ShutterstockPaprastai šiuolaikinių valstybių teisinėse sistemose nėra numatyta vadinamojo specialiojo karo mokesčio, kuris automatiškai įsigalioja valstybėje prasidėjus karui. Tačiau valstybės gali įvesti papildomus mokesčius ar rinkliavas, jei to prireiktų karo ar nepaprastosios padėties metu. Taip pat būna atvejų, kai numatomas tiesioginis karo mokestis nuo gyventojų pajamų ar įmonių pelno.
Asmeninis archyvasPaprastai karinių konfliktų metu, kai valstybių biudžetams reikia papildomų pajamų, vyriausybės, parlamentas ar prezidentas valstybėse įveda įmonėms papildomus pelno mokesčio tarifus, gyventojams – papildomus gyventojų pajamų mokesčio tarifus, taip pat papildomus turto mokesčius. Per karą didinami ir netiesioginiai mokesčiai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės, akcizai.
Tad karo metu mokesčiai gali būti didinami (ypač pajamų ir pelno) keliant tarifą, taip pat išplečiama bazė (mobilizuojamos naujos mokesčių grupės, nauji mokesčių mokėtojai, pavyzdžiui, įvedant naujus turto mokesčius ar panaikinant mokesčių lengvatas), mokesčiai paverčiami progresyviais – t. y. taikomas principas, kad turtingesni moka daugiau.
Mokesčiai keliami siekiant finansuoti kariuomenę, mobilizuoti ekonominius išteklius, valdyti infliaciją, reguliuoti vartojimą ir t. t.
Istorinėje literatūroje galima rasti pavyzdžių, kai dėl karo mokesčiai buvo smarkiai pakelti.
Per Antrąjį pasaulinį karą JAV aukščiausias pajamų mokesčio tarifas pasiekė net 94 proc. didžiausioms turtingųjų pajamoms. Tai buvo įvesta siekiant finansuoti milžiniškas karo išlaidas ir didžiulį infliacijos šuolį.
Per tą patį karą Jungtinėje Karalystėje pajamų mokesčio tarifai pakelti iki 50–60 proc., įvesta daug papildomų progresinių tarifų turtingiesiems ir didėjančioms jų gaunamoms pajamoms, taip pat smarkiai sumažinta nedeklaruojamų pajamų riba, t. y. daugiau žmonių privalėjo deklaruoti ir mokėti pajamų mokestį.
Per Antrąjį pasaulinį karą JAV aukščiausias pajamų mokesčio tarifas pasiekė net 94 proc. didžiausioms turtingųjų pajamoms.
Vokietijoje per Antrąjį pasaulinį karą buvo taikomi ne tik papildomi pajamų mokesčio mokėjimai, bet ir privalomos paskolos valstybei iš gyventojų darbo užmokesčio, kai gyventojai privalėdavo skolinti savo pajamas valstybei. Taip pat didinti netiesioginiai mokesčiai ir taikoma rekvizicija (turto paėmimas).
Ukrainos mokesčių pakeitimai dėl karo
Ukrainoje prasidėjus karui nuo 2014 m. taikytas laikinas karo mokestis – 1,5 proc. nuo asmens pajamų. Tačiau nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kuriuo šis mokestis padidintas iki 5 proc. Išimtis palikta tik aktyviai dirbantiems kariuomenėje ir teisėsaugos darbuotojams – jų tarifas liko 1,5 proc.
Taip pat šis karo mokestis taikomas visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams, individualių įmonių savininkams ir kt.
Standartinis gyventojų pajamų mokestis prieš karą Ukrainoje buvo 18 proc. Tačiau, pridėjus 5 proc. karo mokestį, darbuotojų pajamų apmokestinimas padidėjo iki 23 proc.
Be to, prie nacionalinių bendrovių dividendams taikyto 5 proc. tarifo buvo pridėtas dar 5 proc. karo mokestis.
Ukrainoje įmonių pelnas įprastai yra apmokestintas 18 proc. tarifu. Tačiau dėl karo finansų sektoriui, t. y. bankams, pelno mokestis laikinai buvo padidintas iki 50 proc. (2024 m.), o kai kurioms finansų institucijoms – iki 25 proc.
Karinės agresijos pradžioje siekiant palengvinti verslui mokestinę naštą Ukrainoje buvo taikomos lengvatos, tam tikri atleidimai nuo mokesčių, pavyzdžiui, atidėti tam tikri pajamų, pelno mokesčio mokėjimų terminai, įmonėms buvo suteikiamos tam tikros mokestinės nuolaidos, leidžiama mokėti mažesnes mokesčių sumas.
Tačiau laikui bėgant dėl didėjančių valstybės išlaidų gynybai daug lengvatų, atidėjimų buvo atšaukta – grįžta prie griežtesnės mokesčių politikos.
ShutterstockLietuvos mokesčiai gynybai finansuoti
Lietuvoje 2025 m. taip pat buvo priimti papildomi gynybos finansavimo šaltiniai iš mokesčių. Apmokestinimo pakeitimai įsigalioja nuo 2026 m.
Pirmiausia, numatytas 10 proc. saugumo įnašo tarifo mokestis. Jį mokės Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sudarytose – pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka – sutartyse nurodytos bendros draudimo įmokų sumos, išskyrus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo fizinių asmenų (draudėjų) draudimo įmokas, kurios nebus apmokestintos. Tad siekiant užtikrinti tvarias pajamas pasiūlyta Valstybės gynybos fondą finansuoti saugumo įnašo lėšomis. Pagal viešai skelbiamą informaciją, įgyvendinus šį pasiūlymą, į Gynybos fondą tikimasi surinkti apie 110 mln. eurų papildomų pajamų.
Taip pat siekiant prisidėti prie valstybės gynybos finansavimo, o kartu ir visuomenės sveikatos politikos tikslų, įvestas nealkoholinių saldintų gėrimų, energinių gėrimų, taip pat gėrimų koncentratų (kad būtų išvengta galimo pakaitumo efekto) akcizas. Saldintiems gėrimams, kuriuose cukrų 100 ml gėrimo yra daugiau kaip 5 g, bet mažiau kaip 8 g, taip pat saldiklių turintiems gėrimams numatyta taikyti 7,4 euro/hl akcizo tarifą, o gėrimams, kuriuose cukrų tokio paties gėrimo kiekio yra 8 g ir daugiau, taip pat energiniams gėrimams – 21 euro/hl. 105 eurų/hl, arba 4,3 euro/kg, akcizų tarifas bus taikomas gėrimų koncentratams.
Skaičiuojama, kad dėl mokestinių veiksnių 1 l gėrimo, turinčio daugiau kaip 5 g, bet mažiau kaip 8 g cukrų, taip pat vien tik saldiklių turinčio gėrimo kitąmet brangs po 0,09 euro, toks pat kiekis gėrimo, turinčio 8 g ir daugiau cukrų, taip pat energinio gėrimo – po 0,25 euro, 1 l koncentrato – 1,27 euro, o 100 g – 0,52 euro. Finansų ministerijos prognozėmis, šie pakeitimai valstybės biudžetui per metus sugeneruotų apie 25 mln. eurų papildomų pajamų.
Be to, šiuo metu taikomi standartinis 16 proc. ir lengvatinis 6 proc. pelno mokesčio tarifai nuo 2026 m. didinami 1 procentiniu punktu. Šie pakeitimai valstybės biudžetui per metus leistų užtikrinti 111,5 mln. eurų papildomų pajamų.
Karo pradžioje daug gyventojų praranda darbą, verslai sustabdo veiklą. Todėl karo pradžioje įvestos mokesčių lengvatos ir atidėjimai padeda išsaugoti bent dalį ekonominės veiklos.
Siekiant padidinti valstybės gynybos finansavimą numatyta gyventojų už nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio 50 proc. įskaityti į Valstybės gynybos fondą, likusi dalis pateks į savivaldybių biudžetus. Taip pat gynybos fondui numatytas papildomas 0,2 proc. tarifas komerciniam nekilnojamajam turtui: nuo 2026 m. įvedamas tikslinis tarifas, skirtas Valstybės gynybos fondo pajamoms didinti. Mokestį mokės tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys komercinės paskirties nekilnojamojo turto.
Karo mokesčiams galima priskirti ir 2023 m. pradėjusį veikti laikinąjį bankų solidarumo įnašą. Jis taikomas visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms. Per metus bankai sumoka apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio.
Lietuvos banko duomenimis, šalies bankų sektoriaus 2023 m. pelno rodikliai, palyginti su 2022 m., buvo išaugę daugiau negu dvigubai, nuo 491 mln. iki 986 mln. eurų. Rusijos karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 1 mlrd. eurų.
Finansų ministerijos teigimu, iš laikinojo solidarumo įnašo finansuojama ir toliau planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingus oro uostų ir jūros uosto plėtros bei atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Bankų solidarumo įnašą siūloma pratęsti ir 2026 m.
*****susije*****
Iniciatyva bankų pelną apmokestinti didesniu tarifu ir taip finansuoti krašto gynybą pristatyta ir Lenkijoje, lapkričio pabaigoje tokį įstatymo projektą vyriausybei pateikė šios šalies prezidentas. Lenkijoje bankų mokestį siūloma metams padidinti iki 30 proc.
Apibendrinimas
Karo metu didėjant gynybos išlaidoms ir bendram valstybės biudžeto deficitui (infrastruktūros atstatymas, gynyba, socialinės išmokos, pabėgėliai, perkeltieji asmenys ir t. t.), tradicinių biudžeto mokestinių pajamų šaltinių nepakanka, todėl įvedami papildomi ar nauji mokesčiai. Tai yra pagrindinis būdas finansuoti karinę veiklą ir viešąsias paslaugas.
Karo mokestis yra tiesiogiai susietas su karinės kampanijos poreikiais – tai savotiškas solidarumo ar karo mokestis visuomenei, kad kiekvienas dirbantis prisidėtų prie karo išlaidų.
Karo pradžioje daug gyventojų praranda darbą, verslai sustabdo veiklą. Todėl karo pradžioje įvestos mokesčių lengvatos ir atidėjimai padeda išsaugoti bent dalį ekonominės veiklos. Tačiau ilgainiui, jei karas trunka ilgesnį laiką, mastas didėja, paprastai valstybė grįžta prie intensyvios griežtos apmokestinimo politikos. Be to, mokesčių administravime tuomet griežtinama kontrolė, ypač su užsienio įmonių ar gyventojų turtu.
Žinoma, griežtesnis mokestinis režimas ir kontrolės veiksmai dėl užsienio turto gali skatinti dar daugiau bandymų slėpti pajamas, ieškoti aplinkkelių – tai kelia ilgalaikes rizikas mokesčių bazės stabilumui. Be to, atsiranda ilgalaikiai socialiniai ekonominiai padariniai: didesnis mokesčių spaudimas gali smarkiai paveikti gyventojų perkamąją galią, paskatinti emigraciją, šešėlinę ekonomiką, o tai silpnina ekonomikos atsigavimą.
Tad karui finansuoti paprastai neišvengiamai reikia didinti mokesčius, tačiau vėliau tai sukelia atitinkamas minėtas pasekmes valstybės ekonomikoje.
Dr. Martynas ENDRIJAITIS yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas
