (vadinamoji V. Landsbergio pataisa). Šis BPK pakeitimas dar nebuvo pasirašytas LR prezidento, tad minėta advokatų iniciatyvinė grupė nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų su prašymu šio įstatymo nepasirašyti. Neformali iniciatyvinė advokatų grupė (Zita Šličytė, Audronė Bugelevičienė, Algimantas Dziegoraitis, Jonas Kairevičius, Sigitas Židonis, Gintaras Pūkas, Osvaldas Martinkus) prezidentūroje susitiko su V. Adamkumi. Susitikime išdėstėme advokatų poziciją ir susirūpinimą dėl ruošiamų įstatymo pakeitimų. Išgirdome prezidento palaikymą, – prisiminė advokatas. – Jei gerai pamenu, 1999 m. lapkričio mėnesį įvyko Visuotinis advokatų susirinkimas, kuriame aš bei dauguma buvusios iniciatyvinės grupės advokatų buvome išrinkti į Advokatų tarybą. Iš pradžių kurį laiką dirbome be pirmininko. Advokatams reikėjo žinomo ir nepriekaištingą reputaciją visuomenėje turinčio vadovo, kuris galėtų vienyti advokatus ir veiksmingai atstovautų jų interesams, toks buvo K. Motieka. Tarybą sudarė septyni nariai: vienas iš Klaipėdos, trys iš Kauno, likę iš Vilniaus ir pirmininkas. Toks nedidelis tarybos narių skaičius reiškė, kad, norint priimti sprendimą, su kiekvienu jos nariu būtina kalbėtis, įtikinėti, argumentuoti. Vėlesniais metais tarybos narių skaičius didėjo. Manau, kad Advokatų taryboje turėtų būti daugiau atstovaujama regionams“, – sako O. Martinkus.
Asmeninis archyvas1999–2002 m. kadencijoje buvo patvirtinti svarbūs advokatūros simboliai – Lietuvos advokatūros vėliava ir ženklas.
„1999 m. taryboje patvirtinome Lietuvos advokato ženklą. Nepamenu, jog būtume nutarę, kad jis privalomai turi būti segimas ir dėvimas su mantija. Tai buvo rekomendacijos, nes tais metais vengėme griežtų ribojimų, draudimų, buvome išsiilgę laisvės. Taryba dirbo rutininį darbą: priimdavo naujus advokatus ir advokatų padėjėjus, nagrinėjo skundus. Aišku, buvo ir visai advokatūrai svarbių klausimų aptarimai, diskusijos. Dirbome kartu, draugiškai ir vieningai“, – teigė O. Martinkus.
***
2002–2005 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas – Rimas Andrikis (Garbės ženklo kavalierius), pirmininko pavaduotojas – Rolandas Valiūnas (Garbės ženklo kavalierius), pirmininko pavaduotoja Audronė Bugelevičienė (Garbės ženklo kavalierė), Juozas Čivilis (Garbės ženklo kavalierius), Pranas Vytautas Gineika (Garbės ženklo kavalierius), Jonas Kvaraciejus, Osvaldas Martinkus, Liudvika Meškauskaitė, Ramunė Remeikienė, a. a. Virginija Smilgevičienė, Vidutė Tiškuvienė (Garbės ženklo kavalierė).
Advokatės Vidutės TIŠKUVIENĖS prisiminimai
2002-aisiais vyko Lietuvos advokatūros reforma, parengtas Lietuvos advokatūros įstatymo projektas, siūlyta sukonkretinti advokatų profesinės paslapties sąvoką, pretendentams į advokatūrą nustatyti didesni reikalavimai nei iki tol. Pastebėta, kad per kelerius pastaruosius metus advokatų skaičius padidėjo nuo kelių šimtų iki tūkstančio. 2003 m. birželį pirmą kartą Baltijos šalyse surengta IBA konferencija „Verslo teisė ir tautinis identitetas“. Advokatų taryba rūpinosi ir tarptautiniais reikalais, ir advokatūros vidaus klausimais: sukurta advokatų duomenų bazė, veikė advokatų interneto tinklalapis advoco.lt.
Asmeninis archyvas„Prisimenu šią Advokatų tarybos kadenciją su didele nostalgija, ir pirmiausia dėl tarybos narių draugiškumo dirbome vieni kitus palaikydami, padėdami, bendradarbiaudami. Buvome darni komanda, gal dėl to pavyko nuveikti nemažai darbų. Dalį tarybos posėdžių laiko užimdavo teisininkų prašymų pripažinti juos advokatais svarstymas. Tekdavo svarstyti po keletą dešimčių tokių prašymų – buvo labai aktyvūs metai. Sprendėme įvairius teisinius klausimus, reaguodami į advokatūros aktualijas, prisidėjome rengiant įstatymų projektus, kad frazė „teisinė valstybė“ nebūtų tik gražūs žodžiai.
Buvau paskirta Pietų Lietuvos regiono valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) koordinatore. Dirbau su Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Druskininkų advokatais. Tuo metu dar nebuvo VGTP tarnybos, tad koordinatoriui tekdavo surasti ir paskirti advokatus VGTP teikti asmenims, kurie turėjo teisę gauti VGTP ikiteisminiame tyrime ir teisme. Kaip ir dabar, gaudavome pareiškėjų skundų dėl Advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimų, juos tirdavome. Advokato praktika užsiėmiau 34 metus. Tai gražūs profesinės veiklos metai, kupini gerų prisiminimų. Šiandien norisi palinkėti jaunajai advokatų kartai tarpusavio supratimo, kolegiškumo ir sąžiningos konkurencijos. Vienas svarbiausių dalykų – pagarba vienas kitam, pagarba žmogui“, – sakė advokatė V. Tiškuvienė.
***
2005–2008 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas – Rimas Andrikis (Garbės ženklo kavalierius), pirmininko pavaduotojas – Juozas Čivilis (Garbės ženklo kavalierius), Gintautas Daugėla (Garbės ženklo kavalierius), Pranas Vytautas Gineika (Garbės ženklo kavalierius), Remigijus Jakutis, a. a. Isaakas Kaganas (Garbės ženklo kavalierius), Jonas Kvaraciejus, Liudvika Meškauskaitė, Jonas Nekrašius (Garbės ženklo kavalierius), Leonas Virginijus Papirtis.
Advokato Gintauto DAUGĖLOS prisiminimai
Dvi kadencijas į Advokatų tarybą išrinktas advokatas G. Daugėla prisimena, kad atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę buvo daug nežinomybės, žmonių, kurie naudojosi įstatymų spragomis, aiškiai nesureguliuotais teisiniais santykiais, ekonominiais sunkumais. Pasak advokato, ilgainiui pradėjo nusistovėti požiūris, kad „įstatymas yra karalius, o ne karalius...“.
„Mums buvo aktualios advokatūrą ir advokatų veiklą reglamentuojančios teisės normos, įstatymų, reglamentuojančių advokatų teises ir pareigas, tobulinimas. 2005 m., kai pirmą kartą buvau išrinktas į Advokatų tarybą, detalių veiklos reglamentų nebuvo, nors gal ir būtų reikėję. Vadovavomės Lietuvos advokatūros įstatymu, Lietuvos advokatūros statutu. Pasigesdavome iš anksto sureguliuotos posėdžių tvarkos. Posėdžiai būdavo organizuojami pagal tam tikrą vadovų nustatytą planą, darbotvarkę. Tuo metu darbo eiga atrodė gana aiški, prisipažinsiu, pasitikėdavau tam tikrų klausimų ratą pristatančiu tarybos nariu ar atsakingais tarybos darbuotojais. Dabar vertinant praeitą darbo etapą, man regis, taryba dirbo produktyviai ir konstruktyviai, nes spręsdavo labai daug įvairių klausimų, ir tai privalėjome padaryti operatyviai, susirinkdami kartą ar du per mėnesį, – prisiminė G. Daugėla. – Kai kurių kolegų jau nėra su mumis. Visuomet prisiminsiu tarybos narių diplomatiškumą: kai nagrinėdavome skundus, pranešimus apie kolegų advokatų padarytus veiksmus, iškelti drausminę bylą būdavo ne taip paprasta. 2005 m. taryba darniai sutarė, kad reikia principingai siekti oraus, dėmesingo ir jautraus advokato įvaizdžio, siekti, kad advokatai nuolat didintų savo profesionalumą ir elgtųsi garbingai, nepriekaištingai ne tik su kolegomis, bet visuomenėje, taip pat teismuose, teisėsaugos institucijose. Kiek prisimenu, Advokatūros įstatymo 2004 m. redakcijos 7 str., be kitų reikalavimų tapti advokatu siekiančiam asmeniui, buvo nustatęs ir tokią supaprastintą nuostatą: „[...] arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą“. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas LR Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, o stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą (1 d. 3 p.), taip pat yra nepriekaištingos reputacijos (1 d. 4 p.). Tačiau dar prieš išrenkant 2005 m. tarybą ir 2005-aisiais tarybai dirbant daug informacijos buvo teikiama ir diskutuojama dėl 7 str. pakeitimo, privalomai nustatant kvalifikacinio egzamino laikymo pretendentams pareigą, išskyrus (7 str. 1 d. 6 p.) asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai (7 str. 2 d.).
Asmeninis archyvasGaliu tvirtai pasakyti, kad dirbdamas taryboje nuolat jaučiau visų jos narių atsakomybę už advokatūros ateitį, besąlygišką siekį ir norą gerinti advokatų prestižą visuomenėje“, – sakė advokatas G. Daugėla.
Advokatas prisimena, kad taryba sutardavo vienbalsiai, o prireikus priimdavo sprendimus ginti ir pačią tarybą. Pasak G. Daugėlos, yra buvę atvejų, kai tarybai teko savo sprendimus ginti teismuose.
„Linkėčiau jaunajai advokatų kartai atnaujinti diskusiją: ar nereikėtų siekti teisės aktų pataisų, kad pagal teismų apygardų principą į tarybą būtų renkami atstovai iš tose apygardose dirbančių advokatų deleguotų kandidatų. O visiems kolegoms norėčiau palinkėti, ko dažniausiai pasigendu savyje: kantrybės, mokytis klausytis kito, nesustojant tobulėti ir eiti kartu su laiku. Ir, aišku, noriu palinkėti gyvenimiškai, paprastai: mažiau streso, daugiau pozityvumo, kiek įmanoma, ramesnio požiūrio į problemas. Prisiminkime kažkieno teisingai pasakytą posakį, kad „su viena byla advokato kelias nesibaigia“. Sveikatos, sėkmės jums ir jūsų artimiesiems“, – linkėjo advokatas G. Daugėla.
***
2008–2011 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas dr. Leonas Virginijus Papirtis, pirmininko pavaduotoja – dr. Ingrida Krolienė, Irena Andriuškevičienė, Renata Beržanskienė (Garbės ženklo kavalierė), Edmundas Budvytis, Gintautas Daugėla (Garbės ženklo kavalierius), Viktoras Gecas, a. a. Jonas Kairevičius (Garbės ženklo kavalierius), Algimantas Kolpertas, Gražina Mauručaitienė, Egidijus Morkūnas, Jonas Nekrašius (Garbės ženklo kavalierius), Gintaras Pukas (Garbės ženklo kavalierius), Jonas Ramanauskas, a. a. Vytautas Zabiela (Garbės ženklo kavalierius).
Advokato Jono NEKRAŠIAUS prisiminimai
J. Nekrašius dvi kadencijas ėjo garbingas Advokatų tarybos nario pareigas, davusias didelę patirtį ir supratimą, kas yra taryba, ir koks jos vaidmuo advokatūros gyvenime.
I. Slavonskytės nuotr.„Teko prisidėti prie advokatūros savivaldos, nes būtina tobulinti jos darbą ir taip padėti užtikrinti advokatūros nepriklausomumą ir savarankiškumą. Dalyvaudamas Advokatų tarybos veikloje stengiausi išreikšti savo nuomonę visais advokatų darbą, jų darbo sąlygas gerinančiais klausimais, tobulinant įstatymus. Kartu su kitais tarybos nariais siekėme, kad šiuolaikinėje demokratinėje teisinėje valstybėje advokatūra būtų visiškai nepriklausoma nuo vyriausybės, kad būtų užtikrinta advokatų laisvė ginant žmogaus teises, kad atlikdami profesines pareigas advokatai galėtų pasisakyti prieš valstybės vardu reiškiamus kaltinimus, nebijodami padarinių ir būti persekiojami.
Pagal tai, kaip valstybėje įgyvendinama teisė į gynybą, galima vertinti ir tos valstybės ar visuomenės brandumą, teisinį išprusimą. Vykdant teisę į gynybą, advokatūra neretai skelbiama nepageidaujama institucija (persona non grata), pamirštant, kad būtent ji padeda piliečiams ginti savo konstitucines teises. Aktyvi piliečių teisių gynyba ne visada palankiai sutinkama ir valstybės valdžios, ir teisėsaugos institucijų, o kartais tokia veikla vertinama priešiškai. Toks vertinimas – sovietinis reliktas, kurį visomis leistinomis priemonėmis ir išgalėmis bando išgyvendinti Lietuvos advokatūra.
Advokatų tarybai nuolat tenka įrodinėti, kad mūsų šalyje būtent advokatūra vykdo garbingą konstitucinę pareigą – užtikrina teisę į gynybą, greičiausiai ir visapusiškai pastebi institucijų klaidas, įstatymų netobulumą, pagrįstai kritikuoja ir panaudoja įstatymų įtvirtintas teises piliečio interesams ginti.
