Suomijos advokatūros pirmininkė Hanna Räihä-Mäntyharju vadovauja daugiau negu 2200 narių vienijančiai šalies advokatų bendruomenei. Dar vasarą su kolegomis iš kitų Skandinavijos valstybių ji lankėsi Vilniuje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių advokatūrų vadovų susitikime ir žavėjo savo energija. Ji spėja praktikuoti šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais, skirti laiko šeimai, lankytis televizijos laidose ir šviesti visuomenę teisės klausimais, spinduliuoja meilę savo profesijai, bet sukaupusi ne tik malonios darbo patirties. Apie pavojų advokatams, advokato etiką, Konstitucijos reikšmę ir pasaulinį pyktį keliantį karą Evelina Butkutė-Lazdauskienė kalbėjosi su Suomijos advokatūros vadove.
– Lietuvos Respublika turėjo prezidentę moterį, turi Seimo pirmininkę, premjerę, tačiau dar niekada Lietuvos advokatūros vadovo pozicija nebuvo atitekusi moteriai. Mūsų šalyje lyčių lygybės klausimas yra aktualus. Jūs – viena iš Šiaurės Baltijos šalių advokatūrų vadovių, ar manote, kad vyro ir moters vadovavimas skiriasi?
– Manau, kad įvairovė svarbi visais aspektais ir turėtume ją skatinti. Tačiau nežinau, ar moters vadovavimas labai skiriasi nuo vyro, manau, kad skirtumas labiau atsiranda dėl asmeninių žmogaus savybių. Esu tik antra moteris Suomijos advokatūros vadovo poste, todėl net Suomijoje dar turime ką nuveikti.
Bet šiuo aspektu Advokatūroje, kaip ir visoje visuomenėje, jau įvyko pokyčių. Pavyzdžiui, kai skiriame darbo grupes, užtikriname įvairovę (lytį, geografinę vietovę ir amžių). Taip pat skatinu jaunas moteris pretenduoti į atsakingas pareigas. Aš nesu pavyzdys, kuriuo privaloma sekti.
– Kokias tendencijas pastaraisiais metais pastebi Suomijos advokatūra – ar advokačių daugėja? Ar esate patenkinta šiomis tendencijomis?
– Mūsų Advokatūroje yra tik 2200 narių, iš jų 36 proc. yra moterys. Bet iš naujų narių, advokatais tapusių 2021 m., 57 proc. buvo moterys, todėl moterų skaičius kasmet auga 1 proc. Nors teisės studentės moterys sudaro net apie 70 proc. studijuojančiųjų teisę, akivaizdu, kad pasirenkančių dirbti advokatėmis yra gerokai mažiau. Pastebime, kad daug jaunų moterų pradeda dirbti, bet ir atsisako šios profesijos. Daugelis jaunų teisininkų – ir moterų, ir vyrų – mano, kad su šia profesija per sunku išlaikyti pusiausvyrą gyvenime. Šią problemą turime spręsti kiekviename regione. Sutikite, teisininkai tradiciškai dirba ilgas valandas, o jaunesni žmonės supranta: jeigu tik dirbi, nebėra kada gyventi.
Daug reikia nuveikti dėl teisės viršenybės, nes iki šiol šalys, propaguojančios teisinę valstybę, yra mažuma pasaulyje.
Diskutavome apie tai su kolegomis, daugelis advokatų kontorų tobulino darbo sąlygas, tačiau vis dar per daug teisininkų nori palikti profesiją, ir tuo negalime būti patenkinti. Mūsų požiūris turi keistis.
– O kaip jums pavyksta suderinti advokatės, Advokatūros vadovės ir mamos pareigas? Ar galime teigti, kad esate pavyzdys, kaip galima suderinti karjerą ir šeimą?
Manau, taip. Tikiuosi, kad karjeros ir šeimos derinimo klausimas vis dažniau rūpės ne tik moterims, bet ir vyrams. Jaunesnės kartos vyrai nori būti aktyvūs šeimos gyvenime ir susiduria su ta pačia problema. Jei kalbame apie advokatus, pirmiausia viskas turi būti atvirai aptarta ir namuose, ir advokatų kontoroje. Jei mano šeima ir advokatų kontoros partneriai manęs visiškai nepalaikytų, tai nebūtų įmanoma. Beje, vadovavimas Advokatūrai Suomijoje yra pasitikėjimo pareigos, aš negaunu atlygio. Kiek galiu, dirbu teisininko darbą teisininkų kontoroje.
Šeimoje gelbsti tai, kad vyras gali dažnai dirbti iš namų, nes yra nekilnojamojo turto verslo konsultantas. Turime 10 metų sūnų, kuriam, žinoma, reikia, kad šalia būtų tėvai. Jei abu tėvai būtų išvykę tiek, kiek aš būnu, tai būtų neįmanoma.
Reikia pripažinti, kad darbas Advokatūroje užima daug laiko. Mano vyras sako, kad mano vadovavimas užima apie 30 proc. mano darbo laiko ir 50 proc. mano asmeninio laisvo laiko. Jis visiškai teisus. Bet manau, kad viską sėkmingai suderinu, juolab kad vadovavimas duoda tiek daug, jog verta pasistengti.
– Papasakojote apie savo šeimą. O kokia buvote vaikystėje, ar svajojote apie advokato karjerą? Kas lėmė tokį profesijos pasirinkimą?
– Nuo 12 metų norėjau būti teisininke. Gal todėl, kad abu mano tėvai buvo teisininkai. Tėvas po dešimties metų teisinio darbo perėjo į verslą, o mama advokate dirbo keturiasdešimt metų. Ji buvo man pavyzdys. Jos advokatų kontoroje darbavausi nuo vaikystės, atlikdavau visokias smulkmenas, ten užaugau. Man patinka šis darbas ir niekada nenorėjau jokio kito.
Per pirmuosius 10 savo karjeros metų imdavausi įvairių bylų nedidelėje advokatų kontoroje, tačiau dabar užsiimu tik šeimos ir paveldėjimo teise. Ši sritis mane domino nuo studijų laikų, nes žinau, jog čia tikrai galiu padėti savo klientams. Šeimos teisė – labai sudėtinga teisės sritis, žmonės atsiduria krizinėse situacijose, o norint su tuo susidoroti ir padėti, teisininkui reikia daug emocinio intelekto. Paveldėjimo teisę sudaro daug sudėtingų teisinių klausimų, jie taip pat mane domina. Žmonės tuokiasi, išsiskiria ir miršta, nepriklausomai nuo tendencijų ar verslo ciklų.
– Jūs dirbate ne sostinėje Helsinkyje, bet vadovaujate dirbdama Tamperėje. Turbūt dažniausiai dirbate nuotoliu?
– Aš gyvenu Tamperėje, mūsų advokatų kontora taip pat yra Tamperėje. Ir nors mano klientai daugiausia yra iš Tamperės rajono, jų turiu iš kitų šalies vietų. Pandemija pakeitė mūsų mąstymą ir daugelis iš mūsų dirba nuotoliniu būdu. Klientams tapo lengviau pasirinkti advokatą ne iš savo gimtojo miesto. Turiu daug klientų ir iš Helsinkio. Pats darbas visur vienodas, bet reikia pripažinti, kad Helsinkyje yra didesni apygardų teismai, ten retai pažįsti teisėją, kuris nagrinėja bylą. Tamperėje pažįstu visus teisėjus, nagrinėjančius šeimos ir paveldėjimo bylas, todėl bendrauti yra šiek tiek lengviau.
– Tad „legaltech“ pokyčiai Jūsų negąsdina?
– Kai kurios didelės advokatų kontoros jau naudoja technologijas teisiniame darbe, tačiau tai vyksta anglų kalba, per mažai žmonių kalba suomių kalba, tad šiuo aspektu technologijos Suomijoje panaudojamos lėčiau. Ateityje „legaltech“ bus galima naudoti įprastiniame darbe. Technologijų panaudojimas augs.
– Kiek Jums svarbus etiškas advokato elgesys? Kaip Suomijos advokatūra tvarkosi su reputacijos klausimais?
– Bendrąja prasme Suomijoje advokatų elgesys yra etiškas, retai kada turime rimtų atvejų. Bet, žinoma, atsiranda koks vienas kitas asmuo, kurio individualūs veiksmai pakenkia visai advokatų bendruomenei. Bet tai vyksta ne tik tarp teisininkų. Jei vienas gydytojas pasielgia neetiškai, juk nemanote, kad visi medikai elgiasi taip pat. Bet jei advokatas pasielgia neetiškai, tai veikia visus kolegas. Tokia formuojasi visuomenės nuomonė. Šiuo klausimu turime dirbti su visuomene. Kalbame viešai, esame aktyvūs socialinėse medijose, reguliariai bendraujame su žurnalistais ir raginame narius dalytis savo patirtimi žiniasklaidoje. O tai, kad mus kviečia diskutuoti teisės klausimais žiniasklaidoje, rodo, jog esame svarbi visuomenės dalis, mūsų pastangos duoda vaisių – keičia visuomenės požiūrį. Mes šviečiame advokatus etikos klausimais, ir, žinoma, nusižengus jų laukia atitinkamos procedūros. Sulaukiame skundų ir iš klientų, ir iš partnerių ar teisėjų.
Mes, advokatai, taip pat teisėjai, turime į gyvenimą žiūrėti plačiau, ne tik vadovaudamiesi straipsniais.
– Skundų nagrinėjimas, žinoma, yra nemaloni Jūsų darbo dalis. O ar kada nors susidūrėte su grėsmingesne šios profesijos puse? Kiek advokatas gali jaustis saugus?
– Keletą kartų man buvo grasinama, dabar vyksta policijos tyrimas dėl priešingos šalies elgesio. Tai pirmasis policijos tyrimas per mano daugiau nei 25 metų karjerą. Paprastai šios situacijos išsprendžiamos diskutuojant arba visai nereaguojant. Ši problema visuomenėje sparčiai auga, ir nuošalyje nėra palikti nei policininkai, nei teisėjai, žurnalistai ar teisininkai. Tai kelia nerimą.
– Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria Suomijos advokatūra?
– Suomijos advokatūros statusas įtvirtintas Suomijos advokatūros įstatymu. Šiuo metu dirbame, kad mūsų pozicija būtų garantuota Konstitucijoje, jau yra iniciatyvų stiprinti teismų ir teisėjų poziciją Konstitucijoje. Diskutuojame šiuo klausimu.
Daug reikia nuveikti dėl teisės viršenybės, nes iki šiol šalys, propaguojančios teisinę valstybę, yra mažuma pasaulyje. Turėtume būti tvirtais ir sektinais pavyzdžiais. Negalime manyti, kad teisės viršenybė bus apdrausta be mūsų įdirbio ir pastangų.
– Lietuva 2022 m. mini Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį, tad su Konstitucija susijusiems klausimams šiemet skiriama daugiau dėmesio. O kokią reikšmę Konstitucija turi Suomijos advokatų veikloje?
– Mes skatiname visus Konstitucijos pakeitimus, kurie stiprina teisinę valstybę. Kasdieniame gyvenime Konstitucija neturi tokios didelės įtakos. Bet Suomijoje teismai gali netaikyti įstatymo, jei tarp to įstatymo ir Konstitucijos yra „akivaizdus“ prieštaravimas. Tai nutinka retai. Taigi norime atsikratyti to „akivaizdumo“ ir taip suteikti daugiau erdvės teismams įvertinti, ar įstatymas turėtų ar neturėtų būti taikomas. Tai sustiprintų nepriklausomų teismų vaidmenį.
– Gerbiama Pirmininke, neišvengiamas vienas svarbiausių pastarojo metu geopolitinių klausimų – apie Rusijos karą Ukrainoje, turintį įtakos visam pasauliui. Kaip vertinate visą situaciją ir Suomijos sprendimą stoti į NATO?
– Džiaugiuosi, kad Suomija nusprendė prisijungti prie NATO. Turime 1300 kilometrų bendrą sieną su Rusija. Nebijau, bet esu susirūpinusi. Rusų veiksmai yra piktinantys, žiaurūs ir neaiškūs. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai nutiks Europoje XXI a.
Suomiai ramūs. Turime stiprią ir labai kvalifikuotą kariuomenę, visada buvome pasiruošę gintis. O kaimyną pažįstame neblogai. Šiuo atžvilgiu manau, kad turime ką duoti NATO – mes ne tik imančioji pusė.
Karas Ukrainoje pažeidžia pagrindines daugelio žmonių teises, ir šie klausimai retai būna tik juodi arba balti, yra daug pilkų atspalvių. Tai priklauso nuo to, iš kurios pusės žiūrėsi. Net ir tokiose situacijose turime prisiminti teisinės valstybės principus ir užtikrinti, kad teisė netaptų tik aukos teise. Tai gali būti sunku suprasti ne teisininkams, todėl mes turime panaudoti savo žinias, kad tai paaiškintume, ir tai tikrai ne pati lengviausia užduotis.
Kuo stipresnė bus bendruomenė Europoje ir likusiame pasaulyje, tuo geresnę paramą galėsime suteikti Ukrainai.
– Ko palinkėtumėt advokato kelią besirenkantiems jauniems teisininkams ir Lietuvos advokatų bendruomenei?
– Būkite smalsūs. Susipažinkite su žmonėmis, bendraukite ne tik su teisės studentais. Labai svarbu suprasti žmones. Mėgaukitės menu ir kultūra. Skaitykite knygas. Mėgaukitės šiuo nuostabiu gyvenimo laikotarpiu.
Mes, advokatai, taip pat teisėjai, turime į gyvenimą žiūrėti plačiau, ne tik vadovaudamiesi straipsniais. Privalome kasdien puoselėti teisinę valstybę. Būkite sąmoningi, naudokitės savo patirtimi visuomenės gerovei. Kalbėkite apie svarbų mūsų vaidmenį teisinėje valstybėje. Ir, svarbiausia, didžiuokitės savo darbu!
H. Räihä-Mäntyharju
- 1995 m. apsigynė magistro laipsnį Helsinkio universitete.
- 1996 m. Kajanio apylinkės teismo tarnautoja.
- 1997–2014 m. advokatė įvairiose advokatų kontorose.
- 2010–2013 m. Suomijos advokatūros valdybos narė.
- 2015–2017 m. Suomijos advokatūros Hemės regiono valdybos pirmininkė.
- 2016–2020 m. Suomijos advokatūros pirmininko pavaduotoja.
- Nuo 2020 m. Suomijos advokatūros pirmininkė.
BEREKLAMOS:
