Meniu
Prenumerata

antradienis, sausio 6 d.


ADVOKATO IR KLIENTO TAPATINIMAS
Atsakomybė, teisių ir laisvių pusiausvyra, europiniai orientyrai
Valentyn Gvozdyi
Shutterstock
Ukraina derina savo teisės normas su Europos Sąjunga.

Ukrainos Aukščiausiajai Radai (parlamentui) nustačius atsakomybę už advokato tapatinimą su klientu, kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose pasigirdo pareiškimų apie žodžio laisvės pažeidimus ir grėsmę žurnalistų veiklai. Pažvelkime į naują normą per esamų Europos normų ir standartų prizmę.

Įstatymas „Dėl pakeitimų Ukrainos administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Ukrainos baudžiamajame kodekse, siekiant užtikrinti advokatų veiklos garantijų laikymąsi“ liepos 22 d. buvo perduotas pasirašyti Ukrainos prezidentui. Be kita ko, šiuo įstatymu nustatoma administracinė atsakomybė už viešą advokato tapatinimą su klientu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, skaitmeninėse platformose ar kitomis formomis. Šiam tikslui Ukrainos administracinių teisės pažeidimų kodeksas papildytas atskiru 18516 straipsniu. Jame numatyta, kad protokolus dėl tokio tapatinimo surašys advokatų savivaldos organai, o galutinį sprendimą dėl baudos skyrimo priims teismai, išnagrinėję jiems pateiktus dokumentus. Vis dėlto kiek tokios atsakomybės įvedimas atitinka Ukrainos siekius tapti Europos Sąjungos nare?

Asmeninis archyvas
Dr. Valentyn Gvozdyi.

2025 m. kovo 12 d. Europos Taryba priėmė dėl advokatų profesijos apsaugos (toliau – Konvencija). Nors Ukraina jos dar nepasirašė (Lietuva šią Konvenciją pasirašė 2025 m. gegužės 13 d. Liuksemburge – vert. past.), anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai įvyks. Taigi, reglamentuojant advokatūros instituto veiklos klausimus, jau dabar reikėtų atsižvelgti į jos nuostatas.

O šios Konvencijos 6 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys užtikrina, jog advokatai nepatirtų neigiamų pasekmių dėl to, kad jie yra tapatinami su savo klientais ar jų klientų bylomis. Kartu numatyta speciali išlyga, kad šis straipsnis taikomas nepažeidžiant teisės į saviraiškos laisvę, saugomos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir nacionalinės teisės aktų.

Advokato tapatinimas su klientu gali būti, visų pirma, politikų pareiškimų, straipsnių ar kitokios medžiagos paskelbimo žiniasklaidoje pasekmė.

Taigi svarbiausią nuostatą, susijusią su nagrinėjamu klausimu, galima suprasti taip:

pirma, advokato tapatinimas su klientais yra tiesiogiai susijęs su nepalankių pasekmių jam atsiradimu;

antra, valstybė narė turi pareigą užtikrinti atitinkamos advokato veiklos garantijos laikymąsi;

trečia, straipsnis gali būti taikomas tik nepažeidžiant saviraiškos laisvės, kaip tai apibrėžta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei nacionalinėje teisėje.

Oficialus komentaras dėl Konvencijos nuostatų pateikiamas Europos Tarybos išleistame aiškinamajame rašte. Pagal šio aiškinamojo rašto 52 punktą garantijos, draudžiančios tapatinti advokatą su klientu, turėtų būti vertinamos kartu su Konvencijos 9 straipsnio 4 dalimi, kuri įpareigoja šalis užtikrinti, kad advokatai galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir naudotis savo teisėmis, nepatirdami fizinių išpuolių, grasinimo, persekiojimo ar bauginimo (šios dalies a punkto i papunktis) bei jokio nederamo trukdymo ar kišimosi (šios dalies a punkto ii papunktis). Konvencijos aiškinamajame rašte pabrėžiama, jog užtikrinti, kad advokatams nekiltų tokių neigiamų pasekmių, yra gyvybiškai svarbu, nes advokatų tapatinimas su jų klientais ar klientų bylomis dažnai lemia fizinį smurtą, grasinimus, persekiojimą ir bauginimą, taip pat rimtą trukdymą ir kišimąsi į profesinę veiklą.

Įvairios spaudimo formos

Advokato tapatinimas su klientu gali būti, visų pirma, politikų pareiškimų, straipsnių ar kitokios medžiagos paskelbimo žiniasklaidoje pasekmė. Neigiamos pasekmės, kurių siekiama išvengti šia norma, gali būti įvairios: nuo grasinimų ir fizinio smurto iki spaudimo pareiškiant ieškinius, taip pat inicijuojant drausminius, baudžiamuosius ar administracinius procesus. Todėl advokato tapatinimas su klientu gali vykti ne tik viešų pareiškimų forma, bet ir tais atvejais, kai advokato veiksmai yra tiriami jo kliento baudžiamojoje byloje.

Bet kuriuo atveju, užtikrindama advokato veiklos garantijas, valstybė privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio nuostatų: kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, gauti ir perduoti informaciją bei idėjas be valstybės institucijų kišimosi ir nepriklausomai nuo sienų.

Tuo pačiu metu 10 straipsnio 2 dalis numato, kad šių laisvių įgyvendinimas, nes jis susijęs su pareigomis ir atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą.

Shutterstock
Ukrainos parlamentas nustatė bausmes už advokato tapatinimą su klientu.

Tad pagrindinis tarptautinis dokumentas žmogaus teisių srityje pripažįsta, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Ji yra susijusi su pareigomis ir atsakomybe, o Konvencija tiesiogiai leidžia tiek apribojimus (mūsų atveju – draudimą tapatinti advokatą su klientu), tiek sankcijų taikymą (atsakomybės už šio draudimo pažeidimą nustatymą).

Tačiau apribojimai saviraiškos laisvei, įskaitant atsakomybės už advokato tapatinimą su klientu nustatymą, turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jie yra apibrėžti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinami „trijų dalių testu“, kuris naudojamas vertinant, ar laisvės apribojimas yra pateisinamas.

Testo esmė – atsakyti į tris klausimus:

Pirma, ar apribojimas numatytas įstatymu.

Antra, ar jis siekia teisėto tikslo, tiesiogiai apibrėžto Konvencijoje.

Trečia, ar jis yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. proporcingas ir neperteklinis.

Jei atsakymas į visus tris klausimus yra teigiamas, apribojimas pripažįstamas teisėtu; jei bent į vieną iš jų atsakymas yra neigiamas, jis laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.

Reikia sistemingo aiškinamojo darbo, kuris padėtų šią normą suvokti ne kaip žodžio laisvės apribojimą, o kaip priemonę, saugančią advokato procesinį vaidmenį Ukrainos teisingumo sistemoje.

Mūsų atveju pirmoji sąlyga yra įvykdyta: draudimas tapatinti advokatą su klientu jau yra įtvirtintas Ukrainos įstatyme „Dėl advokatūros ir advokato veiklos“ (16 dalies 1 straipsnio 23 punktas), o atsakomybė už jos pažeidimą (taip pat termino „advokato tapatinimas su klientu“ apibrėžtis) bus nustatyta tiesiogiai Ukrainos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Teisėtas tokio apribojimo tikslas taip pat yra akivaizdus. Pirma, tai yra kitų asmenų reputacijos ir teisių apsauga – paties advokato reputacijos ir jo kliento teisės į gynybą, nes spaudimas advokatui neišvengiamai daro įtaką jo teikiamos gynybos ir teisinės pagalbos kokybei. Antra, tai yra teisingumo autoriteto ir nešališkumo palaikymas, nes advokatūra yra teisingumo dalis, įtvirtinta Ukrainos Konstitucijoje.

Pusiausvyros paieškos

Kalbant apie būtinybę demokratinėje visuomenėje, paminėtina, kad administracinė atsakomybė yra mažiau griežta nei baudžiamoji, bet kartu yra veiksmingas būdas užtikrinti draudimo laikymąsi. O teisės norma, nepagrįsta sankcijomis, lieka deklaratyvi ir negali atlikti savo funkcijos.

Europos Žmogaus Teisių Teismo trijų dalių testo taikymas yra pagrindinė priemonė, užtikrinanti pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę ir kitų vertybių, kurias reikia ginti, įskaitant advokatūros veiklos garantijas.

Be to, po to, kai Ukrainos prezidentas pasirašys įstatymą dėl advokatų veiklos garantijų užtikrinimo ir jis įsigalios, teismai bus įpareigoti iš karto taikyti trijų dalių testą nagrinėdami bylas dėl advokato tapatybės nustatymo pagal klientą. Kadangi pagal„Dėl sprendimų vykdymo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos taikymo“ 17 straipsnį teismai privalo taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisminę praktiką kaip teisės šaltinį.

*****susije*****

Taip pat svarbu, kad tokios atsakomybės įvedimas nesukeltų neigiamo poveikio (chilling effect) žurnalistams ir žiniasklaidai. Reikia sistemingo aiškinamojo darbo, kuris padėtų šią normą suvokti ne kaip žodžio laisvės apribojimą, o kaip priemonę, saugančią advokato procesinį vaidmenį Ukrainos teisingumo sistemoje.

Jau pirmieji teismo procesai pagal šią normą taps pavyzdžiais formuojant praktiką. Nuo to, kiek atsakingai teismai vertins pažeidimo sudėtį ir taikys trijų dalių testo kriterijus, priklausys draudimo veiksmingumas ir jo atitiktis tarptautiniams standartams.

O nacionalinėje teisėje įtvirtinti mechanizmai, atkartojantys Europos Tarybos standartus, neabejotinai turės teigiamą poveikį Ukrainos tarptautiniam įvaizdžiui žmogaus teisių srityje. Tuo pačiu metu šių mechanizmų veiksmingumas didžiąja dalimi priklausys nuo pačių advokatų savivaldos institucijų. Būtent jų objektyvumas, profesionalumas ir nuoseklumas reaguojant į pažeidimus lems, ar norma taps realia apsaugos garantija.

Išvertė dr. Paulius Griciūnas

Dr. Valentyn GVOZDYI yra Ukrainos nacionalinės advokatų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Europos Tarybos Advokatų apsaugos ekspertų komiteto (CJ-AV) vicepirmininkas

2026 01 02 05:30
Spausdinti