Vytautas PilkauskasBrangūs Lietuvos advokatūros bendruomenės nariai, kolegos, mūsų valstybės žmonės, žurnalo skaitytojai,
prabėgo dar vieni metai, ir Jūsų rankose – jau šeštasis žurnalo „Advokatas“ numeris. Šio žurnalo pagrindinė tema – nukentėjusiųjų teisių gynimas.
Šiemet žurnalo numerį kviečiame pradėti skaityti nuo jo viršelio! Jis kitoks, o kitoks visų pirma dėl to, kad viršelio autorius yra Mantas Puodžiukaitis, Vilniaus dailės akademijos (VDA) grafikos bakalauro programos 2 kurso studentas. Viršelio idėjos autorius į mūsų žurnalo pagrindinę temą apie nukentėjusiųjų teises pasižiūrėjo iš kūrybinės pusės, tarsi mes visi gyventume užsidarę tam tikrose atmintinėse, dokumentų aplankuose, rinkmenose, kurie svarbūs ir matomi pasidaro tik tam tikrais momentais arba svarbūs tik tiems, kurie tuos failus atidaro, arba netgi dar blogiau – mes gyvename tik dėl tam tikro projekto, failo, kurį pamirštame, vos atidarę ir užvertę.
Šio viršelio tikslas – priminti ir supurtyti mūsų visų protus, atkreipti dėmesį į tai, kad teisė, teisinė valstybė, teisės ir pareigos, pažeistų teisių gynimas nėra kompiuterio aplankas ar failas, tai gyvenimo būdas ir vertybė, demokratinės valstybės garantas. Nepamirškime būti vieni kitiems žmonėmis, o ne projektais, dokumentais, kompiuterio ekrano ikona ar nuotrauka socialiniuose tinkluose. Mes esame visuomenė, mes esame bendruomenė, ir jei kiekvienas kovosime tik dėl savo intereso, mūsų bendruomeniškumas dings. Tai nereiškia, kad visi turime būti vienodi, tai reiškia, kad turime būti tokie, kad ištikus bėdai į mus galėtų drąsiai kreiptis visi ir jie mumis tikėtų ir pasitikėtų. Būtent tam ir skiriame šį „Advokato“ numerį – tiems, kuriems labiausiai reikia atsiverti, kuriems trūksta išklausymo ir supratimo, kuriuos reikia ginti.
Tačiau ginant žmogaus teises, tiek teisiamojo, tiek nukentėjusiojo, ypač reikšmingas yra advokato vaidmuo. Be laisvų ir nepriklausomų advokatų teisingumas neįmanomas – žurnale rasite Pauliaus Griciūno straipsnį, kuriame EŽTT bylos Lutgen prieš Liuksemburgą pagrindu vertina advokato nepriklausomumo išraiškos – saviraiškos laisvės – bei prokurorų ir teisėjų kritikos ribas teisminiame procese. Kaip pabrėžė EŽTT, „advokatai privalo uoliai ginti savo klientų interesus, o tai reiškia, kad kartais jie turi nuspręsti, ar turėtų prieštarauti teismo elgesiui, ar jį skųsti“.
Į teisminius procesus ir teisę į teisingą teismą žurnale gilinamės ir su advokatu, profesoriumi ir teisės mokslų daktaru Romualdu Drakšu, kuris savo straipsnyje analizuoja visuomenės atstovų teisme idėją. 2019 m. LR Seimas parengė Konstitucijos pataisas, kuriose buvo numatyta, kad įstatymo nustatytais atvejais bylas nagrinės teisėjai ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką. Ši idėja vėl atkeliauja į naująjį Seimą, minima kai kurių partijų programose, tad vėl gali tapti svarbia diskusijų tema.
Taip pat kviečiame pasigilinti, kokie kriterijai lemia neformalios apklausos turinio naudojimą baudžiamojo proceso metu – apie paneigiamą teisę gintis, teisę tylėti straipsnyje „Neformalios apklausos: reikšmė ir ribos baudžiamajame procese“ kalba advokatas, profesorius ir teisės mokslų daktaras Raimundas Jurka.
Advokatė Lina Sakalauskienė kelia klausimą, kas ir kada gali vaikui paskirti gynėją, advokatą, kuris išskirtinai šeimos bylose gintų vaiko teises, ir kodėl jis būtinas vaiko teisių apsaugai. Advokatės teigimu, sudėtingose šeimos bylose jau reikia pradėti galvoti apie vaiko advokato atsiradimo būtinumą.
Nukentėjusiųjų teisių gynybos kokybė priklauso ne tik nuo advokato ir teismo, bet ir nuo pačios teisingumo sistemos ar bendruomenės savivaldos institucijų veikimo. Tad žurnale rasite interviu su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėju Irmantu Jarukaičiu, kuris pradėjo antrąją kadenciją ESTT ir toliau prisideda prie esminių sprendimų, kurie turi įtakos visų Europos Sąjungos valstybių narių teisės sistemoms.
Žurnale nugulęs ir pokalbis su dabar jau buvusia teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska – kokie gi buvo tie ketveri metai teisingumo ministro kėdėje? Dėmesio vertas faktas, kai kalbame apie nukentėjusiųjų gynybą, kuri neturi turėti sienų, – Lietuva pirmoji kreipėsi dėl rusijos karo nusikaltimų ir pirmą kartą savo istorijoje pasinaudojo tai numatančio Romos statuto 14 straipsnio galimybe.
Apie teisėtvarką ir advokatą Latvijoje kalbėjomės ir su Latvijos advokatūrai vadovaujančiu Janiu Rozenbergu, kuris pabrėžia, kad Latvijoje kiekvienas asmuo, kuriam iškelta baudžiamoji byla, turi teisę gauti valstybės gynėjo pagalbą, neatsižvelgiant į jo turtinę padėtį.
Atkreipdami dėmesį į mūsų savivaldą, šiame „Advokato“ numeryje apžvelgėme, kaip Lietuvos advokatūra keitėsi per 106 gyvavimo metus, jos bendruomenė, kaip mes atrodome, palyginti su kitomis Europos ar pasaulio šalimis, su kokiais teisiniais iššūkiais susiduria Advokatūros savivalda. O su kokiais teisiniais iššūkiais susiduria Lietuvos gyventojai, rasite kasmet vykdomoje apklausoje – šį kartą rezultatai rodo, kad apklaustieji yra įsitikinę, kad apginti savo kaip paprasto žmogaus teisių prieš valstybę yra praktiškai neįmanoma.
Šiais metais kiekvienas turėjome atlikti savo pilietinę pareigą – balsuoti, rinktis, o su nauju išrinktu Seimu nusiteikti pokyčiams. Išrinkto Seimo pagrindinis darbas yra pakloti pamatus mums tobulėti. O nuo ko pradėti?
Šiemet pirmą kartą rugsėjo 4 d. kreipėmės į būsimąją valdžią, į visas politines partijas, kandidatus į 2024–2028 m. kadencijos Seimą ir būsimąją Vyriausybę, siekdami atkreipti dėmesį į 9 sritis, kuriose būtina užtikrinti ir pagerinti žmogaus teisių padėtį, norėdami pakviesti diskusijai kartu su įstatymų leidžiamąja bei vykdomąja valdžia, kitais teisės srities profesionalais surasti galimus sprendimų būdus, kad Lietuvoje būtų užtikrinamos žmogaus teisės. Įkvėpimo sėmėmės iš Šiaurės šalių advokatūrų, kurių ekspertinio vertinimo apie žmogaus teisių padėtį jų šalyje yra laukiama kasmet. Kiekvienai pažeidžiamai sričiai pateikėme ir galimas sprendimų kryptis, kurios padėtų pagerinti situaciją dėl žmogaus teisių užtikrinimo kiekvienoje iš minėtų 9 sričių. Pastaruoju leidiniu dalijamės ir šiame žurnalo „Advokatas“ numeryje.
*****susije*****
Prie puodelio kavos kviečiame susipažinti ir su mūsų bendruomenės nariais – pakalbinome Lietuvos advokatūros Garbės ženklo kavalierių, advokatą Kazį Rakauską, kuris turbūt yra bene vyriausias pagal savo praktikos stažą, taip pat Advokatų garbės teismo pirmininkę, advokatę dr. Dalią Foigt-Norvaišienę, kuri kitąmet minės 30 metų savo veiklos jubiliejų, Advokatų tarybos narį dr. Tomą Bagdanskį, kuris savo pirmuosius žingsnius kaip advokatas žengė 2002 m., Lietuvos advokatūros Drausmės komiteto narį Antaną Jonikaitį, kuris kaip advokatas pradėjo praktikuoti 2011 m., ir vieną jauniausių advokačių Jovitą Bislytę, kuriai dar tik eina pirmieji praktikos metai. Kaip išsiskiria jų požiūris į advokatūrą, į pačią profesiją ar jos vertybes?
Taip pat šiame numeryje norime paminėti ir žmogų, kuris matavosi net 8 skirtingas profesijas – politiko, vidaus reikalų ir teisingumo ministro, valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdytojo, nuteisto politinio kalinio, advokato, Advokatų tarybos pirmininko. Tai Vladas Stašinskas, kuris šiemet švęstų savo 150 metų jubiliejų. Tai išskirtinė mūsų bendruomenės istorinė asmenybė.
Labiausiai šiemet bendruomenei skauda dėl mūsų bendruomenės nario advokato a. a. Leonido Pčelincevo nužudymo ir netekties. Išreikšta užuojauta ir skausmas nugulė į žurnalo „In Memoriam“ puslapius. Įvyko skaudus įvykis, kuris sukrėtė ne tik Lietuvos advokatūros bendruomenę, bet ir visą teisininkų bendruomenę bei Lietuvą. Nuoširdžiai dėkojame a. a. Kolegai už atsidavimą profesijai, bendruomenei, ir išreikšdama pagarbą Kolegai Advokatūra apmokėjo visas advokato laidojimo išlaidas ir padengs jo šeimos narių bylos vedimo išlaidas siekiant nužudymo byloje teisingumo.
Kviečiame skaityti paminėtas ir kitas temas, kurias rasite šiame žurnalo numeryje, o kartu kviečiame neužsidaryti savyje ir atkreipti dėmesį į tai, kaip skirtingai kiekvienas mūsų gali prisidėti prie nukentėjusiųjų gynybos.
Kaip kalbėjo istorikas Adamas Michnikas: „Būkite tas, kuo, Jūsų nuomone, turi tapti visa visuomenė. Jūs tikite žodžio laisve? Tada kalbėkite laisvai. Jūs mėgstate tiesą? Tada sakykite tiesą. Jūs tikite atvira visuomene? Tada atsiverkite. Jūs tikite padoria ir humaniška visuomene? Tada elkitės padoriai ir humaniškai.“ Juk karas – tai nebūtinai smurtas ir ginklai, jis būna ir arčiau mūsų, ir mumyse, o būtent šį karą laimėję galėsime ginti vienas kitą ir savo valstybę.
O artėjančių švenčių proga norime atkreipti dėmesį į dar vieną autorinį kūrinį, skirtą mūsų bendruomenei, – mūsų Kalėdų atviruką, kuris šiemet taip pat papuošė „Advokato“ žurnalą. Jo autorė yra kita VDA grafikos magistro programos pirmo kurso studentė Emilija Čepulė. Tai jaunojo dailininko įžvalgumo ir Advokatūros paramos jauniesiems kūrėjams rezultatas.
Tad gražiausių švenčių proga linkiu dar gausiau dalintis, stipriau mylėti, saugoti, ginti, nepykti ir atleisti. Mėgaukitės šventėmis artimųjų rate, kur šilti jausmai keliauja rūpesčiu ir dėkingumu, kur juokas ir šypsenos leidžia pamiršti kasdienius darbus ir tiesiog paprasčiausiai džiaugtis. Sutikime šventes taikoje ir ramybėje!
Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!
Advokatų tarybos pirmininkas
Mindaugas Kukaitis