Dažnai viešojoje erdvėje neobjektyviai nušviečiami Lietuvos advokatūros uždaviniai bei tarnavimo žmogui ir visuomenei prigimtis, ne visada sugebama suprasti teisinę ir socialinę advokatūros paskirtį, įvertinti tikrąjį advokato vaidmenį. Advokatų tarybai nuolatos tenka įrodinėti, kad mūsų šalyje būtent advokatūra vykdo garbingą konstitucinę pareigą – užtikrina teisę į gynybą, greičiausiai ir visapusiškai pastebi institucijų klaidas, įstatymų netobulumą, pagrįstai kritikuoja ir panaudoja įstatymų įtvirtintas teises piliečio interesams ginti. Gynėjo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo ir teismo procesuose verčia teisėsaugos ir kitų institucijų pareigūnus laikytis proceso nustatytų normų, ir tai yra nepaprastai svarbu, nes šitaip užtikrinamos atsakomybėn patraukto asmens teisės. Tokį advokatų darbą reikėtų vertinti pozityviai, teisinėje valstybėje negali būti abejojama advokato profesinės veiklos būtinumu žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinti“, – mano advokatas.
Daugiau nei keturiasdešimt metų J. Nekrašius domisi Lietuvos teismų ir advokatūros istorija, įžymių šalies ir Šiaulių krašto advokatų gyvenimu bei profesine veikla.
„2013 m. Lietuvos advokatūra minėjo įkūrimo 95-metį. Advokatų tarybos pastangomis, aš, kaip autorius, kartu su bendraautoriais L. V. Papirčiu, Adam Stankevič, J. Čiviliu, Brigita Balikiene, Rimantu Skeiviu parengėme ir išleidome knygą „Advokatas ir valstybė“, kurios įžangą parašė visuomenės ir politikos veikėjas prof. Vytautas Landsbergis. Apie šį leidinį prof. V. Landsbergis rašo: „Knyga apie Lietuvos advokatūros istoriją ir asmenis, kurią turite rankose, byloja apie svarbią mūsų kultūros dalį. Nuo teisinės kultūros priklauso be galo daug. Karalysčių arba valstybių pamatas, tad kiek galint – kaip dabar sakoma – ir valstybių likimas. Norėčiau, kad Lietuvos likimas nesiūbuotų pavojuje dėl teisinės kultūros, teisinės sistemos trūkumų. Sistema, nors pagal tinkamus pavyzdžius sudėstyta, gali neveikti be tikros kultūros. Advokatai, savo ruožtu, yra būtinoji teisinės sistemos grandis kaip žmonių padėjėjai ir jų minčių žinovai. Gal net sielų. Ne veltui advokatai būdavo ir menininkais arba rašytojais. O jau visada, nors ir ne visi, ir teisingumo rūmo, tai yra valstybės, statytojai“ (V. Landsbergis, Advokatas ir valstybė, Vilnius: „Justitia“, 2013, p. 5.).
Gavus Advokatų tarybos pritarimą ir paramą, 2013 m. leidykla „Justitia“ išleido mano knygą „Lietuvos advokatūra: Šiaulių advokatai (XVII–XXI a. pradžia). Enciklopedinis žinynas“. Tai pirmas toks išsamus leidinys apie Lietuvos ir Šiaulių advokatus, jų veiklą. Analogiško leidinio iki tol nebuvo.
2013 m. gruodžio 6 d. Vilniuje surengtas Lietuvos advokatūros organizuotas forumas „Lietuvos advokatūra: vakar, šiandien ir rytoj“, kuriame buvo svarstomi klausimai apie teisingumo vykdymą šalyje ir advokato vaidmenį, advokatūros retrospektyvą. Šie paminėti svarbūs leidiniai ir renginiai prisidėjo prie Lietuvos advokatūros įtvirtinimo mūsų valstybės teisinėje sistemoje, sudarė geras prielaidas paminėti ir Lietuvos advokatūros šimtmetį, plėtoti garbingas šios institucijos tradicijas ir prisidėti prie teisinės sistemos kūrimo, žmogaus teisių ir laisvių gynimo“, – pasakojo J. Nekrašius.
„Ateitis priklauso jaunimui, – mano J. Nekrašius. – Noriu palinkėti ateities advokatams, kad jie visados atsimintų, jog ši profesija – kilniausia profesija teisingumo kelyje, ir šia profesija turi didžiuotis kiekvienas, kas tokią pasirenka. Advokatas turi būti išsilavinęs, sąžiningas ir doras – tik tai leidžia tinkamai vykdyti savo pareigas. Kartu tai labai atsakinga profesija ir negalima į ją žiūrėti lengvabūdiškai, atmestinai, nerūpestingai. Privalu atiduoti visas savo jėgas, žinias, patirtį, kad pateisintum garbingą advokato vardą. Būtina suvokti, kad advokatas privalo sąžiningai ginti savo kliento teises ir interesus. Nevalia klientui žadėti to, ko negalima padaryti. Gindamas klientą ar jam atstovaudamas, advokatas neturi susitapatinti su juo, būtina laikytis savarankiškumo ir nepriklausomumo principo. Advokatas procese turi pasinaudoti visomis savo teisėmis ir būti ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus proceso dalyvis, ginti savo klientą ar jam atstovauti visomis leistinomis priemonėmis, net jei teismui tai ir nepatiktų. Be to, advokatas turi mokytis visą gyvenimą. Tik taip jis tampa tikru ir profesionaliu advokatu, žmogaus teisių ir laisvių gynėju.“
***
2011–2014 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas – dr. Leonas Virginijus Papirtis, pirmininko pavaduotoja – dr. Liudvika Meškauskaitė, Renata Beržanskienė (Garbės ženklo kavalierė), Juozas Čivilis (Garbės ženklo kavalierius), Gediminas Dominas, a. a. Jonas Kairevičius (Garbės ženklo kavalierius), Gintaras Pukas (Garbės ženklo kavalierius), dr. Jonas Saladžius (Garbės ženklo kavalierius), Eugenija Sutkienė (Garbės ženklo kavalierė), Džiolana Tarvainytė, a. a. Vytautas Zabiela (Garbės ženklo kavalierius).
Advokato dr. Jono SALADŽIAUS prisiminimai
Prisimindamas 2011–2014 m. Advokatų tarybos kadenciją advokatas J. Saladžius sako, kad ji buvo daugialypė ne tik dėl narių amžiaus bei darbo advokatūroje patirties, bet ir dėl narių specializacijos bei veiklos krypčių, taip pat požiūrio į kai kuriuos esminius Lietuvos advokatūros strategijos ir vizijos klausimus.
„Tarybos nariai turėjo labai tvirtą ir kartais atskirąją nuomonę, o šios kadencijos taryba buvo tarsi tiltas, jungiantis senąsias Lietuvos advokatūros tradicijas ir naujos kartos bei į Europą integruotos Lietuvos advokatūros siekius. Nežiūrint į tai, visi tarybos nariai sutarė dėl paties svarbiausio dalyko – Lietuvos advokatūra turi sėkmingai dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese ir nepamiršti savo misijos – padėti žmonėms realizuoti savo teisę į teisingumą. Taryba ne kartą pabrėžė, kad šio tikslo turėtume siekti laikydamiesi esminių advokato profesijos vertybių ir žmogaus teisių. Be to, Advokatų taryba deklaravo, kad sieks toliau kovoti už teisės viršenybę ir žmogaus teisių apsaugą. Taryba svarstė daug svarbių Lietuvos advokatams klausimų, išklausė visų nuomones, siekė rasti kompromisus ir priimti bendrus sprendimus“, – prisiminė J. Saladžius.
2011–2014 m. daug dėmesio skirta VGTP institutui tobulinti, svarstytos įvairios VGTP reformos kryptys. Atsižvelgdama į gerąją Europos šalių praktiką, Advokatų taryba tuomet siūlė, kad valstybės pagalbos administravimas būtų perduotas advokatūrai, kuri pati užtikrintų nepriklausomų advokatų skyrimą.
„Pasiūlyta, kad pagalbą teikiantiems advokatams reikia užtikrinti tinkamą, pagrįstą ir protingą paslaugų kainą. Diskutuota, kad atlyginimas už teisines paslaugas laiku ir visas greičiau pasiektų advokatus, nes tuomet mokėjimai už suteiktą VGTP strigo valdininkų koridoriuose, o valdžios dėmesys krypo tik į VGTP administravimo suvalstybinimą, bet ne į nemokamos teisinės pagalbos kokybę ir advokato vaidmenį ją teikiant.
Tarybai teko spręsti ir aktualius advokatų sveikatos ir socialinio draudimo klausimus. Taryba nuolat akcentavo, kad, nežiūrint į Lietuvos advokatūros įstatymo reikalavimus, advokatams skiriamos tik simbolinės garantijos ir vengiama iš esmės spręsti pačius svarbiausius advokatų socialinius reikalus, garantuoti visiškai atlyginamas motinystės ir tėvystės atostogas bei užtikrinti kompensacijas advokatų ligos atveju. Advokatų taryba neliko neišgirsta ir dalis socialinio bei sveikatos draudimo klausimų buvo išspręsti arba pažadėta juos spręsti artimiausiu metu“, – teigė advokatas J. Saladžius.
Advokatas džiaugiasi, kad tuo metu taryboje pradėjo megztis diskusijos pro bono veiklos klausimais. Kaip galimos pro bono veiklos kryptys buvo įvardyti advokatų kontorų organizuojami labdaros renginiai, paramos aukcionai, įvairios visuomeninės akcijos, per kurias ugdomas teisinis švietimas, ir nemokama teisinė pagalba.
„Nors tai buvo tik koordinuotos pro bono veiklos pradžia Lietuvos advokatūroje, taryba sutarė dėl pagrindinių pro bono principų: kad ir kokia turtinga būtų visuomenė, visuomet atsiras nemokamos teisinės pagalbos būtinybė, o žmonėms bei organizacijoms, neišgalintiems susimokėti už teisines paslaugas, turi būti garantuota nemokama teisinė pagalba. Tuomet aiškiai suvokta, kad pagalbos ranką visuomenei turėtų ištiesti Lietuvos advokatūra, pasiūlydama koordinuotas pro bono paslaugas. Kartu buvo skirtas dėmesys Lietuvos advokatūros įvaizdžiui gerinti, advokato kaip žmogaus teisių gynėjo sėkmės istorijoms pristatyti“, – apie prasmingos ir gražios, dabar jau tradicinės akcijos pradžią pasakojo J. Saladžius.
Advokatas taip pat prisimena, kad 2011–2014 m. advokatūroje dar buvo gyvas advokatų skirstymas į „teismų“ ir „verslo advokatus“, tad sutarti dėl kai kurių klausimų ir atrasti bendrą advokatams sprendimą taryboje reikėjo daugiau laiko. Tik po ilgų diskusijų taryboje pavyko patvirtinti advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus, kurie numatė leistinos advokatų komunikacijos apibrėžtis, komunikacijos kanalus ir galimos advokatų reklamos principus.
„Sutarta, kad leidžiama advokato veiklą reklamuoti tiek, kiek ši reklama atitinka advokato veiklos principus, t. y. pateikiami komunikacijos duomenys turėjo atitikti Lietuvos advokatų profesinės etikos kodeksą, advokatūros sprendimus, turi būti teisingi ir tikslūs, neklaidinti jų adresatų, neturi menkinti kitų advokatų profesinės veiklos ar specialiai ir išskirtinai aukštinti advokato profesinės veiklos, turi atitikti reklamos, asmens duomenų apsaugos ir kitus LR teisės aktus bei gero elgesio ir moralės reikalavimus. Nežiūrint į daugelį apribojimų, tokių „leistinos komunikacijos“ principų rinkinys buvo šuolis į priekį, atspindėjęs kompromisą tarp Advokatų tarybos narių, – sakė J. Saladžius. – Kai kurie Advokatų tarybos nariai pasisakė už tvirtesnį ir tvaresnį advokatų padėjėjo institutą. Buvo karštai diskutuojama, kaip reikėtų stiprinti advokato padėjėjo įvaizdį, numatyti papildomus reikalavimus praktikos vadovui, kad būtų užtikrintas realus vadovavimas advokato praktikai, vykdoma advokato padėjėjo atliekamos praktikos kontrolė. Taryba taip pat diskutavo bendro teisės egzamino klausimais. Vertintos galimybės siūlyti vieną bendrą egzaminą advokatams, teisėjams, notarams ir prokurorams ir nustatyti papildomą profesinės veiklos egzaminą, advokatams siekiant nustatyti kandidato atitiktį advokato profesijai ir etikos reikalavimams, tačiau šios idėjos nebuvo realizuotos. Kai kurie tarybos nariai taip pat siūlė naujas advokatų veiklos formas, įskaitant advokatų profesines bendrijas ir bendroves, advokatų atsakomybės už teisines paslaugas ribojimus bei aiškesnį reglamentavimą, tačiau Advokatų taryboje šiais klausimais trūko bendros nuomonės ir bendros valios.“
Asmeninis archyvasJ. Saladžiaus teigimu, Lietuvos stojimas į ES Lietuvos advokatūrai atvėrė duris į didžiausią ir įtakingiausią Europoje advokatų organizaciją – Europos advokatų tarybų ir teisininkų draugijų tarybą (CCBE). Sėkmingai bendradarbiauta su šia svarbia Europos advokatų organizacija. Taryboje aptarti patys aktualiausi klausimai, kuriuos padiktavo CCBE, tokie kaip žmogaus teisių apsauga, advokatų etika, sąžininga konkurencija, laisvas Europos advokatų judėjimas, advokatų mokymai, pinigų plovimo direktyvų įgyvendinimas, teisė į teisingumą, nemokama teisinė pagalba.
„Diskutavome apie Europos bendrą teisinės pagalbos liniją bei e-Justice portalo, vienijančio visus Europos advokatus, diegimą. Siūlėme, kad visa apimtimi būtų įgyvendintas ir Lietuvoje taikomas CCBE Esminių advokatų veiklos principų statutas, kuris, be kita ko, užtikrina visų Lietuvos advokatų nepriklausomumą, stiprią advokatų profesijos savivaldą, teisės viršenybę ir teisingą teisės administravimą. Dalyvavimas CCBE veikloje suteikė vertingų įžvalgų ir tarptautinės partnerystės galimybių Advokatų tarybai bei Lietuvos advokatams“, – prisiminė advokatas.
Dalyvavimas CCBE veikloje suteikė vertingų įžvalgų ir tarptautinės partnerystės galimybių Advokatų tarybai bei Lietuvos advokatams.
Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvos advokatų bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms, J. Saladžius kalbėjo: „Advokatūra vienija advokatus, atsidavusius žmogaus teisėms ir teisingumui, o mūsų teisinė pagalba tapo prieinama, patikima, veiksminga ir pripažįstama klientų. Ypač vertinu tai, kad mes sugebėjome įtvirtinti visuomenės gerovės, pagrįstos teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principais, pagrindus Lietuvoje. Tikiu, kad advokatų bendruomenė subrendo naujam proveržiui, kuris padės užauginti atvirą visuomenę ir užtikrins tvarią ateitį mūsų vaikams. Turime ne tik teisę, bet ir pareigą susivienyti ir padėti socialiai jautrioms grupėms ir asmenims, kurių teisės ir interesai pažeidžiami dėl autoritarizmo, ksenofobijos, rasizmo, homofobinių, seksistinių, antifeministinių ir kitų nepakantos formų. Linkiu visiems toliau kurti nepriklausomos ir stiprios Lietuvos advokatūros sėkmės istoriją, kuri pateisintų mūsų ypatingos profesijos vardą ir autoritetą.“
***
2014–2018 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas – prof. dr. Ignas Vėgėlė, Gintautas Bartkus, Edmundas Budvytis, dr. Ingrida Krolienė, Mindaugas Kukaitis, Raimundas Lideika, Liudvika Meškauskaitė, Leonas Virginijus Papirtis, Jonas Saladžius (Garbės ženklo kavalierius), Eugenija Sutkienė (Garbės ženklo kavalierė), Džiolana Tarvainytė.
Advokatės Džiolanos TARVAINYTĖS prisiminimai
Paprašyta prisiminti būtent 2014–2018 m. Advokatų tarybos kadenciją advokatė Dž. Tarvainytė pasidžiaugė – ši kadencija tarybos narei buvo antroji, bet įsimintina kaip laikotarpis, kai Advokatų taryba žengė didelį žingsnį Lietuvos advokatūros modernizavimo link.
„Mūsų valstybėje ir visuomenėje vyko tam tikras idėjų judėjimas, didžiulis IT technologijų proveržis. Tad džiugu, jog ir Lietuvos advokatūra tuo metu pradėjo savo modernizacijos kelią. Iki tol tam tikros įstatymų pavestos funkcijos buvo vykdomos iš tiesų labai archajiškai, rankiniu būdu, būtent mūsų kadencijos metu buvo pradėtos diegti technologijos. Vienaip ar kitaip paliesta daugelis teisės aktų, reguliuojančių mūsų veiklą. Pradėtas formuoti advokatūros įvaizdis, tai irgi buvo labai svarbu, nes aplinka, kurioje mes egzistuojame – ir procesiniai oponentai, ir teisėsaugos institucijos ryškėjo, ir susidarė įspūdis, tarsi advokatai būtų bebalsiai. Kaip tik tuomet buvo sustiprinta viešoji komunikacija. Advokatūros modernizavimo proveržis buvo labai ryškus, nors pati taryba klausimus sprendė prieštaringai. Buvo formuojamas ne tik pirmininko, bet ir pačios advokatūros įvaizdis. Džiaugiuosi, kad advokatūra turi balsą, jos įsiklauso valstybės institucijos, kai sprendžiami teisiniai aspektai, klausimai, susiję su žmogaus teisėmis“, – prisiminė Dž. Tarvainytė.
Asmeninis archyvasAdvokatė tarybos buvo deleguota į Civilinio proceso kodekso darbo grupę, sudarytą prie Teisingumo ministerijos. Ten išties nemažai nuveikta, siekiant Civilinio proceso kodekso pakeitimų, nors ir ne viskas buvo įgyvendinta, bet civilinio proceso atžvilgiu Advokatų taryba prisidėjo prie pokyčių. Pasak advokatės, Advokatų tarybos indėlis į teisingumą – pakeistos rekomendacijos dėl priteisto mokesčio už teikiamą advokato pagalbą civilinėse bylose.
„Šitos rekomendacijos numato maksimaliai priteistiną advokato honoraro dydį. Rinkoje paslaugų kainos keitėsi, o tie nustatyti dydžiai nebesiekė vidutinio advokato užmokesčio dydžio. Daug kas bijojo šias rekomendacijas judinti, neva jomis bus pakeltas advokatų atlyginimas, kuris, visų įsivaizdavimu, buvo ir taip didelis. Atlikome analizę, kas vyksta visame pasaulyje, kokia kitų šalių patirtis. 2015-aisiais Lietuvoje vis dar galiojo rekomendacijos, kurios nesikeitė nuo 2004-ųjų. Dėl šios situacijos kentėjo pats teisingumas: laimėjęs bylą, negali prisiteisti savo patirtų išlaidų. Galiausiai 2015 m. teisingumo ministras priėmė naują įsakymą dėl rekomendacijų, kuriose pasirinkome kitokį principą – sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tai didelis laimėjimas, pasiektas šią kadenciją“, – prisiminė 2014–2018 m. Advokatų tarybos narė.
2018 m. taryba pasiekė sutarimą dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vykdymo sprendimų ir, reaguodama į ES reikalavimus, ėmėsi reguliavimo.
„Pamatinių demokratijos principų atžvilgiu – tai yra duoklė moderniai visuomenei, patys pagalvokime, pagal tokį reguliavimą advokatas turėtų pranešti apie savo klientą. Žiūrint per klasikinę advokato ir kliento paslapties saugojimo prizmę, tas principas buvo trypiamas, bet toks buvo ES reguliavimas, kurį valstybės turėjo įgyvendinti. Mes įgyvendinome reikalavimus maksimaliai išsaugodami advokatų paslapties principą, kuris yra demokratijos ir teisingumo pagrindas. Mus šokiravo, kad advokatas turi pareigą pranešti apie savo klientą, tačiau radome išeitį ir reguliavimu sustiprinome pačios Lietuvos advokatūros kaip asociacijos vaidmenį – kad advokatas neturėtų pranešti tiesiogiai teisėsaugos institucijoms, o tai turėtų daryti per asociaciją. Nedaugelis Europos valstybių pasiekė tiek, kiek mūsų taryba“, – sakė Dž. Tarvainytė.
2018 m. taryba pasiekė sutarimą dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vykdymo sprendimų ir, reaguodama į ES reikalavimus, ėmėsi reguliavimo.
2014–2018 m. Advokatų taryba buvo dinamiška. Pasak advokatės, dažnu atveju sprendimai buvo priimami tik po diskusijų ir balsuojant.
„Negaliu sakyti, kad visuomet turėjome bendrą nuomonę, vyko diskusijos, dažnu atveju balsuodavome, sprendimai nebuvo lengvai pasiekiami – juk esame skirtingo mąstymo, dėl to darbas buvo įdomus. Bet džiaugiuosi, kad susiformavo suvokimas ir buvo priimtas sprendimas, kad advokatūrai reikia turėti ilgalaikę veiklos strategiją. Iki tol ji dirbo kiekvienos dienos diktuojamu ritmu, nekūrė strategijos, kokia nori tapti. Sukurti strategiją yra nepaprastai imlus laikui darbas, ir per tą kadenciją parengti jos nesuspėjome, bet priimtas bendras sprendimas, kad strategijos reikia, buvo didelis žingsnis į priekį. Advokatūrai, esant vienai spalvingiausių teisinių bendruomenių, suderinti visas nuomones yra labai sudėtinga, bet svarbi užduotis. Sprendimas, kad reikia strategijos, buvo naujas požiūris į Lietuvos advokatūros kaip asociacijos raidą“, – teigė advokatė Dž. Tarvainytė.
Paklausta, ko palinkėtų advokatų bendruomenei, ji linkėjo pagarbos advokato profesijai.
„Advokatai yra labai įvairialypė bendruomenė, kuri dirba didelį ir sunkų darbą, nesvarbu, ar baudžiamosiose bylose, ar verslo teisės srityje – ginti, atstovauti ir derinti interesą reikalauja labai daug žinių, sunkaus darbo, aukštos kvalifikacijos. Mažai kas pastebi mūsų tikrąjį darbą. Advokatai yra prisiekę kvalifikuoti asmenys, galbūt ne visada tinkamai vertinami. Apie advokatų padarytus pažeidimus išgirstame dažniau negu apie jų pasiekimus. Labai linkiu mums visiems pagarbos ir įvertinimo. O visuomenei linkiu, kad eitume harmonijos ir džiaugsmo link. Kad būtų mažiau nusivylimo. Labiau vertinkime save, aplinką – juk gyvenimas yra gražus, turime tai branginti ir džiaugtis“, – kalbėjo advokatė.
***
2018–2022 m. ADVOKATŲ TARYBOS NARIAI: pirmininkas – prof. dr. Ignas Vėgėlė, pirmininko pavaduotojas – Mindaugas Kukaitis, dr. Tomas Bagdanskis, Gintautas Bartkus, Edmundas Budvytis, Valdemaras Bužinskas, prof. dr. Romualdas Drakšas, dr. Ingrida Krolienė, Raimundas Lideika, dr. Remigijus Merkevičius, dr. Dalia Foigt-Norvaišienė.
Advokato Mindaugo KUKAIČIO prisiminimai
Nuo 2018 m. prasidėjusi, bet dar tebesitęsianti ir pasibaigsianti tik 2022 m. pavasarį Advokatų tarybos kadencija išgyveno neįtikėtinai daug įvykių bei pokyčių, ir tuo ji unikali, mano pirmininko pavaduotojas M. Kukaitis.
„Taryba darbą pradėjo 2018 m. pasirengimu pasitikti Lietuvos advokatūros 100-metį. Šis išties iškilmingiausias advokatūros paminėjimas įvyko didžiausioje Vilniaus arenoje, į kurią buvo pakviesti visi Lietuvos advokatai, advokatų padėjėjai su antromis pusėmis, taip pat keli tūkstančiai Lietuvos pedagogų, nes renginio moto buvo „100 AČIŪ MOKYTOJAMS“. Renginį papuošė advokatų, reikšmingai prisidėjusių prie Lietuvos valstybingumo, istorijos filmas ir Advokatūros garbės ženklo kavalieriaus – buvusio Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono – apdovanojimas. Jo dėka Islandija 1991 m. vasario 11 d. suteikė Lietuvai teisinės gynybos instrumentą, pirmoji iš užsienio valstybių pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
Išleistas unikalus, analogo neturintis advokatūros teisės vadovėlis (autorių kolektyvą sudarė prof. dr. Ignas Vėgėlė; dr. Audrius Bitinas; prof. dr. Darijus Beinoravičius; doc. dr. Laurynas Biekša; prof. dr. Virginijus Bitė; Juozas Čivilis; prof. dr. Romualdas Drakšas; prof. dr. Raimundas Jurka; doc. dr. Natalija Kaminskienė; dr. Eglė Kybartienė; Mindaugas Kukaitis; doc. dr. Justinas Usonis), apimantis advokatūros istoriją ir visus advokato veiklos aspektus, vertybes, papročius ir tradicijas.
Asmeninis archyvasAdvokatų taryba surengė strateginę sesiją ir nusprendė nusistatyti ilgalaikę penkerių metų veiklos strategiją (siekiant perduoti būsimajai tarybai strategijos tęstinumą). Sutarta kasmet įvykdyti dalį strateginių veiklos planų, tokių kaip profesinių garantijų stiprinimas; veiklos kokybės gerinimas, apimant reikalavimus, etiką bei kitus reikalavimus nariams; VGTP tobulinimas; advokatūros narių įtraukties didinimas; advokatų suvažiavimo statuso kitimas; padėjėjų reforma; efektyvesnis tarybos veiklos organizavimas; finansinių priemonių nariams kūrimas; patalpų pardavimas ir naujų pirkimas / nuoma; partnerystė su kitomis artimomis organizacijomis; advokato įvaizdis visuomenėje; socialinė atsakomybė ir kt.“, – platų tarybos darbų spektrą vardijo M. Kukaitis.
Iškilmingai ir garbingai 2018-aisiais paminėjusi advokatūros 100-metį, 2019 m. vasarį taryba pasitiko dideliu sukrėtimu – vadinamuoju teisėjų skandalu, kai labai skambiai, viešai, su antrankiais sulaikant buvo pateikti įtarimai visam būriui asmenų, tarp jų ir 8 teisėjams.
„Greičiausiai todėl, kad vieningai stojome ginti nekaltumo prezumpcijos, pajutome itin daug pasikėsinimo sumenkinti arba sugriauti advokatūros profesinę nepriklausomybę – reikėjo gintis nuo įvairių valstybės valdymo institucijų iniciatyvų per LR viešojo administravimo įstatymą sumažinti advokatūros savivaldą; nuo siekio įvesti gyventojų ir advokatų tarpusavio susirašinėjimą per valstybės kontroliuojamas Registrų centro elektroninio pašto dėžutes; reikėjo ginti advokatus, kad jiems būtų sumokėta milijoninė skola už jų suteiktas VGTP paslaugas; teisėtus advokatų interesus pinigų plovimo prevencijos priežiūros procese; reguliuojant asmens duomenų rinkimo procesą; teko gintis nuo (ne)kontroliuojamo sekimo, todėl Lietuvos advokatūros vadovai pradėjo procesus, kurie nuvedė iki Europos Žmogaus Teisių Teismo ir iki Europos Komisijos procesų. CCBE, vienijanti 32 Europos šalių advokatų asociacijas ir dar vienuolika asocijuotųjų narių ir stebėtojų narių, atstovaujanti maždaug milijonui Europos teisininkų ne tik ES institucijose, bet ir kitose tarptautinėse organizacijose, oficialiu laišku, adresuotu Respublikos Prezidentui, pareiškė susirūpinimą dėl Lietuvos advokatūros nepriklausomumo ir valstybių tarptautinių įsipareigojimų pažeidimo, – pasakojo M. Kukaitis. – 2019 m. Visuotinį advokatų susirinkimą pirmą kartą Lietuvos advokatūros istorijoje organizavome Palangoje – tai parodė, kad advokatūra buvo pasiruošusi diegti naujoves. Kartu su Visuotiniu advokatų susirinkimu buvo organizuojama ir advokatų bendruomenės šventė, išsiskyrusi gausiausiu iki tol buvusiu advokatų ir jų šeimos narių apsilankymu. Pirmą kartą oficiali Visuotinio advokatų susirinkimo dalis buvo viešai transliuojama visuomenei.“
2020-ųjų pavasarį visą Lietuvą sukaustė pasaulinė COVID-19 pandemija, karantinas ir visuotiniai žmogaus teisių ir galimybių suvaržymai. Pasak advokato M. Kukaičio, Lietuvos advokatūra itin greit ir interaktyviai persitvarkė į darbą nuotoliniu būdu: Advokatų taryba visus posėdžius vykdė per sukurtą elektroninę eTarybos platformą; drausmės bylos administruojamos per eSkundų platformą; visi kvalifikacijos kėlimo seminarai buvo vykdomi per elektroninę lashop.lt parduotuvę ir platformą; advokatų egzaminai pradėti rengti kompiuterinėse klasėse; Visuotinis advokatų susirinkimas surengtas hibridiniu būdu (elektroniniu nuotoliniu ir tiesioginiu gyvu dalyvavimo būdu), transliuojant jį ir savitarnos svetainėje, ir dalį viešai. 2020 m. buvo sudarytos galimybės registruoti nuotolinę advokato darbo vietą; į sistemą eArchyvas pradėtos perkelti visos advokatų ir advokatų padėjėjų asmens bylos.
„Mūsų aktyviais veiksmais pavyko pasiekti deramą santykį su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija dėl advokatų teisių gaunant ir naudojant asmens duomenis; su Kalėjimų departamentu – dėl advokatų teisių susitinkant su suimtaisiais klientais, ir kitomis institucijomis. 2021-uosius pasitikome turėdami naują interneto puslapį, su nauja vieša advokato / advokato padėjėjo / advokatų kontoros paieška, specializacijų deklaravimu. Visos kadencijos metu itin aktyviai veiklą vykdė 13 Advokatų tarybos įsteigtų komitetų, kurie teikė teisėtvarkos pasiūlymus ir parengė savo srities aktualius mokymus ar metodines rekomendacijas advokatams. Bendradarbiaujame su Teisingumo ministerija, Teisėjų taryba, LR generaline prokuratūra. Visuotinis advokatų susirinkimas įvyko Birštone hibridiniu būdu (elektroniniu nuotoliniu ir tiesioginiu gyvu dalyvavimo būdu), jį transliuojant. Džiaugiuosi, kad pasiteisino išankstinis pasiruošimas: kandidatų į Revizijos komisijos narius iškėlimas, išankstinis ir tiesioginis elektroninis balsavimas tiek atvirai už visus klausimus, tiek išimtinai uždaro balsavimo būdu, renkant naują Revizijos komisiją. Šis visuotinis susirinkimas tapo savotišku išbandymu advokatų bendruomenei tarpusavio tolerancijos atžvilgiu ir indentifikatoriumi, kai Advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė išsakė savo kategorišką poziciją žmogaus teisių ir teisės viršenybės atžvilgiu, valstybės tarnautojams ir politikams valdant COVID-19 pandemiją“, – sakė M. Kukaitis.
Galiu tvirtai pasakyti, kad tarybos veikla visos kadencijos metu buvo itin darni, nuolat jaučiau visų tarybos narių atsakomybę už Lietuvos advokatūrą, jos ateitį, prestižą. Paprastai per metus taryba susirinkdavo ne mažiau kaip 12 kartų, o pandeminiais metais ir organizuojant nuotolinius posėdžius kasmetinių posėdžių skaičius pasiekė 30.
Paprastai per metus taryba susirinkdavo ne mažiau kaip 12 kartų, o pandeminiais metais ir organizuojant nuotolinius posėdžius kasmetinių posėdžių skaičius pasiekė 30.
Šioje kadencijoje dėl didelių pastangų pavyko įtikinti Teisingumo ministeriją toliau didinti VGTP valandinį įkainį, nuo 13 eurų jis padidėjo iki 19 eurų (t. y. 68 proc. padidinimas), o nuo 2022 m. planuojama 20 eurų.
Nuo 2021 m. lapkričio 3 d. Lietuvos advokatūros administracija persikėlė į naujas patalpas. Toks sprendimas buvo priimtas valstybei atsisakius pratęsti panaudos ar nuomos santykius dėl patalpų, esančių Tilto gatvėje, ir advokatūrai sudarius nuomos sutartį dėl patalpų, kurių adresas – Lvovo g. 7-9 (antras aukštas), Vilniuje. Sprendimas dėl naujų patalpų įsigijimo Lietuvos advokatūros poreikiui buvo priimtas dar 2019 m. gegužės 10 d. Visuotiniame advokatų susirinkime, nes Lietuvos advokatūra iki 2021 m. lapkričio 7 d. turėjo atlaisvinti pagal panaudos sutartį naudojamas Tilto gatvėje esančias patalpas. Be to, pagal panaudos sutartį Advokatūros naudojamos valstybei priklausančios patalpos nuolat kėlė abejonių dėl Lietuvos advokatūros nepriklausomumo nuo valstybės institucijų – tai nuolat primindavo žurnalistai ir politikai. Advokatūra ilgą laiko ieškojo ir tebeieško tinkamų patalpų, kad jas įsigytų“, – aiškino advokatūros pirmininko pavaduotojas.
M. Kukaitis džiaugiasi technologiniais sprendimais: atnaujinta advokatų savitarnos platforma, kuri leis pereiti prie visų elektroninių prašymų Lietuvos advokatūrai pateikimo ir išrašų gavimo. Pasirengta rinkiminiam Visuotiniam advokatų susirinkimui, išankstiniam kandidatų iškėlimui; išankstiniam ir tiesioginiam elektroniniam balsavimui. Pradedama advokato padėjėjų veiklos ir egzaminų reforma. Advokatūra glaudžiai bendradarbiauja su CCBE, Šiaurės šalių advokatūromis, pasirengta 2022 m. priimti pasaulio advokatūrų (IBA) vadovų delegacijas.
Per šią kadenciją atkūrėme advokatūros žurnalo „Advokatas“ leidybą, kurio sklaida viršijo 10 tūkst. adresatų; itin daug pastangų buvo skirta kvalifikacijai kelti, suteikiant visiems Lietuvos advokatams ir jų padėjėjams galimybes semtis žinių; daug energijos panaudota siekiant pagerinti VGTP advokatų padėtį; pakeisti beveik visi advokatūros vidiniai norminiai aktai, pateiktas itin gausus pasiūlymų ir atsiliepimų skaičius LR Seimui, LR Vyriausybei, ministerijoms dėl įstatyminių iniciatyvų, viešai drąsiai išreikštos nuomonės dėl žmogaus teisių ir laisvių bei advokatų garantijų.
Tik dėl bendro, komandinio ir itin vieningo Lietuvos advokatūros administracijos ir Advokatų tarybos darbo tokia gausybė išbandymų buvo įveikti ir turime tiek pasiekimų. Lietuvos advokatūra yra stipri tik būdama vieninga, pasižymėdama aiškiu darbų tęstinumu, veiklos skaidrumu, gebėjimu keistis, – mano M. Kukaitis. – Lietuvos advokatūra visuomet buvo taikinys nedemokratiškų jėgų, kurioms nepatinka nepriklausoma, už teisės viršenybę ir vertybes kovojanti advokatūra ir jos nariai, tačiau vieninga advokatūra gali atstovėti vertybių kovoje. Viliuosi tęstinumo, sąžiningumo, atkaklumo ir nepaliaujamo žmogaus teisių ir advokatų teisėtų lūkesčio gynimo ateityje.“
***
Lietuvos advokatūroje 30 metų dirbusios sekretorės Onutės Čepulytės prisiminimai
Lietuvos advokatūroje 1986 m. dirbti pradėjusi sekretorė O. Čepulytė, vadovaujant skirtingiems vadovams, keičiantis Advokatų taryboms, advokatus vienijančioje institucijoje dirbo 30 metų ir juos prisimena su malonumu.
„Esu eilinis žmogus, niekur per daug nesikišantis, dirbantis savo darbą. Ir pirmininkai buvo labai pakantūs, jei kada nors kas ir nepavykdavo, ką ne taip padarydavai, niekas nėra išbaręs, – šypsojosi Lietuvos advokatūroje dirbusi Onutė. – Pradžioje buvau mašininkė, išėjus raštinės vedėjai, vadovai nutarė, kad nieko nepriims, jei aš su visomis užduotimis susidorosiu. Visi vieni kitiems padėjome.“
Sekretorė skambindavo telefonu Lietuvos advokatams, ieškodavo, kas teiktų VGTP, tačiau darbas tuo metu nebuvo paprastas, nebuvo kompiuterio, programų, priemonių, kurios palengvintų atliekamas užduotis.
Asmeninis archyvas„Kompiuteriai atsirado, vadovaujant a. a. pirmininkui K. Lipeikai. Stovėjome eilėj, kad išmoktume pamaigyti klaviatūrą, dar niekas kompiuteriu nedirbome, net buhalterija – ateidavome net šeštadieniais, kad bent kiek išmoktume. Kai pirmininko pavaduotoju tapo R. Valiūnas, nupirko kompiuterį, na o kai įsikūrė VGTP tarnyba, perėmė šią funkciją. Iki tol į advokatūrą ateidavo visos popierinės paraiškos ir skambini advokatams: kas atsisako, kas ne; prašai, kad nuvažiuotų į vieną ar kitą rajoną. Geranoriškai dirbo advokatai. Rengdavau posėdžių protokolus, suvesdavau bylų informaciją. Tada dar nebuvo tokio gausaus priėmimo į advokatūrą, priimdavo po du ar keturis per metus. Advokatų tebuvo apie 400. Formuodavau asmens bylas, ruošdavau dokumentus, – apie funkcijas pasakojo Onutė, bet pabrėžė, kad maloniausia darbe visuomet buvo žmonės, kurie ją supo. – Kaip vieną aktyviausių pirmininkų įvardyčiau I. Vėgėlę – jaunas, apsiimantis daug veiklos. Apskritai per visus 30 metų didžiausias variklis buvo kolektyvas, žmonės, su kuriais dirbome. Daugėjo advokatų, daugėjo darbo, buvo priimta ir daugiau darbuotojų. Tekdavo bendrauti su visuomene, atsiliepdavau telefonu – žmonės skambindavo su rūpesčiais ir prašydavo pagalbos – pirmininkai būdavo geranoriški. Pavyzdžiui, L. V. Papirtis net perimdavo tuos skambučius, pats pakalbėdavo, pas jį ir gyvai žmonės ateidavo. Pirmininkas išklausydavo, išlydėdavo, ir žmonės likdavo patenkinti. Nors gal ne visad pavykdavo padaryti, ką žadėjo, bet dėmesys tiems, kurie kreipiasi, būdavo svarbus. Tai irgi gera advokato savybė – pirmininkai tokią turi. Mokėti pakalbinti, išgirsti, šį tą nutylėti.“
„Noriu palinkėti stabilumo – naujovės yra gerai, bet reikia, kad ir istorija liktų. Viskas nueina į praeitį, tad norisi, kad šis tas liktų“, – sakė O. Čepulytė.
***
2021 m. yra 100-ieji Advokatų tarybų metai. Šia proga Lietuvos advokatūra sukūrė Advokatų tarybų narių atminimo ženklelį, kuris buvo įteiktas visiems buvusiems Advokatų tarybų nariams, taip išreiškiant padėką Lietuvos advokatūrai atsidavusiems advokatams, savo patirtimi kūrusiems šimtametes Advokatūros tradicijas ir vertybes.
Šis straipsnis publikuotas žurnale „Advokatas“ (Nr. 3, 2021 m.), kuris leidžiamas bendradarbiaujant Lietuvos Advokatūrai ir IQ redakcijai.
BEREKLAMOS:
