Jūsų rankose – trečiasis žurnalo „Advokatas“ numeris tiems, kurie domisi šio laikotarpio atneštais teisinės tvarkos ir žmogaus teisių pokyčiais pasaulyje bei Lietuvoje.
Jame pasistengėme sudėti informaciją ir teisininkų požiūrį apie tai, kas 2021-aisiais buvo aktualu visuomenei: kas ir kaip keitė teisinę tvarką, su kokiais iššūkiais susidūrė Lietuva ir pasaulis, kaip tai paveiks mūsų ateitį. Maloniai kviečiame atversti žurnalo „Advokatas“ puslapius: savo straipsniuose ir interviu su Jumis polemizuos advokatai, teisėjai, žmogaus teisių specialistai, teisėsaugos sistemos atstovai ir mokslininkai.
2020 m. vasarą išleisto pirmojo „Advokato“ numerio leitmotyvas – baimės paskatinta žmogaus teisių ir laisvių erozija dėl tariamo saugumo – kaip išsipildžiusi įžvalga atlydėjo mus iki trečiojo numerio. Jame primename, kad nesame sala, besivadovaujanti tik savo nacionalinės teisės aktais. Esame Europos Sąjungos (ES), Europos Tarybos, visos vakarietiškos kultūros dalis, su kitomis šalimis sprendžianti iškilusias problemas, todėl reiškiniai, grasinantys demokratijai ar teisinei tvarkai, yra panašūs kaip ir kitose ES valstybėse. Naudinga patirtimi žurnale sutiko pasidalyti Estijos advokatūros pirmininkas Jaanusas Tehveris, daugiau nei dvidešimtmetį praktikuojantis itin plataus bylų spektro advokatas, drąsiai reiškiantis nuomonę visuomenei reikšmingais teisiniais klausimais. Pokalbyje su J. Tehveriu rasite įžvalgų apie advokato profesiją, reakciją į pasaulinę pandemiją ir nerimą keliančią tendenciją: visuomenė vis mažiau reikšmės teikia žmogaus teisių klausimams. Jei būtinumas saugoti pamatines žmogaus teises ir laisves išnyks kaip Vakarų visuomenės savasties dalis, kas atsitiks demokratijai?
Žvelgdami į ateitį, privalome atsigręžti ir nepamiršti, kas mus atvedė į šiandieną, kas padėjo tapti tokiems, kokie esame. Minėdami Advokatų tarybų šimto metų jubiliejinę sukaktį, maloniai kviečiame paskaityti iškilių Tarybos narių prisiminimus apie devynias kadencijas po nepriklausomybės atkūrimo, apie kiekvienos Advokatų tarybos narių indėlį į šiuolaikinę Lietuvos advokatūrą ir šalies teisinę sistemą. Tai svarbu mums ir ateities kartoms. Sveikindamas buvusius ir esamus Tarybos narius šios solidžios sukakties proga bei vertindamas garbingiausių advokatų rūpinimąsi mūsų veiklos principais, linkiu visiems mums nepamiršti istorijos ir jos kūrėjų, didžiuotis solidžia advokatų bendruomenės laikysena ir vienybe net tada, kai giname nepopuliarią tiesą. „Advokatiško“ užsispyrimo įgyvendinant užsibrėžtus tikslus!
Pamatiniais teisinės valstybės principais vadovaujasi ne tik teisininkai, jais privalo vadovautis ir valstybės institucijos. Šie principai apima tarpusavyje susijusius imperatyvus: teisės viršenybę, valdžių padalijimą, asmenų lygybę prieš įstatymą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Apie demokratinės valstybės esminį elementą – teisės viršenybės principą – kviečiame skaityti Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio publikaciją „Teisė į gynybą – teisės viršenybės principo garantas“.
Džiaugiamės galimybe pakalbinti iškilius, itin ryškius ir didelės pagarbos nusipelniusius Teisėjus. Konstitucinio Teismo Pirmininkė prof. Danutė Jočienė dalijasi įžvalgomis apie teisės viršenybę, žmogaus teises, teisės aktų hierarchijos svarbą ir teismų nepriklausomumą. Jos atvirumas žavi, o profesiniai pastebėjimai teikia vilties, kad Konstitucinis Teismas principingai gins žmogaus teises ir laisves šiuo sudėtingu laikotarpiu, kartu paskatins dabarties ir ateities politikus bei pareigūnus laikytis teisinės tvarkos.
Apie teisėjų ir advokatų darbo panašumus ir skirtumus nacionaliniame bei tarptautiniame teisme, procesų šiuose teismuose ypatumus, įdomiausias pastarojo meto ES Bendrojo Teismo bylas interviu pasakoja šio Teismo teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas prof. dr. Rimvydas Norkus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos vadovė Sigita Rudėnaitė interviu prakalbo apie kylantį teisinėje valstybėje neleistiną politikų spaudimą teismams, dalijosi teisėjų karjeros ir skyrimo problemomis, atkreipė dėmesį į abejotinus kriminalinės žvalgybos teisminės kontrolės aspektus, tarp jų – apie STT teikiamas pažymas dėl teisėjų tinkamumo, su kuriomis susipažinti neteko nė vienam teisėjui.
Užsienio politikoje nuo mūsų nepriklausantys įvykiai Lietuvą atvedė prie dar vienos krizės, neretai įvardijamos Baltarusijos hibridine ataka. Požiūris į šią situaciją skirtingas – apie tai skaitykite publikacijoje „Atstumtieji“. Žurnale taip pat supažindinama su technologijų paskatintais pokyčiais ir jų įtaka teisinei tvarkai. Kaip tai veikia advokato profesiją, pasakoja Advokatų tarybos narys doc. dr. Tomas Bagdanskis straipsnyje „Naujas teisininko veiklos modelis“. Apie grėsmingą ir paslaptingą technologijų aspektą – kai jos panaudojamos asmeniui sekti, pažeidžiant jo teises – rašo Paulius Griciūnas straipsnyje „Pasikinkius „Pegasą“. Aktualią eutanazijos temą nagrinėja Advokatų tarybos narys prof. dr. Romualdas Drakšas. Kokie eutanazijos įteisinimo ES šalyse argumentai ir kontrargumentai, sužinosite perskaitę publikaciją „Teisė nekentėti“.
Norisi tikėti, kad žurnalas „Advokatas“ savo turiniu įtrauks Jus, suteiks įdomios informacijos ar bent būsite paskatinti diskusijai – juk visa tai, kas vyksta, kaip keičiasi, turės įtakos visų mūsų ateičiai.
Linkiu malonaus skaitymo. O baigiantis metams ir prasidedant naujiesiems, 2022-iesiems, nuoširdžiai linkiu kiekvienam išminties ir kantrybės, kad galėtumėte ištverti nesėkmes, bet gebėti pasidžiaugti pasiekimais ir sėkme. Tegul ateinantys metai būna dosnūs Jums ir Jūsų artimiesiems. Būkite sveiki.
Ignas Vėgėlė yra Lietuvos advokatūros pirmininkas
Šis straipsnis publikuotas žurnale „Advokatas“ (Nr. 3, 2021 m.), kuris leidžiamas bendradarbiaujant Lietuvos Advokatūrai ir IQ redakcijai.
BEREKLAMOS:
