Asmeninis archyvasKiek deklaruojamas lygiateisiškumas sutampa su realybe?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos. Ši teisė neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė pasirinkti darbą, ji sietina ir su santykiais, susiklostančiais asmeniui jau pasirinkus darbą ir jį atliekant.
Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taigi diskriminacijos draudimas įtvirtintas konstituciniu lygiu. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.
FreepikSutarties dėl ES veikimo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, ES siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Diskriminacijos draudimą reglamentuoja ir ES antrinės teisės aktai, pažeistų teisių gynybą užtikrina teismų praktika.
Nors kova su diskriminacija patenka į ES kompetenciją ir reguliavimo sritį pagal tam tikrus diskriminacijos pagrindus, diskriminacija dėl tam tikrų pagrindų, pavyzdžiui, priklausymo profesinei sąjungai, neišskiriama kaip diskriminacijos rūšis. Tokiu atveju nacionalinė teisė gali nustatyti specialias taisykles ir plėsti diskriminacijos pagrindus. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad šioje teisinio reglamentavimo stadijoje egzistuoja tik ribotas pagrindų sąrašas, kuriais ES teisė iš tiesų nustato tiesioginį diskriminacijos draudimą.
Asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti skirtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatos. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių), santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais (DK 2 straipsnis).
Darbo teisės subjektų lygybės principas reiškia vienodą požiūrį į darbuotojus dėl jų subjektyvių savybių. Šis principas detalizuojamas kituose straipsniuose. Šiuo atžvilgiu ypač svarbus , reglamentuojantis darbuotojų lyčių lygybę ir nediskriminavimą kitais pagrindais, asmenų lygiateisiškumo principą perkeliantis į darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius. 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokiems darbdavio santykiams su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, be kitų narystės asociacijoje pagrindu dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, yra draudžiama.
Taigi diskriminacijos darbo teisėje draudimas apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminaciją, kurių turinį atskleidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatos.
Tad turime Konstituciją, ES ir kitus tarptautinius teisės aktus, išplėtotą Konstitucinio Teismo ir kitų teismų praktiką lygybės užtikrinimo srityje, atitinkamus įstatymus, kurie mums garantuoja lygiateisiškumą, realizuojant teisę į darbą. O kaip šios teisės realizuojamos praktiškai?
Freepik2019 m. Europos Komisija paskelbė Specialiojo Eurobarometro 493 „Diskriminacija Europos Sąjungoje“ apklausos rezultatus. Pagal juos daugiau nei 50 proc. Eurobarometro apklausoje dalyvavusių respondentų iš Lietuvos nurodė, kad šalyje yra plačiai paplitusi diskriminacija dėl romų tautybės, etninės kilmės, odos spalvos, seksualinės orientacijos. Daugiau nei 50 proc. respondentų iš Lietuvos teigė, kad būtų nepatenkinti, jeigu aukščiausią renkamą politinį postą užimtų romų tautybės žmogus, translytis, interseksualus, homoseksualus ar biseksualus asmuo. 34–42 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė, kad nesijaustų gerai dirbdami kartu su translyčiu ar interseksualiu asmeniu, romų kilmės asmeniu, seksualinių mažumų atstovais. 34–51 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė manantys, kad įsidarbinant yra atsižvelgiama į kandidato amžių, negalią, tautybę, išvaizdą. Eurobarometro apklausos duomenimis, tik 26 proc. respondentų laiko, kad Lietuvos pastangos įveikti visų formų diskriminaciją yra efektyvios.
ES pagrindinių teisių agentūra atliko ir 2020 m. paskelbė lesbiečių, gėjų, translyčių ir interseksualių asmenų (toliau – LGBT+) lygybės tyrimą (toliau – LGBT+ tyrimas). Šio tyrimo duomenimis, net 41 proc. LGBT+ asmenų Lietuvoje visada arba dažnai vengia tam tikrų vietų dėl priekabiavimo ar išpuolių baimės. LGBT+ tyrimo duomenys rodo, kad pusė ar daugiau respondentų bijo atskleisti savo tapatybę artimoje aplinkoje, viešose vietose. Trečdalis ar daugiau – švietimo įstaigoje, darbovietėje, sveikatos paslaugų įstaigose.
Lietuva 2021 m. surinko 58,4 balo ir buvo viena iš dviejų ES valstybių, padariusių didžiausią pažangą nuo 2020 m. (+2,1 balo). Prie simbolinio progreso labiausiai prisidėjo šiek tiek padidėjęs moterų skaičius Vyriausybėje ir didžiausių bendrovių valdybose.
Europos lyčių lygybės institutas 2021 m. paskelbė šeštąjį lyčių lygybės indeksą, kuriuo matuojama moterų ir vyrų lygybė ES šalyse pagal skalę nuo 1 iki 100 balų. 100 balų rezultatas reikštų, kad šalis pasiekė visišką moterų ir vyrų lygybę. Balai nustatomi, atsižvelgiant į skirtumus tarp moterų ir vyrų padėties ir į skirtingų lyčių pasiekimus šešiose pagrindinėse srityse: darbo, žinių, laiko, galios ir sveikatos. Papildomai žiūrima į smurto prieš moteris rodiklius šalyje ir tarpusavyje susijusių formų nelygybę (nagrinėjama, kaip moterų ir vyrų gyvenimą nulemia negalia, amžius, išsilavinimo lygis, šeimos tipas ir kiti aspektai). Lietuva 2021 m. surinko 58,4 balo ir buvo viena iš dviejų ES valstybių, padariusių didžiausią pažangą nuo 2020 m. (+2,1 balo). Prie simbolinio progreso labiausiai prisidėjo šiek tiek padidėjęs moterų skaičius Vyriausybėje ir didžiausių bendrovių valdybose. Bendras ES vidurkis – 68 balai. Didžiausia lygybė fiksuojama Švedijoje (83,9 balo).
Didelis moterų ir vyrų atotrūkis fiksuojamas, lyginant moterų ir vyrų darbo užmokesčio rodiklius. 2020 m. šis atotrūkis buvo 12,1 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,3.
Taigi faktiniai duomenys rodo, kad esame toli iki realaus lygiateisiškumo užtikrinimo realizuodami savo teisę į darbą.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.
O tai kaip mes ginamės nuo diskriminacijos?
Konstitucijoje ir teisės aktuose įtvirtinta lygybė užtikrinama asmeniui, sudarant sąlygas savo pažeistas teises ginti teisme ar naudojantis institucijų pagalba. Čia galime išskirti teisminį ir neteisminį gynimo mechanizmus.
FreepikLygioms galimybėms užtikrinti įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tarnyba yra mišraus tipo lygybės institucija, paraleliai vykdanti kvaziteisminę ir lygybės sklaidos veiklą.
2021 m. skundų ir kreipimųsi į tarnybą skaičius perkopė 1000 (tai didžiausias skaičius per visą tarnybos istoriją). Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. į tarnybą daugiausia kartų buvo kreiptasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu – 203, ir tai sudaro 20 proc. visų kreipimųsi, negalios pagrindu – 125 (12 proc.), amžiaus pagrindu – 110 (11 proc.). Dėl galimos diskriminacijos kitais pagrindais kreiptasi kur kas mažiau: dėl socialinės padėties bei įsitikinimų ar pažiūrų – po 51 kartą, dėl tautybės – 49 kartus; dėl lytinės orientacijos – 44 kartus, dėl pilietybės – 18 kartų. Beveik 4 proc. kreipimųsi 2021 m. buvo gauta dėl daugialypės diskriminacijos, t. y. kreiptasi dėl diskriminavimo daugiau nei vienu pagrindu.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per 2022 m. pirmą pusmetį Darbo ginčų komisijų išnagrinėtuose prašymuose (tik) 6 reikalavimai buvo dėl diskriminacijos darbe.
2021 m. daugiausia tarnybos tyrimų atlikta dėl galimų pažeidimų vartotojų teisių apsaugos srityje (18). Antrą vietą pagal 2021 m. atliktų tyrimų skaičių užima tyrimai dėl diskriminacijos darbo santykių srityje (9). Į tarnybą kreiptasi dėl apribojimų įsidarbinant, skirtingų darbo sąlygų neįgaliems asmenims sudarymo, tinkamos darbo vietos, laiko, kitų darbo sąlygų nepritaikymo, priekabiavimo dėl negalios.
Lietuvoje kasmet į Darbo ginčų komisiją dėl įvairiausių priežasčių ir su skundais kreipiasi daugiau nei 6 tūkst. pareiškėjų. Daugiau nei 90 proc. darbo ginčų iniciatorių – darbuotojai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per 2022 m. pirmą pusmetį Darbo ginčų komisijų išnagrinėtuose prašymuose (tik) 6 reikalavimai buvo dėl diskriminacijos darbe.
Kiek per 2021 m. išnagrinėta civilinių bylų (pirmosios instancijos teisme), susijusių su diskriminacija darbo ir profesinės veiklos srityje dėl rasės, lyties, religijos, politinių įsitikinimų, socialinės kilmės? Statistika sako, kad dvi bylos. O kiek gauta naujų bylų? Nulis.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikto „Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinis tyrimo“ duomenimis, pagrindinė nepranešimo apie neapykantos incidentus priežastis yra įsitikinimas, kad pažeidėjai nebus nubausti. Neretai asmenys nežino, kur kreiptis pagalbos, nepasitiki teisėsaugos institucijomis, jaučia teisėsaugos institucijų pareigūnų neigiamas nuostatas ir kompetencijų trūkumą, todėl įvyksta antrinė viktimizacija (tapimas auka – red. past). Svarbu ir tai, kad tam tikros socialinės grupės, susidūrusios su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, jų nelaiko dėmesio vertais incidentais dėl jų paplitimo masto.
Teismų vaidmuo
ES ir platesniu mastu galioja bendra nuostata, kad valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas nustatytas priemones, kurios yra būtinos užtikrinti, kad tais atvejais, kai asmenys (ieškovai), manantys, jog jie nukentėjo, nes jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, tai atsakovai turi įrodyti, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas (Tarybos direktyvos 2000/78/EB 4 papunktis, 9 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 1, 2 dalys, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 111 „Dėl diskriminavimo darbo ir profesinės veiklos srityje“ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis).
Kokios sumos priteisiamos Lietuvoje už nustatytą diskriminaciją darbo santykiuose? 500–5000 eurų. Neskamba juokingai?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas pažeistų teisių gynimo mechanizmas ir priemonės, įskaitant Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tiesiogiai taikytinos tik sprendžiant dėl Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų. Tai reiškia, kad Lygių galimybių įstatymas netaikytinas nagrinėjant asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl galimos diskriminacijos kitu, pvz., dalyvavimo profsąjunginėje veikloje, pagrindu. Pabrėžtina, kad teismai ne visada nuosekliai taiko įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Dažniausiai to priežastis – menkas teismo aktyvumas, jokių įrodymų iš atsakovų nereikalavimas.
Ką darome?
LR socialinės apsaugos ir darbo ministras 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1256 patvirtino Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 m. veiksmų planą.
Veiksmų plano paskirtis – ugdyti pagarbą žmogui, užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskriminavimo ir lygių galimybių principus, nuostatų įgyvendinimą, didinti visuomenės teisinį sąmoningumą, supratingumą dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacijos pagrindų, informuoti visuomenę apie vykdomas lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo priemones, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą lygių galimybių srityje.
Skamba gražiai, bet ar suveiks?
Kol nepradėsime mąstyti ir veikti kitaip, tol esminių pokyčių nebus. Pradėkime nuo savęs, nuo šeimos, nuo švietimo, nuo pilietiškumo ir nuo pagarbos teisinės valstybės principui. Taip pat įstatymo leidėjas čia turi būti principingas ir greitas – priimti teisės aktus, užtikrinančius lygiateisiškumą ir sudarančius sąlygas efektyviai apginti lygiateisiškumo principą.
Lygiateisiškumo turinys kinta ir vystosi. Atsiskleidžia skirtingos diskriminacijos rūšys, skirtingas aktualumas tam tikru laikotarpiu, pavyzdžiui, šiuo metu pabėgėlių, skiepų nuo COVID-19, karo temos ir su tuo susijusi diskriminacija itin aktualios.
Labai svarbus vaidmuo užtikrinant lygiateisiškumą tenka teismams ir advokatams. Be teisės viršenybės, be teisės į teisingą teismą principų – niekur. Keliu tokį klausimą: kai trūksta sąmoningumo, kultūros, teisė keliauja į pirmą vietą?!
Asmuo, patyręs diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, pilietybės kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka (Lygių galimybių įstatymo 13 straipsnis).
Kokios sumos priteisiamos Lietuvoje už nustatytą diskriminaciją darbo santykiuose? 500–5000 eurų. Neskamba juokingai?
Atsigręžiant į teisinį reguliavimą: civilinė atsakomybė yra ne baudžiamojo, bet kompensacinio pobūdžio. Tačiau pinigų už neturtinę žalą paskirtis gali būti siejama su baudimu, kai tai labiau orientuota ne į nukentėjusiojo būsenos pagerinimą, o siekiant padaryti poveikį už žalą atsakingam asmeniui bei visuomenei. Lygybės užtikrinimo arba diskriminacinių pažeidimų prevencija galėtų būti orientyru sprendžiant dėl pinigų sumos dydžio (ir pagrindas ją didinti). Literatūroje ir teismų praktikoje neretai pasisakoma už ribotos apimties išimtis – garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą pažeidimo bylose, kai pinigai galėtų būti priteisiami, visų pirma, vadovaujantis prevencine jų paskirtimi, įvertinant jų prevencinį poveikį. Kodėl tokios išimties nepadarius diskriminacijos bylose?
Laisvė, kaip ir laimė, yra tuščios sąvokos. Iš esmės žmogus yra laisvas tiek, kiek yra lygus su kitais.
Dr. Tomas BAGDANSKIS yra ILAW LEXTAL vadovaujantysis partneris, advokatas
BEREKLAMOS:
