BNS fotoLietuvos advokatūros užsakymu 2021 m. gegužės 18–28 d. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter Research“ telefonu ir internetu apklausė 1010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Pateikiame įdomiausius apklausos akcentus.
Iš teisėsaugos pareigūnų ir institucijų didžiausią Lietuvos gyventojų pasitikėjimą turi notarai (žr. 1 grafiką) – jais pasitiki 34 proc., linkę pasitikėti 33 proc. respondentų. Antri yra policininkai (atitinkamai 29 ir 38 proc.), treti – advokatai (23 ir 34 proc.). Mažiausiai pasitikima antstoliais (10 ir 22 proc.) ir prokurorais (14 ir 32 proc.).
Lietuvos gyventojai dažniausiai susiduria su policijos pareigūnais. Kontaktų su jais per pastaruosius trejus metus, 2021 m. apklausos duomenimis, turėjo 45 proc. respondentų. Su notarais susidūrė 29 proc., su advokatais – 17 proc., su antstoliais ir teisėjais – po 13 proc. žmonių. Rečiausiai reikalų turima su prokurorais (7 proc.), VSD ir FNTT (po 4 proc.) ir STT (2 proc.) pareigūnais.
Su policininkais dažniau yra tekę susidurti vyrams, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovams. Su notarais dažniau yra tekę bendrauti 26–55 metų respondentams, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovams ir miestų gyventojams.
Su advokatais – aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovams bei didmiesčių gyventojams.
Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad teisėsaugos institucijos seka jų susirašinėjimą elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis arba klausosi pokalbių telefonu. 26 proc. respondentų mano, kad tai vyksta nekontroliuojamai, 24 proc. – kad laikomasi procedūrų. Kad yra sekami, 2020 m. manė 48 proc., o 2019 m. – 41 proc. respondentų. Taigi, gyventojų įsitikinimu, jie kasmet sekami intensyviau. Taip pat auga gyventojų įsitikinimas, kad jie turi būti informuojami, kad jų pokalbių buvo klausomasi ar sekamas susirašinėjimas elektroninėmis priemonėmis: 2019 m. taip manė 73, 2020 m. – 75, o 2021 m. – 77 proc. respondentų.
Absoliuti dauguma gyventojų mano, kad, kol nepasibaigęs tyrimas ir teismo procesas, duomenys apie įtariamąjį visuomenei neturi būti atskleisti. Kad visuomenės teisė žinoti yra svarbiausia, mano tik dešimtadalis apklausos dalyvių. Vertinimas nesikeičia nuo to, ar įtarimai pateikti apklausos dalyviui asmeniškai, ar kitam asmeniui.
Į klausimą, kas labiausiai gina žmogaus teises, 37 proc. atsakė, kad advokatai. Svarbiausiais žmogaus teisių gynėjais teisėjus mato 13, policininkus – 12 proc. respondentų.
Advokatų paslaugomis reguliariai naudojasi 3 proc. respondentų, 1–2 kartus – 23 proc. (žr. 2 grafiką). Advokatų paslaugų kokybę Lietuvos gyventojai vertina palankiai. Reguliariai jų paslaugomis besinaudojančių žmonių vertinimo vidurkis siekia 7,78 balo iš dešimties, retai besinaudojančių – 7,13 balo. Arčiau vidutinio yra Lietuvos gyventojų vertinimas, ar asmenims užtikrinama teisė į advokatą. Skalėje nuo 1 (netinkamai užtikrinama) iki 10 (tinkamai) vertinimo vidurkis 2021 m. siekė 6,51 balo.
Kilus bet kokiam teisiniam ginčui į advokatą kreiptųsi beveik pusė Lietuvos gyventojų, panaši dalis dar ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje (žr. 3 grafiką). Advokato pasirinkimą dažniausiai lemia artimų žmonių ir pažįstamų rekomendacijos (69 proc.), rečiau jų ieškoma internetu (12 proc. paieškos sistemose, 11 proc. advokatų kontorų interneto svetainėse, 5 proc. interneto portaluose ir forumuose, 2 proc. socialiniuose tinkluose).
Lietuvos advokatūros vertinimo vidurkis kasmet didėja ir 2021 m. siekė vidutiniškai 6,79 balo. Ja pasitiki 15 proc., linkę pasitikėti 43 proc., neutraliai vertina 24 proc. Lietuvos gyventojų.
Tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumas, apklausos dalyvių nuomone, Lietuvoje regresuoja. 2021 m. teisinės pagalbos sistema įvertinta 5,72, prieš metus – 6,11 balo. Tokia pat požiūrio į teisingo teismo užtikrinimą tendencija: 5,68 balo 2021-aisiais, palyginti su 5,97 balo 2020 m.
Į klausimą, ar Lietuvoje užtikrinamos žmogaus teisės, „taip“ atsakė 7, „greičiau taip“ – 56, „greičiau ne“ – 28, „ne“ – 9 proc. respondentų. Daugiausia Lietuvos gyventojų mano, kad dažniausiai pažeidžiama teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą (žr. 4 grafiką).
Lyginant ketverių metų apklausos rezultatus didėjo įsitikinimas, kad Lietuvoje užtikrinama asmenų lygybė prieš įstatymą. 2017 m. „taip“ arba „greičiau taip“ atsakė 40 proc., o 2021 m. – jau 50 proc. respondentų. Tačiau, palyginti su 2022 m., šis rodiklis yra 2 proc. mažesnis.
Gyventojai taip pat turi tvirtą nuomonę, kad demonstratyvus asmens vedimas su antrankiais sustiprina nuomonę, jog įtariamasis yra kaltas – taip mano 75, su tuo nesutinka 25 proc. apklausos dalyvių.
Tyrimo metu gyventojų taip pat buvo paprašyta įvertinti karantino laikotarpiu paskelbtų ribojimų proporcingumą. Atsakymai atskleidė, kad šiuo požiūriu visuomenės nuomonė itin nevienalytė (žr. 5 grafiką).
Šis straipsnis publikuotas žurnale „Advokatas“ (Nr. 3, 2021 m.), kuris leidžiamas bendradarbiaujant Lietuvos Advokatūrai ir IQ redakcijai.
BEREKLAMOS:
