Asmeninis archyvasVisuomenės aktualijos diktuoja bylų srautą teismuose – ne išimtis ir ES Bendrasis Teismas (BT), į kurį savo atstovus yra delegavusi ir Lietuva. Dvejus metus BT teisėjo pareigas einantis Rimvydas Norkus pastebi, kad pastaraisiais metais pagausėjo bylų dėl valstybės pagalbos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems sektoriams. Teisėjas pasakoja, kokių pokyčių įžvelgia BT procese ir kokių tendencijų galime tikėtis artimiausioje ateityje?
– ES BT teisėju buvote paskirtas 2019 m. Kokius skirtumus ar panašumus įvardytumėte palygindamas savo kaip teisėjo patirtį Lietuvoje ir BT?
– Patirtys panašios tuo, kad visais atvejais teko nagrinėti sudėtingas bylas. Prieš išvykdamas į Liuksemburgą pastaruosius septynerius metus dirbau Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), tad iš galutinės instancijos teismo perėjus dirbti į BT pasikeitė ne tik bylų pobūdis, bet ir instancija. Visgi atsakomybės jausmas priimant sprendimus BT dar didesnis, nei dirbant nacionalinėje jurisdikcijoje. Sprendimas gali turėti įtakos ne kuriai nors vienai valstybei, bet visai ES, ir svarbu, kaip jis bus suprastas įvairiuose Europos kampeliuose. Todėl po teismo posėdžio Liuksemburge net ir sutarus dėl bylos sprendimo dar ilgai šlifuojamas tekstas, be galo atidžiai derinamos visos formuluotės. Be abejo, daugiakalbė ir daugiakultūrė aplinka, sudėtingi vidiniai teismo darbo organizavimo procesai, specifinė teisminė procedūra, savotiškas šiam teismui būdingas argumentų dėstymo stilius darbui BT suteikia papildomo žavesio. Ilgainiui išmokstama atsiriboti nuo vien savo nacionalinio mąstymo konteksto. Kiekvienas teisėjas čia yra atsinešęs skirtingą gyvenimo ir profesinę patirtį, atvykęs iš kitokios teisinės sistemos. Todėl labai svarbu klausyti ir suprasti kitų dėstomas idėjas, kad ir kokios neįprastos jos gali atrodyti, ieškoti kompromisų, tačiau prireikus argumentuotai ginti savo poziciją. BT labai tinka ES šūkis „susivieniję įvairovėje“.
BT yra gyvas organizmas. Be tiesioginio darbo nagrinėti bylas, čia, kaip ir kiekvienoje institucijoje, vyksta daugybė vidinių procesų. Du kartus per mėnesį BT renkasi į plenarinę sesiją, kurioje svarstomi teisminiai ir administraciniai klausimai. Man dar tenka dalyvauti komiteto, atsakingo už BT proceso reglamento tobulinimą, veikloje. Čia labai praverčia patirtis, įgyta tiek Teisėjų taryboje, tiek Teisingumo ministerijoje veikiančiame Civilinio proceso kodekso priežiūros komitete.
– Būdamas LAT pirmininku galėjote įvertinti, kiek pastangų reikalauja ginti žmogaus interesus Lietuvos teismuose prieš valstybės institucijas. Gal galėtumėt palyginti – ar asmeniui lengviau savo interesus ginti prieš ES institucijas?
– Atsakyti į šį klausimą trumpai nėra paprasta, nes skiriasi teorinis teisės į teisminę gynybą modelis. Lietuvoje jis grindžiamas universalia ir beveik absoliučia teise į teisminę gynybą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė. Išimtį sudaro tik vadinamieji actio popularis, kai tam specialių įgaliojimų neturintis asmuo aiškiai siekia apginti ne jam pačiam priklausančią teisę.
ES koncepcija kitokia. Tam, kad privatus asmuo galėtų apskųsti ES institucijų ar organų priimtą aktą, šis asmuo turi atitikti gana griežtas Sutarties dėl ES veikimo 263 straipsnyje nustatytas sąlygas. Asmuo arba turi būti tokio akto adresatas, arba tas aktas turi būti tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, arba tas aktas turi būti reglamentuojančio pobūdžio, dėl kurio nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, ir tiesiogiai susijęs su asmeniu.
Šioms techniškai skambančioms nuostatoms aiškinti skirta begalė jurisprudencijos. Neretai, kol ieškinys priimamas nagrinėti, sulaužoma daug iečių siekiant nuspręsti, ar priimtinumo sąlygos yra tenkinamos. Antai valstybės pagalbos bylose dažnai kyla klausimas, ar sprendimą dėl tokios pagalbos suteikimo gali skųsti jos gavėjo konkurentai, bylose dėl kredito įstaigos atžvilgiu pritaikytų Europos centrinio banko priemonių – kiek tokias priemones gali skųsti kredito įstaigos akcininkai ir pan. Kalbant labai apibendrintai, prieš priimant ieškinį siekiama nustatyti, kiek jis gali turėti įtakos jį pareiškusio asmens teisinei (ne ekonominei, konkurencinei ar kitokiai) padėčiai.
ES teisminės gynybos sistema yra išbaigta. Dažnai nesant galimybės pareikšti tiesioginį ieškinį, prieiga prie teismo užtikrinama kitais būdais. Pavyzdžiui, jei dėl akto reikia priimti kokias nors įgyvendinamąsias priemones, šios priemonės ir turėtų būti skundžiamos ES arba nacionaliniuose teismuose, nes būtent jos daro įtaką asmens teisinei padėčiai.
Teismas sprendime nepanaudos nė vieno argumento, kurio jis prieš tai nebus išdiskutavęs ar bent jau sudaręs galimybę išsakyti šalių advokatams, net jei tai išimtinai teisės klausimas.
Be abejo, bylai pasiekus teismą, žmogaus teisių gynimas nesibaigia. Tiek Lietuvos, tiek ES teismai deda maksimalias pastangas, kad tinkamai nustatytų bylai reikšmingas aplinkybes ir pritaikytų teisę. Kaip tai pavyksta padaryti, priklauso ne vien nuo teismo, bet ir nuo visų proceso dalyvių. Šiuo atveju ypatingas vaidmuo tenka advokatams.
– Kuo jis ypatingas? Ar galėtumėte palyginti advokato vaidmenį BT ir Lietuvos teismuose?
– Skirtumai prasideda nuo tuo, kad BT nuo ieškinio pareiškimo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjui privalo atstovauti advokatas. Tačiau ne kiekvienas ES valstybėje narėje praktikuojantis advokatas bus pripažįstamas advokatu ES teisės kontekste, nes advokato sąvoka yra autonominė ES teisės sąvoka, aiškintina atsižvelgiant, be kita ko, į jos kontekstą ir tikslą. Antai advokatu nebus pripažįstamas asmuo, turintis darbo ar kitokius pavaldumo santykius su klientu, kurie kenktų advokato nepriklausomumui ir jo gebėjimui užtikrinti gynybos funkciją. Lietuvoje advokatas privalo dalyvauti tik kasaciniame procese, bandymas išplėsti šį modelį į apeliacinį procesą buvo pripažintas antikonstituciniu Konstituciniame Teisme.
Advokatų ir BT bendradarbiavimas pasižymi pagarba, realiu, o ne tik deklaruojamu kooperacijos principu. Pradedant simboliniais dalykais, tokiais kaip trumpas šalių atstovų vizitas į teisėjų pasitarimų kambarį prieš teismo posėdį, kai ne tik apsikeičiama mandagumo frazėmis, bet ir aptariama posėdžio eiga (deja, šis neformalus etapas nebetaikomas pandemijos sąlygomis), baigiant realiais bylos aplinkybių suvokimą palengvinančiais žingsniais. Visiškai įprasta, kad teismas parengiamajame proceso etape pritaiko vadinamąsias proceso organizavimo priemones ir raštu pateikia klausimus šalims, nustato terminą atsakymams pateikti. Taip patikslinami ginčijami ir neginčijami bylos aspektai, išgryninama šalių pozicija faktiniais ir teisiniais klausimais.
Prieš BT posėdį šalims išsiunčiamas teisėjo pranešėjo parengtas pranešimas apie bylą. Jame pateikiama trumpa bylos faktų, šalių pagrindinių argumentų santrauka. Ji parodo, ar BT gerai suvokia bylos ir šalių argumentų esmę. Šalių atstovai turi galimybę pakomentuoti šį dokumentą teismo posėdžio pradžioje.
Buvau vienas pirmųjų, kurie prieš bemaž porą dešimtmečių į Lietuvą iš Vokietijos teisės doktrinos perkėlė „siurprizinio sprendimo“ sąvoką. Tačiau tik BT realiai suvokiau, kokia šios kategorijos apimtis ir reikšmė teisėms ginti. Teismas sprendime nepanaudos nė vieno argumento, kurio jis prieš tai nebus išdiskutavęs ar bent jau sudaręs galimybę išsakyti šalių advokatams, net jei tai išimtinai teisės klausimas. Pavyzdžiui, svarstydamas pasiremti jurisprudencija, kuri atsirado vėliau nei pateiktas ieškinys, BT būtinai paklaus šalių nuomonės dėl jos reikšmės ginčo sprendimui.
Kita vertus, advokatų darbui taip pat keliami aukšti reikalavimai, teismo procesas gana formalus, o nukrypimai nuo jo menkai toleruojami. Nustatyti apimties reikalavimai šalių procesiniams dokumentams, juos viršyti galima tik išimtiniais atvejais ir BT leidus. Atstovų kalbėjimo laikas BT posėdyje taip pat nustatomas iš anksto. Taigi nuo advokatų profesionalumo priklauso, kokius argumentus jie panaudos, kiek jie bus tikslūs, siekdami apginti kliento poziciją.
Kai kurie proceso niuansai man pradžioje atrodė neįprasti. Antai BT neskaičiuoja šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apimties. Jis tik nusprendžia, kuri šalis turi atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su nedideliais nukrypimais taikomas principas „pralaimėtojas moka“. Konkretų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį sutaria pačios šalys. Ir tik joms nesutarus arba vengiant mokėti, klausimą galima iš naujo pateikti BT. Galiu pasakyti, kad tokių bylų dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo yra labai mažai, ir tai rodo, kad šalys dažniausiai susitaria ir sumoka. Be abejo, kad toks mechanizmas veiktų, turi būti gera visų proceso šalių valia ir bendras įsivaizdavimas dėl advokato darbo apimties bei jo įvertinimo. Nesu tikras, ar jis turi potencialą būti pritaikytas Lietuvoje, tačiau tikrai pamenu, kiek laiko sugaišta Lietuvos teisėjai skaičiuodami ir dalindami atstovavimo ir kitas išlaidas.
– BT kompetencija yra labai plati, kokios bylos, jūsų nuomone, vertintinos kaip įdomiausios?
– Per daugiau nei dvejus darbo BT metus teko „prisiliesti“ prie bemaž visų tipų į jo jurisdikciją patenkančių bylų. Šis teismas turi plačią kompetenciją nagrinėti „ekonominio“ pobūdžio bylas, tokias kaip konkurencijos, valstybės pagalbos, antidempingo priemonių ir pan. Jos paprastai yra sudėtingiausios ir didžiausios apimties. Dalis jų sukelia rezonansą visoje Europoje ir net už jos ribų. Tereikia pagalvoti apie „Google Android“ bylą, kurioje ginčijama Europos Komisijos paskirta 4,3 mlrd. eurų bauda ir bendrovei „Google“ nustatyti įpareigojimai. Vien teismo posėdis šioje byloje, kurios nagrinėjime man tenka dalyvauti, truko visą savaitę, šalims atstovavo 72 advokatai.
BT neskaičiuoja šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apimties. Jis tik nusprendžia, kuri šalis turi atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Man pačiam įdomiausios bylos, kurios nebūtinai yra didelės apimties ar sukelia didžiulį susidomėjimą, tačiau kuriose kyla principinės reikšmės teisės klausimas. Antai neseniai išnagrinėjome bylą dėl draudimo pasistatyti nacionalines vėliavėles ant Europos Parlamento narių darbo stalų plenarinėje posėdžių salėje. Arba teko nagrinėti bylą dėl garsinio prekės ženklo registracijos – ar turėtų būti leidžiama įregistruoti kaip ES prekės ženklą įvairiems gėrimams žymėti skardinės atidarymo ir vėliau girdimą gazuoto gėrimo burbuliavimo garsą. Garsinio prekės ženklo registruoti iš principo nedraudžiama, bet ar toks prekės ženklas padės atskirti vieno gamintojo prekes nuo kitų? Tokios bylos parodo tam tikrą jurisprudencijos raidos kryptį.
– Ar BT jurisdikcija per trejus metus nepasikeitė? Gal pastebėjote kokias nors specifines bylų tendencijas pastaraisiais metais?
– Nuo to laiko, kai 2016 m. likviduotas Tarnautojų teismas ir šias bylas nagrinėti pirmosios instancijos tvarka perduota BT, įstatymiškai naujų kompetencijų neatsirado. Debatai dėl galimybės iš Teisingumo Teismo perduoti dalį prejudicinio sprendimo procedūrų (tokia galimybė numatyta Lisabonos sutartimi) BT šiuo metu yra praradę pagreitį.
Statistiškai apie trečdalį visų BT bylų sudaro bylos, kuriose skundžiami ES intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimai, dešimtadalis bylų yra ES tarnautojų ginčai, penki procentai – dėl žalos atlyginimo. Likusios kyla iš visų kitų tiesioginių ieškinių, iš kurių tipinės bylų kategorijos yra valstybės pagalbos bylos, iš konkurencijos teisės kylančios bylos, ES institucinės teisės kategorijai priskirtinos bylos, bylos dėl prieigos prie dokumentų, bylos dėl ribojančių priemonių ir kt. Sąrašas tikrai platus ir nebaigtinis, nes iš principo bet kurioje srityje ES institucijos, organo ar agentūros priimtas sprendimas, jei jis sukelia teisines pasekmes, gali būti ginčijamas BT.
– Kokių bylų padaugėjo?
– Vyraujantį bylų srautą padiktuoja visuomenės aktualijos. Štai pastaraisiais metais atsirado didelė grupė bylų dėl valstybės pagalbos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems sektoriams: oro transporto, viešbučių, maitinimo ir kt. Europos Komisija tokią įvairių valstybių teikiamą pagalbą tvirtino pagal supaprastintą procedūrą. Šiuos sprendimus paprastai skundė tie, kurie tokios pagalbos negavo. Antai bendrovė „Ryanair“ skundė beveik visus sprendimus dėl valstybės pagalbos konkuruojančioms oro bendrovėms. BT tokias bylas nagrinėja pagreitinta tvarka, nes gerai suvokia, kad teisinis tikrumas šioje ypatingoje situacijoje yra labai svarbus.
– Po pastarosios reformos BT sudėtis buvo išplėsta, tai motyvuojant ir teismo efektyvumo didinimu. Ar šiuo metu BT pajėgumai atitinka lūkesčius, kurie puoselėti iki reformos?
– Iš tiesų nuo 2019 m. rugsėjo BT turėtų dirbti po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės. Sakau „turėtų“, nes realiai ne kiekvienai valstybei atstovauja du teisėjai. Kai kurios šalys nesugeba sparčiai atrinkti kandidatų arba juos atmeta Sutarties dėl ES veikimo 255 straipsnyje numatytas komitetas. Deja, nuo reformos pabaigos BT niekada nedirbo visos sudėties.
Išplėtus BT sudėtį, pradėjo trumpėti bylų nagrinėjimas, gerokai daugiau bylų išnagrinėjama išplėstinėse teisėjų kolegijose. Prireikus BT būtų pajėgus priimti ir naujų kompetencijų.
Visgi visas reformos potencialas dar neatsiskleidė. Dauguma bylų yra sudėtingos ir didelės apimties, jas nagrinėti užtrunka dvejus ar daugiau metų, todėl tikrasis statistinis postūmis turėtų būti matomas vėliau. Be to, teismo produktyvumui kenkia bet koks jo sudėties nestabilumas. Tereikia pagalvoti apie darbo organizavimo sunkumus, kai teisėjui paskiriama nagrinėti didelės apimties byla, tačiau jos galima nesugebėti pabaigti iki to teisėjo kadencijos pabaigos.
– Lietuvoje apie ES teismus girdime nedaug – ar pateikiame nedaug ieškinių, ar apie juos tiesiog nekalbama garsiai? Ar per tą laikotarpį nuo 2019 m. BT buvo bylų, kuriose ieškovas būtų Lietuva ir būtų skundusi kokias nors ES institucijas?
– Nuo 2012 m. BT buvo 26 bylos, kuriose proceso kalba buvo lietuvių. Kadangi proceso kalbą paprastai renkasi ieškovas, šis skaičius gana objektyviai parodo Lietuvos Respublikos kaip ieškovo procesinį aktyvumą. Jis yra panašus su palyginamą gyventojų skaičių turimų valstybių pateikiamais ieškiniais. Visgi lietuviško konteksto bylų yra gerokai daugiau, nes ieškinius BT gali pateikti ne tik valstybė, bet ir fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie proceso kalba nebūtinai renkasi lietuvių kalbą.
Galima prisiminti gana svarbią „Lietuvos geležinkelių“ bylą prieš Europos Komisiją dėl baudos už piktnaudžiavimą geležinkelių infrastruktūros valdytojos Lietuvoje dominuojančia padėtimi, išardant Rengės geležinkelio ruožą, arba visą seriją bylų „Achema“ prieš Europos Komisiją dėl valstybės pagalbos energetikos sektoriuje. Tos bylos gana plačiai nušviestos žiniasklaidoje.
Yra ir mažiau nuskambėjusių bylų, tokių kaip AB „Audimas“ dėl ES prekės ženklo registracijos, kuriai pasipriešino automobilių gamintoja „Audi“. Šiuo metu nagrinėjama byla pagal Lietuvos Respublikos ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo ši iš ES finansavimo pašalino tam tikras patirtas išlaidas, skirtas ankstyvo išėjimo į pensiją žemės ūkyje priemonei finansuoti.
Tai, kad apie ES teismus Lietuvoje kalbama mažiau nei apie nacionalinius, yra visiškai įprasta. Juk būtent pastarieji teismai sprendžia kasdienes problemas, su kuriomis susiduria žmonės ir verslas, ar tai būtų civilinės, baudžiamosios, administracinės bylos. Dėmesys į ES teismus nukrypsta kai kuriose valstybėse, kai šiems teismams prireikia vertinti vienas ar kitas kontroversiškas reformas. Tereikia pagalvoti apie situaciją kaimynėje Lenkijoje ir jos bylinėjimosi istoriją teismų reformų kontekste. Džiaugiuosi, kad Lietuva tokio dėmesio ES teismuose nėra sulaukusi.
– Kuo BT nagrinėtos bylos gali būti svarbios eiliniam Lietuvos žmogui?
– Ne visų bylų įtaka vienoda. Kai kurios jų svarbios tik konkrečiam ieškinį pateikusiam asmeniui, kaip dauguma bylų dėl ES prekės ženklo registracijos. Plačiąja prasme jos irgi neabejotinai svarbios, nes prisideda prie sąžiningos konkurencijos, iš kurios laimi visi vartotojai, tačiau jų tiesioginė įtaka mažesnė.
Kitos bylos eilinį žmogų gali paveikti tiesiogiai. Pavyzdžiui, jau minėta „Google Android“ byla – nuo sprendimo joje gali priklausyti, kaip ši mobiliųjų telefonų operacinė sistema funkcionuos, kokios interneto naršyklės ten bus prieinamos ir pan. O juk bemaž du trečdaliai Lietuvos gyventojų naudojasi „Android“ mobiliaisiais telefonais.
Dar kitų bylų įtaką žmonės gali pajusti po tam tikro laiko, kaip antai su dujotiekiu „Nord Stream“ susijusios bylos. Būtent BT vienoje šių bylų pirmą sykį pritaikė energetinio solidarumo principą, kuris iki tol buvo laikomas tik gražia deklaracija. Tai iš esmės reiškia, kad visų ES institucijų aktų, susijusių su energetikos politika, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šį principą. Aišku, tai svarbu tokioms valstybėms kaip Lietuvai, kurios energetinė situacija yra jautresnė.
Garsinio prekės ženklo registruoti nedraudžiama, bet ar toks prekės ženklas padės atskirti vieno gamintojo prekes nuo kitų? Tokios bylos parodo tam tikrą jurisprudencijos raidos kryptį.
– Ar galėtumėte pasakyti, kaip dažnai ieškovas asmuo yra atstovaujamas valstybės (nemokamos) teisinės pagalbos advokatų, kai kreipiasi į BT?
– Nemokamą teisinę pagalbą gali suteikti pats BT neskundžiama nutartimi. Tai numatyta jo Procedūrų reglamente. Jos gali prašyti kiekvienas asmuo, t. y. tiek fizinis, tiek juridinis, kuris dėl savo ekonominės situacijos iš dalies arba visiškai negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų. Jeigu tokia pagalba suteikiama, BT kasa, prireikus, laikydamasi nustatytų ribų, padengia išlaidas, susijusias su pagalba ir atstovavimu.
Tokių prašymų pasitaiko, nors jie nėra labai dažni, pavyzdžiui, 2021 m. jų gauta apie pusę šimto. Per daugiau nei dvejus darbo BT metus man tokį prašymą teko matyti vieną – byloje, kurioje fizinis asmuo bylinėjosi su Europos Komisija dėl tariamai neteisėto jo atvaizdo naudojimo.
– Kokiais atvejais BT rengia uždarus posėdžius? Kaip dažnai tai įvyksta? Ar viešus BT posėdžius gali stebėti bet kuris ES pilietis? Ar BT posėdžiai transliuojami internetu?
– Kaip ir nacionaliniuose teismuose, bendrasis principas yra teismo posėdžių viešumas. Atvykti ir juos stebėti gali kiekvienas asmuo. Žinoma, teismo posėdžių salėje kartais netelpa visi norintys, o ypač esant būtinybei pandemijos sąlygomis laikytis saugių atstumų. Todėl rezonansinių bylų atvejais BT tiesiogiai transliuoja posėdžio eigą į kitas teismo patalpose esančias sales, kuriose telpa daugiau stebėtojų.
Internetu BT posėdžiai kol kas netransliuojami, tačiau esu tikras, kad tai tik laiko klausimas. Savaime suprantama, kad BT veikla domina visuomenę nuo vieno iki kito Europos pakraščio, o fiziškai atvykti į Liuksemburgą stebėti posėdį gali tik nedaugelis. Būtent siekiant padidinti viešumą vyksta diskusijos ir ieškoma geriausių sprendimų dėl tiesioginio svarbiausių bylų posėdžių transliavimo. Dar dirbant Lietuvoje teko inicijuoti proceso įstatymų pataisas, kurios leistų tiesiogiai transliuoti teismo sprendimų paskelbimą. Jos nebuvo sutiktos vienareikšmiškai: vieni jas kritikavo kaip nereikalingas, kiti – kaip einančias nepakankamai toli. Manau, tai buvo žingsnis tinkama linkme, teismų veiklos skaidrumas išaugo, o papildomų sunkumų teisėjams dėl to neatsirado. Šia kryptimi žengia daugelis Europos valstybių.
– Ar netrūksta viešumo BT veikloje?
– Uždari posėdžiai BT sudaro išimtį iš taisyklės. Jie galimi siekiant apsaugoti komercines paslaptis ar kitą jautrią informaciją, tačiau BT labai atidžiai vertina būtinybę taikyti tokią išimtį. Antai, jei jautri informacija bus analizuojama tik konkrečioje posėdžio dalyje, likęs posėdis bus viešas.
Su įvairiais konfidencialios informacijos apsaugos aspektais BT susiduria gana dažnai. Kartais tam tikra bylai svarbi informacija yra tokia jautri, kad jos negali sužinoti ne tik visuomenė, bet ir kita bylos šalis arba tretieji asmenys. Tokiu atveju BT imasi priemonių, kad kuo didesne apimtimi užtikrintų rungimosi principo laikymąsi ir teisę į teisminę gynybą, kartu nepažeisdamas konfidencialios informacijos apsaugos. Pavyzdžiui, vienoje bylų, kurios nagrinėjime teko dalyvauti, iš atsakovo išreikalautą įrodymą BT pateikė ieškovo advokatams, tik jiems pasirašius įsipareigojimą, kad konkrečios gautos informacijos neatskleis net jų atstovaujamai šaliai. Taigi būtent advokatams BT patiki svarbias paslaptis, ir jiems tenka atsakomybė užtikrinti šalies interesų gynybą. Tokioje byloje viena dalis teismo posėdžio buvo vieša, kita – uždara, kurioje nebegalėjo dalyvauti eiliniai stebėtojai, o trečia dalis – dar uždaresnė, kurioje galėjo likti tik specialų pasižadėjimą pasirašę advokatai.
– Kodėl BT praktikoje nėra teisėjo atskirosios nuomonės instituto?
– Šios nuomonės nenumato nei BT, nei Teisingumo Teismo veiklą reguliuojantys teisės aktai (Teismo statutas ir Procedūros reglamentas). Kodėl jos nėra, argumentai gali būti istoriniai. Atskirosios nuomonės savo teisinėse sistemose neturėjo dauguma šeštajame dešimtmetyje Europos bendriją kūrusių valstybių.
Teismo sprendimai yra vientisi, gana standartinio stiliaus, juose mažai polemikos su alternatyviais teisės aiškinimo variantais. Atskiroji nuomonė nepakeičia sprendimo normatyvinės reikšmės, tačiau leidžia pateikti alternatyvų konkretaus teisėjo matymą, kuris gali pasitarnauti teisės doktrinai ir ateities byloms. Šių privalumų nebuvimą iš dalies kompensuoja generalinio advokato nuomonė. Ji plačiai taikoma Teisingumo Teisme. Ji numatyta ir BT procedūrose, bet čia naudojama retai.
– Galbūt iš savo patirties galite pasakyti, ar yra advokatų, kurių specializacija – BT ir Teisingumo Teismo procesai? Kokiomis savybėmis jie pasižymi?
– Taip, šiuose teismuose dažnai atstovauja specializuoti advokatai, tačiau paprastai jų specializacija susijusi ne su teismo kategorija, bet su materialinių teisinių santykių sritimi, iš kurios kilęs ginčas yra sprendžiamas. Be abejo, išmanyti teismo procesą ES teismuose yra būtina, taip pat turėti supratimą apskritai apie ES teisės sistemą. Tačiau turbūt kur kas svarbiau yra turėti geras žinias tos teisės srities, kurioje imamasi atstovauti.
Kaip ir visose srityse, vienų advokatų darbas priverčia žavėtis, kitų nuvilia. Tačiau susidariau bendrą įspūdį, kad advokatai siekia būti tikrais teisingumo vykdymo padėjėjais. Jie aklai negina klientui palankios pozicijos. Atsakydami į BT užduodamus klausimus, jie neretai atsiima vieną ar kitą argumentą, nebepalaiko kurio nors reikalavimo, jei pajaučia, kad teisinė pozicija nėra tvirta.
Didelės apimties bylose dirba grupės advokatų. Jie teismo posėdyje veikia kaip komanda ir vienas kitą papildo.
– Ko palinkėtumėte Lietuvos advokatų bendruomenei ir šalies žmonėms?
– Kad žmonių teisės būtų gerbiamos ir kuo rečiau prireiktų jas ginti teismuose, o prireikus – kad ta gynyba būtų efektyvi ir greita. Taip pat nebijoti bylinėtis ir iškelti klausimų ES teismuose. Kartais būtent šie teismai gali priversti pakeisti nepalankų teisinį reguliavimą, naujai pažvelgti į ankstesnę nacionalinių teismų praktiką. ES teismai yra arčiau, nei gali atrodyti. Todėl advokatams linkiu jais domėtis, kad galėtų pasiūlyti geriausią atstovavimą savo klientams.
Šis straipsnis publikuotas žurnale „Advokatas“ (Nr. 3, 2021 m.), kuris leidžiamas bendradarbiaujant Lietuvos Advokatūrai ir IQ redakcijai.
BEREKLAMOS:
