Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 16 d.


TEISĖS Į GYNYBĄ DARBO TEISĖJE
Kaip efektyviai veikia darbo teisių gynimo modelis?
Tomas Bagdanskis
Asmeninis archyvas
T. Bagdanskis.

Darbo ginčų komisija (DGK) ir teismas yra tos institucijos, kurios kompetentingos nagrinėti individualius darbo ginčus dėl teisės Lietuvoje, nebent šalys, kilus darbo ginčui, susitaria jį perduoti komerciniam arbitražui. DGK – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija. Lietuvoje veikia 23 DGK. Svarbu aptarti, su kokiais iššūkiais susiduriama ginant darbo teises, kiek efektyvus darbo teisių gynimo modelis Lietuvoje?

Ginčų nagrinėjimas DGK

Iki 2013 m. sausio 1 d. individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo efektyvi. Darbdaviai dažnai ignoruodavo pareigą sudaryti DGK darbovietėse, todėl bendrosios kompetencijos teismai buvo apkrauti bylomis, procesas teisme sudėtingas, ilgas ir brangus. Ankstesnė statistika rodė palyginti nedidelį darbo bylų skaičių teismuose. Darbuotojų teisės pagal senąją tvarką nebuvo veiksmingai ginamos. Nuo 2013 m. sausio 1 d. pradėtas naudoti naujas individualių darbo ginčų sprendimo modelis, kai ikiteismine tvarka platus spektras individualių darbo ginčų privalomai sprendžiami DGK, veikiančiose prie teritorinių LR valstybinės darbo inspekcijos skyrių. Naujuoju LR darbo kodeksu (DK) (nuo 2017 m. liepos 1 d.) buvo išplėstos DGK kompetencijos ribos. Jai buvo priskirti ir ginčai dėl atleidimo iš darbo bei nušalinimo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl nekonkuravimo susitarimų, dėl galimos diskriminacijos ir dėl baudų skyrimo darbdaviui už DGK arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą. Tai paskatino augti DGK pateikiamų prašymų skaičių. Daugelis suinteresuotų pusių sutaria, kad individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka juos nagrinėjant DGK pasiteisino. Per 2023 m. I pusmetį DGK priėmė sprendimus dėl 5 239 373 eurų (2022 m. I pusmetį – 4 087 003 eurų) išieškojimo, iš kurių 5 158 237 eurai (2022 m. I pusmetį – 4 013 041 euras) priimti darbuotojų naudai, o 81 136 eurai (2022 m. I pusmetį – 73 962 eurai) – darbdavių naudai. Pagrindinė ginčų priežastis (neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos susijusios išmokos) nekinta, tokie reikalavimai sudarė apie 72 proc. visų per 2023 m. I pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Užsieniečių kreipimųsi į DGK atvejų skaičius, palyginti su 2022 m. I pusmečiu, išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 278 prašymų iki 590). Apie 43 proc. reikalavimų buvo patenkinti ar patenkinti iš dalies, tik 12 proc. reikalavimų buvo atmesti. Taikos sutartis sudaryta apie 22 proc. atvejų. 2023 m. I pusmetį teismuose buvo nagrinėta apie 4,3 proc. (2022 m. II pusmetį – 4 proc.) darbo bylų, išnagrinėtų DGK. Apie 52 proc. (2022 m. II pusmetį – 48 proc.) atvejų teismai priėmė iš esmės tokius pačius kaip ir DGK sprendimus. Apie 18 proc. (2022 m. II pusmetį – 5,7 proc.) teismą pasiekusių bylų buvo išspręsta teisme sudarant taikos sutartį. Apie 11 proc. (2022 m. II pusmetį – 31 proc.) atvejų teismai priėmė kitokius sprendimus nei DGK. Apie 22 proc. (2022 m. II pusmetį – 15,3 proc.) sudarė atvejai, kai ginčas DGK iš esmės nebuvo nagrinėtas dėl praleisto Lietuvos Respublikos darbo kodekse (DK) numatyto kreipimosi į DGK termino, nesant DGK kompetencijos, taip pat atvejai, kai teismas paliko bylas nenagrinėtas ieškovui atsisakius ieškinio, ieškovui neatvykus į teismo posėdį ir kt.

Tam tikrais atvejais DGK per daug susikoncentruoja į siekį pasiekti taiką tarp šalių, o teisiniai bylos aspektai paliekami antrame plane.

Esminiai dalykai, kurie lemia DGK efektyvų darbo teisių gynimą:

paprastesnė darbo ginčų inicijavimo procedūra, griežtų reikalavimų prašymo formai nebuvimas skatina šalis kreiptis į DGK. Dėl procedūros paprastumo asmenys gali kreiptis patys, be advokatų pagalbos;

darbo ginčas DGK paprastai išnagrinėjamas neviršijant dviejų mėnesių termino;

DGK siekia sutaikyti ginčo šalis;

išnagrinėjami paprastesni darbo ginčai, tokiais neapkraunant teismų;

DGK darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis).

Nesilaikius išankstinės darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Pranašumai pranašumais, tačiau galima įvardyti ir tam tikrus iššūkius nagrinėjant darbo ginčus pirmiausia DGK.

Kai kalbame apie sudėtingesnes situacijas, bylas, akivaizdu, kad dviejų mėnesių darbo ginčo nagrinėjimo terminas yra nepakankamas. DGK tokiu atveju aplinkybės ir įrodymai tiriami paviršutiniškai (pvz., ne visada apklausiami liudytojai, išreikalaujami reikiami įrodymai), nėra garantuojamas kokybiškas darbo ginčo nagrinėjimo procesas. Tam tikrais atvejais DGK per daug susikoncentruoja į siekį pasiekti taiką tarp šalių, o teisiniai bylos aspektai paliekami antrame plane.

DK nenumatyta prašymo trūkumų šalinimo tvarka, įstatymo leidėjas taip pat nenumatė, kuriais atvejais komisija gali atsisakyti priimti prašymą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (CPK) ieškinio trūkumų šalinimo analogija, procesas nebebūtų toks greitas ir paprastas, ir tai suponuoja išvadą, kad komisijos sekretoriui įstatymų leidėjas netiesiogiai suteikė gana plačią diskrecijos teisę priimant prašymą nuspręsti, ar jo turinys tinkamas.

Bendrasis ieškinio senaties terminas darbo ginčams yra treji metai.

DGK narių kompetencijos klausimas neretai kelia darbo ginčo šalių nepasitikėjimą – įstatymų leidėjas nekelia specialių reikalavimų socialinių partnerių atstovams, tad DGK komisijos pirmininkas gali būti vienintelis žmogus, turintis teisinį išsilavinimą.

Komisijos kompetencija kai kuriais klausimais yra ribota, pvz., laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Taigi kreipiantis į DGK ar net ir išnagrinėjus ginčą DGK reikėtų kreiptis į teismą spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimų.

Net jei teismai nagrinėja darbo ginčą iš esmės (DGK sprendimas nėra apeliacijos dalykas), tai neatleidžia DGK nuo aukštų standartų sprendžiant ginčą taikymo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo DGK sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta.

Kitas svarbus aspektas kalbant apie efektyvumą – procedūrinių terminų kreiptis į DGK praleidimas. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Šioje teisės normoje nustatytas ir sutrumpintas vieno mėnesio terminas kreiptis į DGK dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėto nušalinimo, kolektyvinės sutarties pažeidimo. Tiek teisės doktrinoje, tiek kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi, visų pirma, kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti DGK jį atnaujinti. Dėl svarbių priežasčių praleistą terminą DGK gali atnaujinti ir ginčą išnagrinėti (DK 220 straipsnio 2 dalis). Tik DGK priėmus sprendimą šio termino neatnaujinti ir nenagrinėti darbo ginčo iš esmės, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Asmens, kuris turėjo pasinaudoti privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo, ieškinį teismas turi atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis) (LAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/202,1 20 punktas; Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 607). Tokiu atveju galime konstatuoti, kad šalis, kuri praleido procedūrinius terminus, nepaisant to, kad DGK dėl to gali ginčo nenagrinėti, vis tiek privalo kreiptis į DGK, o ne tiesiogiai į teismą, taip akivaizdžiai rizikuodama sugaišti daugiau laiko ginčui.

Procedūrinis terminas siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą.

Jeigu DGK priėmus sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, nė viena ginčo šalių per įstatyme (DK 231 straipsnis) nustatytą terminą nepareiškia teisme ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, DGK sprendimas įsiteisėja, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka, už jo nevykdymą darbdaviui gali būti skiriama bauda (DK 232 straipsnis). Vadinasi, įsiteisėjęs DGK sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, gali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus darbo ginčas dėl teisės – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai darbo ginčo šalių santykiai.

Įsiteisėjęs DGK sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka. Jeigu priėmus darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, bent viena ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas DGK sprendimas, išnagrinėjimo, tai DGK sprendimas (ginčijama jo dalis) lieka neįsiteisėjęs.

Efektyvus darbo teisių gynimas sietinas su darbo ginčų nagrinėjimo specifikos išmanymu ir tiksliu teisės normų bei teisminės praktikos išaiškinimų taikymu.

DK nustatyta privaloma išankstinė daugumos individualių darbo ginčų dėl teisės (išskyrus DK ir kituose įstatymuose įtvirtintas išimtis) nagrinėjimo tvarka DGK. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių (atskirai nurodytais atvejais – vieno mėnesio) terminas kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės yra procedūrinis terminas, kuris, jeigu yra praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti DGK atnaujinamas. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis nepraranda teisės pareikšti ieškinį dėl šio ginčo teisme DK ir CPK nustatyta tvarka. Dažniausiai padaromos klaidos – netinkamai suprantamos praleisto procedūrinio termino pasekmės: procedūrinis terminas supainiojamas su ieškinio senatimi. Pabrėžtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas darbo ginčams yra treji metai.

Ginčų nagrinėjimas teisme

Viena problemų, su kuria susiduria ginčo šalys, yra reikalavimų formulavimas teismui, kurie palyginti su DGK keltais reikalavimais skiriasi, yra modifikuoti ar reiškiami nauji.

Kaip tokiais atvejais turėtų vertinti teismas, ar darbo santykių šalis pasinaudojo ikiteismine individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tvarka DGK, kai darbo santykių šalis, nesutinkanti su DGK sprendimu dėl jos reikalavimų, kreipiasi su analogiškais reikalavimais į teismą, laikydamasi DK nustatytos tvarkos, tačiau vėliau teisme bylos proceso metu šalis nurodytus reikalavimus patikslina.

Šioje situacijoje kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas DGK, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas DGK neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės (dėl atsisakymo priimti ieškinį arba jo palikimo nenagrinėto bei ieškovui teisės pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka išaiškinimo) netaikomos.

Kasacinis teismas konstatavo, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti DGK, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto DGK, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai.

Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami DGK nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų teismas priima minėtus sprendimus, susijusius su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo DGK tvarka, nepaisydamas to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių. Taigi, jeigu ieškovas patikslina reikalavimus, nagrinėtus DGK, nekeisdamas jų esmės, ar pareiškia papildomą reikalavimą, nors ir nenagrinėtą DGK, bet neatsiejamai susijusį ir turintį įtakos pagrindinio reikalavimo, kuris buvo nagrinėtas DGK, tenkinimo apimčiai, teismas neturėtų atsisakyti ieškinį priimti ar bylą nutraukti dėl to, kad nebuvo laikytasi privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos (LAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 52–53 punktai).

Tam tikrais atvejais, kai įstatymų leidėjo aiškiai yra nurodyta DK ar kitų įstatymų nuostatose, individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme ir jiems netaikoma nurodyta ikiteisminė tvarka. Pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens ir jo vadovo ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį ar juridinio asmens vadovo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, ar juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme. Šiuo atveju praktikoje susiduriama su tuo, kad tik nagrinėjant ginčą gali būti nustatyta, ar ginčas nagrinėtinas pirmiausia DGK, ar tiesiogiai teisme. Pavyzdžiui, jei kyla ginčas dėl vadovo teisių ir pareigų nevykdymo, ne visada yra aišku, dėl kokio pobūdžio teisių ir pareigų – civilinių ar darbo – ginčas yra. Tokiu atveju, siekiant operatyvumo, praktikoje pasirenkama taktika kreiptis į DGK, kad būtų išvengta ginčo teisme, kuris organas turėjo nagrinėti bylą.

Tad, gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis) (LAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 39 punktas).

Shutterstock
Darbo ginčų labirintai.

Aktyvus teismo vaidmuo

Primintina, kad darbo bylos – viena nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: civilinė individualaus darbo ginčo dėl teisės byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama vadovaujantis CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ (410–418 straipsniai) normomis. Įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis) (LAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 46 punktas; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021, 51 punktas; 2021 sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021, 122 punktas). Kita vertus, CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų, suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, kad darbo bylose šalims (darbuotojui ar darbdaviui) tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai šių bylų nagrinėjimo ypatumai, nereiškia, kad šalys atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Tokio vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo (LAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 42 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 34 punktas). Tad darbo bylos šalys turi vykdyti joms tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas. Pabrėžtina, kad teismas, aiškindamas DK normas, turi vadovautis darbo teisės normų aiškinimo principais, kurie nurodyti DK 5 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios normos įtvirtina sisteminio, gramatinio (lingvistinio) ir teleologinio DK normų aiškinimo taisyklių taikymą (LAT 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 24 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-1075/2021, 23 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad darbo bylose procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai ieškinio trūkumai negali būti ištaisyti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, kurios metu teismas turi būti aktyvus, išreikalauti ginčui nagrinėti reikalingus duomenis ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus pasirengti bylai nagrinėti iš esmės (LAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-969-2021, 27 punktas).

Efektyvus darbo teisių gynimas sietinas su darbo ginčų nagrinėjimo specifikos išmanymu ir tiksliu teisės normų bei teisminės praktikos išaiškinimų taikymu. Iš anksto tinkamas nustatymas, kuris darbo ginčus nagrinėjantis organas turi nagrinėti ginčo situaciją bei procedūrinių, procesinių ir ieškinio senaties terminų tikslus išmanymas padės efektyviai ginti pažeistas darbo teises.

Dr. Tomas BAGDANSKIS yra Advokatų tarybos narys, advokatas

BEREKLAMOS:

2024 02 13 13:07
Spausdinti