Kodėl privataus sektoriaus darbuotojai baudžiami už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi?
Tradiciškai korupcijos teisinė problema laikoma susijusia su viešuoju sektoriumi, valstybės tarnyba.
Formaliai ir Korupcijos prevencijos įstatymas korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis laiko kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, kitas veikas, padarytas viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais, tarnybos paslapties atskleidimą ir kitas.
Šis nebaigtinis sąrašas sufleruoja, kad baudžiamasis persekiojimas iš esmės nukreiptas ir prevenciškai gąsdina arba auklėja viešojo sektoriaus darbuotojus ar artimus jiems.
Kada pažeidžiamas viešasis interesas?
Istoriškai taip buvo ne visada – iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojęs senasis Baudžiamasis kodeksas numatė baudžiamąją atsakomybę už komercinį papirkimą, nepagrįsto atlyginimo priėmimą, piktnaudžiavimą pasitikėjimu ūkinėje komercinėje arba finansinėje veikloje ar net aplaidumą ūkinėje, komercinėje, finansinėje arba profesinėje veikloje. Tyrimų dėl tokių veikų buvo itin reta (vienas žinomesnių nesėkmingų atvejų – vadinamojoje „Lietuvos kuro“ baudžiamojoje byloje bandyta inkriminuoti piktnaudžiavimą pasitikėjimu ūkinėje veikloje), ir tai, ko gero, nulėmė ne veikų latentiškumas ar priimtinumas (nepavojingumas), o daugiau tyrimo ir tyrėjų kiekybinių (ir kokybinių) išteklių nebuvimas.
Galiojantis Baudžiamasis kodeksas nusikaltimus valstybės tarnybai (kodekse korupcijos kaip nusikalstamos veikos sąvoka nevartojama) dedikuoja valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims. Iš pažiūros toks reguliavimas turėjo sumažinti, susiaurinti nusikaltimų valstybės tarnybai taikymą, tačiau taip nenutiko. Ikiteisminio tyrimo praktika atliekant tyrimus dėl nusikaltimų nuosavybei, ypač mokestinėse (vadinamosiose pridėtinės vertės ar kitų mokesčių grobimo) bylose, dažnai realius ar fiktyvius visiškai privačių uždarųjų akcinių bendrovių vadovus prilygino valstybės tarnautojams, jie kaltinti ne tik nusikaltimu nuosavybei (sukčiavimu, pasisavinimu ir kt.), bet ir nusikaltimu valstybės tarnybai (dažniausiai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi).
FotobankasTačiau tokio traktavimo ydingumą galiausiai 2014 m. pabrėžė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (taigi visų LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų) dažnai cituojamoje nutartyje dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Tuomet teisėjų plenarinė sesija nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo pagal Baudžiamąjį įstatymą laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitiktų įstatyme įvardytus valstybės tarnautojui prilygintus asmens požymius. Be to, turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pavyzdžiui, piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reiškia viešojo intereso pažeidimą. Priešingu atveju, kaip pabrėžė plenarinė sesija, bus iškreipta nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams esmė, taip pat nusikaltimų valstybės tarnybai paskirtis.
Plenarinė sesija atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojui prilygintas asmuo yra ir kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, neteisėto teisių į daiktą įregistravimo, tarnybos pareigų neatlikimo subjektas, o šios veikos priskirtos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Tai reiškia, kad šių nusikalstamų veikų uždraudimu saugoma normali valstybės institucijų veikla, jų ir apskritai valstybės tarnybos autoritetas, viešasis interesas.
Nusikaltimų valstybės tarnybai pavojingumas ir kyla iš to, kad tokiomis veikomis žala padaroma normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, valstybės institucijų veiklai, jų prestižui.
Nusikaltimų valstybės tarnybai pavojingumas ir kyla iš to, kad tokiomis veikomis žala padaroma normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, valstybės institucijų veiklai, jų prestižui, pažeidžiamas viešasis interesas. Valstybės tarnyba yra asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso užtikrinimu; valstybės tarnybos samprata neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą; valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdydami viešąjį administravimą ir (ar) teikdami viešąsias paslaugas. Savo funkcijas valstybė taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas – vykdo viešąjį administravimą ir (arba) teikia viešąsias paslaugas.
Įvertinęs tai teismas pabrėžė, kad didmeninė prekyba langų ir durų furnitūra, automobilių remonto ir patalpų nuomos paslaugos (konkrečioje byloje šių įmonių vadovai buvo apkaltinti nusikaltimu valstybės tarnybai) nelaikytinos tokiomis, kurios reikštų viešojo intereso įgyvendinimą, taigi asmenims baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba nutraukta (pirmųjų dviejų instancijų teismai buvo pripažinę kaltais ir dėl nusikaltimo valstybės tarnybai).
Kadangi minėtą nutartį priėmė LAT plenarinė sesija, šis nukrypimas nuo ligtolinės praktikos turėjo paveikti (pažaboti) tiek teismų, tiek ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pastangas „sukorupcinti“ privačių asmenų, subjektų vadovų padarytas nusikalstamas veikas, tarkime, nuosavybei ir kitas. Tačiau taip nenutiko.
Nepaisant gana siauro reguliavimo Baudžiamajame kodekse ir tas nuostatas atitinkančios minėtosios plenarinės sesijos nutarties, netiesiogiai patiriamas išorinis norminis spaudimas dėl korupcijos privačiame sektoriuje persekiojimo.
1999 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos įpareigojo šalis priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių, kad pagal jos nacionalinę teisę baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi privataus sektoriaus subjektams vadovaujančių ar juose bet kokias pareigas einančių asmenų tyčiniai veiksmai komercinės veiklos metu, kai tie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai prašo arba gauna bet kokį nepagrįstą atlygį ar pažadą dėl tokio atlygio arba kai jie priima pasiūlymą ar pažadą dėl tokio atlygio, skirto jiems patiems ar bet kuriam kitam asmeniui, už pažeidžiant savo pareigas atliekamą veiksmą arba neveikimą. Taip pat įpareigojo šalis priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių, kad pagal jos nacionalinę teisę baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi tyčiniai veiksmai komercinės veiklos metu, kai asmenims, kurie vadovauja privataus sektoriaus subjektams arba juose eina bet kokias pareigas, tiesiogiai ar netiesiogiai yra žadamas, siūlomas ar duodamas bet koks nepagrįstas atlygis, skirtas jiems patiems arba bet kuriam kitam asmeniui, už pažeidžiant savo pareigas atliekamą veiksmą arba neveikimą. Kitaip tariant, konvencija įpareigojo kriminalizuoti pasyvųjį ir aktyvųjį kyšininkavimą privačiame sektoriuje (vis neduoda ramybės klausimas, koks teisinis likimas yra „lentynos mokesčio“, taikomo mažmeninėje prekyboje – aut. past.).
Panašius reikalavimus kėlė ir 2003 m. liepos 22 d. ES Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje, reikalaujantis, kad valstybė narės imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad:
a) žadėjimas, siūlymas ar davimas tiesiogiai arba per tarpininkus asmeniui, kuris, eidamas bet kurias pareigas, vadovauja ar dirba privataus sektoriaus įmonėje, kokio nors nepagrįsto (taigi, nebūtinai neteisėto) atlygio jam pačiam arba bet kuriam trečiajam asmeniui, kad tas asmuo atliktų kokį nors veiksmą arba jo neatliktų pažeisdamas savo pareigas;
b) prašymas ar priėmimas tiesiogiai arba per tarpininkus kokio nors nepagrįsto atlygio arba priėmimas pažado dėl tokio atlygio sau pačiam ar bet kuriam trečiajam asmeniui, einant bet kurias pareigas vadovaujant ar dirbant privataus sektoriaus įmonėje, kad būtų atliktas arba neatliktas koks nors veiksmas nusižengiant savo pareigoms, būtų laikoma baudžiamuoju nusikaltimu ir tai būtų taikoma darbo veiklai tiek pelno siekiančiose, tiek ir nesiekiančiose įmonėse.
Kuo nusikalto sporto trenerė?
Gal dėl išorinio norminio spaudimo (teismų sprendimuose į tai niekada nereferuojama), o gal dėl inertiškų ikiteisminio tyrimo institucijų ir valstybinio kaltinimo pastangų minėta 2014 m. LAT nutartis netapo vėlesnės teismų praktikos formuotoja ir tai patvirtina įvairių atskirų bylų sprendimų pavyzdžiai.
Tas pats LAT nurodė, kad viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas.
Visai neseniai kitoje byloje tas pats LAT sporto trenerę prilygino valstybės tarnautojai, nes ji pagal paslaugų sutartį, sudarytą sporto centro ir vaiko mamos, teikė viešąją dviratininko ugdymo paslaugą pradedančiajai ugdytinei – jaunajai dviratininkei, o įvykus nelaimei, nevalstybinės įstaigos sporto trenerė buvo nuteista dėl nusikaltimo valstybės tarnybai.
Piktnaudžiauti tarnyba gali ir didesnis ūkininkas, jei jis drauge su kitais ūkininkais įsteigia melioracijos statinių naudotojų asociaciją ir paprašo lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, jei paramos gavimo ar naudojimo procedūros yra netinkamos (to paties teismo sprendimas 2019 m.).
Jei privačios uždarosios akcinės bendrovės vadovas deklaruoja siekį steigti naujas darbo vietas neįgaliems asmenims ir šiam siekiui įgyvendinti gauna paramą, teismas pripažįsta, kad visuomenės interesas šiuo atveju yra padidinti neįgalių asmenų užimtumo galimybes, ir tam tikslui valstybės skirta parama darbdaviams darbo vietoms steigti ir būtent šia savo veiklos apimtimi (privataus) darbdavio veikla buvo susijusi su viešojo intereso tenkinimu, todėl pažeidus paramos gavimo naudojimo taisykles vadovė buvo pripažinta piktnaudžiavusi tarnyba.
Po 2014 m. LAT tik vieną kartą sukritikavo kaltinimo pastangas išplėsti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus valstybės tarnybai ribas. 2017 m. teismas nurodė, kad įmonės, kuri teikė patalpų nuomos paslaugas privatiems subjektams, ir remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turinčios teisę į PVM atskaitą (teisę į PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai), negalima įvardyti vykdžius veiklą, susijusią su viešojo intereso įgyvendinimu (mokesčių surinkimo srityje), ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas nulėmė viešojo intereso pažeidimą. Teismas paaiškino, kad sprendžiant, ar asmens veikla susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu, tikslinga įvertinti ne vieną atliktą konkretų veiksmą (minėtoje byloje mokesčių deklaravimą ir sumokėjimą), bet visą įmonės veiklą apskritai. Priešingu atveju kiekvienos įmonės vadovas galėtų būti siejamas su viešojo intereso įgyvendinimu, nes kiekviena įmonė deklaruoja ir moka mokesčius, ir tai nepagrįstai išplėstų baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Dėmesys finansų sektoriui
Teismams nekyla abejonių dėl advokatų (nesvarbu, ar veikiantiems visiškai privačiai, ar valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pavedimu), notarų, antstolių, bankroto administratorių prilyginimo valstybės tarnautojams, nes jie verčiasi profesine veikla, teikia viešąsias paslaugas ir pagal teikiamų paslaugų pobūdį bei jų teisinį reikšmingumą laikomi turinčiais tam tikrus įgaliojimus nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla.
Kitoje reikšmingoje byloje kredito unijos ekonomikos skyriaus vadovas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios gynėsi nesąs valstybės tarnautojas, tačiau teismas nurodė, kad valstybės finansų sistemos stabilumas kaip viena iš valstybės gyvavimo sąlygų yra viešasis interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Finansinis stabilumas valstybėje priklauso ir nuo bankų (tiek valstybinių, tiek privačių) ar kitų kredito įstaigų veiklos efektyvumo, kuris neatsiejamas nuo tokių įstaigų patikimumo, jų autoriteto, pasitikėjimo jomis. Asmens, turinčio teisę veikti banko ar kredito įstaigos vardu veikos, susijusios su veikimu (neveikimu) priešingai banko ar kredito įstaigos interesams, gali pakenkti jų autoritetui, pakirsti pasitikėjimą šia sistema ir tai vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas. Taigi, kredito unijos ekonomikos skyriaus vadovo veiksmai dėl savo reikšmingumo turi įtakos viešiesiems interesams, ir toks asmuo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo valstybės tarnyba.
Ko gero, toliausiai teismas nuėjo valstybės tarnautojui prilygindamas ir laikinai Tytuvėnų piligrimų centro vadovo pareigas ėjusį asmenį.
Ko gero, toliausiai teismas nuėjo valstybės tarnautojui prilygindamas ir laikinai Tytuvėnų piligrimų centro vadovo pareigas ėjusį asmenį, kuris, pasak teismo, turėjo teisę veikti šios įstaigos vardu bei administracinius įgalinimus, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatas buvo atsakingas už vienuolyno pastato priešgaisrinę būklę, privalėjo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte, nedelsdamas šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus ir nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko Lietuvos valstybė ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapija patyrė didelę žalą, t. y. gaisro metu buvo sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno pastatas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatas ir sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad piligrimų centro vadovas buvo pripažintas kaltu ne dėl korupcinės veikos, tačiau jo pripažinimas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo valstybės tarnybai leidžia daryti išvadą, kad kyšininkavimo atveju tokio statuso asmuo taip pat būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.
Analizuoti pavyzdžiai parodo, kad baudžiamoji atsakomybė dėl nusikaltimų valstybės tarnybai kyla daugeliu atvejų ir tiems asmenims, kurie niekada nei savęs, nei savo vykdomos veiklos nesiejo su viešuoju sektoriumi ar valstybės tarnyba, todėl jų prilyginimas valstybės tarnautojams būna nemaža staigmena.
Giedrius Danėlius yra advokatas, advokatų kontoros WINT partneris
