Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


VEIDRODIS
Teisinei sistemai – visuomenės verdiktas
Advokatas

2022 m. pasiektas istoriškai aukščiausias visuomenės pasitikėjimas Lietuvos advokatūra ir advokatais

Jau kelintus metus iš eilės „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą apie pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimą. 2022 m. balandžio 20–28 d. atliktos apklausos rezultatai rodo stipriai išaugusį pasitikėjimą Lietuvos advokatūra, kartu didėja ir pasitikėjimas advokatais, kuriuos gyventojai laiko pagrindiniais žmogaus teisių gynėjais Lietuvoje. Pateikiame įdomiausius apklausos akcentus.

Šiemet iš teisėsaugos pareigūnų ir institucijų į didžiausią Lietuvos gyventojų pasitikėjimo viršūnę – pirmą vietą – grįžo policijos pareigūnai (1 grafikas). Jais pasitiki 37 proc., linkę pasitikėti 32 proc. respondentų. Į antrą vietą šiemet nustumtais notarais pasitiki 41 proc., o linkę pasitikėti 24 proc. apklaustų respondentų, treti – advokatai (atitinkamai 30 ir 28 proc.).

41 proc. apklausos dalyvių per pastaruosius trejus metus yra susidūrę su policininkais (palyginti su 2021 m., sumažėjo nuo 45 proc.). 2022 m. Lietuvos gyventojai per minėtąjį laikotarpį taip pat daugiau kreipėsi į notarus. Tai nurodė 34 proc. respondentų (padidėjo nuo 29 proc., palyginti su 2021 m.). Taip pat padaugėjo gyventojų, kurie dažniau kreipėsi ir į advokatus, – 19 proc. (padidėjo nuo 17 proc.), tačiau sumažėjo gyventojų, turėjusių reikalų su teisėjais ir antstoliais, – atitinkamai 12 ir 11 proc. (2021 m. buvo po 13 proc.). Kaip ir praėjusiais metais, mažiau Lietuvos gyventojų yra susidūrę su prokurorais (6 proc.), VSD (4 proc.), STT ar FNTT pareigūnais (po 3 proc.).

Susidūrę su policininkais per pastaruosius trejus metus dažniau teigė vyrai ir aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Su notarais daugiau reikalų yra turėjusios moterys, 26 metų ir vyresni apklaustieji, aukštesnio išsimokslinimo respondentų ir vidutinių bei didžiausių pajamų grupės atstovai. Su advokatais – aukštesnio išsimokslinimo respondentai.

Įdomu tai, kad asmenys, kurie per pastaruosius trejus metus yra susidūrę su prokurorais ar antstoliais, jais pasitiki mažiau (vertinimo vidurkiai atitinkamai 5,28 ir 4,95) nei asmenys, kuriems su prokurorais ar antstoliais susidurti neteko (vertinimo vidurkiai atitinkamai 6,03 ir 5,32).

Beveik pusė apklaustųjų mano, kad teisėsaugos institucijos seka jų elektroninį susirašinėjimą ar klausosi pokalbių telefonu (2 grafikas). Po 24 proc. respondentų mano, jog tai vyksta nekontroliuojamai arba kontroliuojamai. Kad yra sekami, 2021 m. manė 50 proc., o 2020 m. – 48 proc. apklaustųjų. Nuomonės, kad teisėsaugos institucijos seka jų susirašinėjimą ar klausosi pokalbių, tačiau tai vyksta kontroliuojamai, dažniau laikosi aukštesnio išsimokslinimo respondentai.

Į klausimą, kas labiausiai gina žmogaus teises, respondentai nurodė, kad advokatai (3 grafikas). Ir šis skaičius, palyginti su 2021-aisiais, paaugo nuo 36 iki 38 proc. Advokatai daugiau nei dvigubai lenkia antroje vietoje esančius policijos pareigūnus, kuriuos žmogaus teisių gynėjais nurodė 15 proc. respondentų (2021 m. – 12 proc.), teisėjai liko treti – 10 proc. apklaustųjų (2021 m. – 14 proc.).

Didėjantį pasitikėjimą advokatais lemia kasmet auganti advokatų paklausa. 2022 m. net 27 proc. respondentų nurodė, kad naudojosi advokato paslaugomis (4 grafikas). Palyginti su 2018 m., šis skaičius paaugo nuo 20 proc.

Vieną du kartus naudojęsi advokato paslaugomis nurodė aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Asmenys, kuriems teko naudotis reguliariai ar vieną du kartus advokato paslaugomis, jų kokybę, palyginti su metais prieš, 2022-aisiais vertino palankiau. Reguliariai besinaudojantys advokato paslaugomis jų kokybę iš 10 balų įvertino 7,75 balo, o rečiau besinaudojantys paslaugomis taip pat davė panašų balą – 7,74.

Respondentai nurodė, kad dažniausiai į advokatą kreiptųsi kilus bet kokiam teisiniam ginčui, pavyzdžiui, civiliniam, administraciniam, kai byla pasiektų teismą (48 proc.) arba dar net ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (46 proc.). 4 iš 10 (41 proc.) mielai kreiptųsi į advokatą, kai reikėtų patarimo bet kokiu teisės klausimu, o kas trečias (35 proc.) teigė, kad tik baudžiamojoje byloje.

Dažniausiai tyrimo dalyviai nurodė, kad advokatą renkasi pagal rekomendacijas (66 proc., sumažėjo nuo 69 proc. 2021 m.), rečiau ieško per interneto paieškos sistemą (16 proc., padidėjo nuo 12 proc.) ar advokatų kontorų interneto svetainėse (11 proc.) (5 grafikas).

Lietuvos advokatūros vertinimo vidurkis kasmet gerėja. Šiemet respondentai nurodė, kad Lietuvos advokatūra linkę labiau pasitikėti, ir vertinimo vidurkis nuo 6,79 (2021 m.) padidėjo iki 7,29 (2022 m.) (6 grafikas).

Per pastaruosius ketverius metus pasitikėjimas advokatūra išaugo daugiau negu vienu balu – 2019 m. jis siekė 6,25 balo. 2022 m. rezultatas įdomus ir tuo, kad nepasitikinčių ar linkusių nepasitikėti Lietuvos advokatūra sumenko iki 8 proc., o net 66 proc. nurodė, kad pasitiki arba yra linkę pasitikėti Lietuvos advokatūra, kuri yra advokatų bendruomenei atstovaujanti, ją prižiūrinti ir reguliuojanti institucija.

2022-aisiais kiek pagerėjo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumo vertinimas – respondentai skyrė 6,16 balo pagal dešimties balų skalę (5,72 balo 2021 m.). Tačiau net trečdalis apklaustųjų mano, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą efektyviau prižiūrėtų Lietuvos advokatūra (32 proc.), beveik tiek pat (30 proc.) respondentų nurodė, kad tai efektyviai darytų kita valstybės institucija (7 grafikas). Be to, daugiau nei kas trečias apklaustasis (38 proc.) mano, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valandą valstybė advokatui turėtų mokėti 100 proc. rinkos kainos, ketvirtadalis (26 proc.) nurodė pusę rinkos kainos, o vos

7 proc. apklaustųjų mano, kad advokatui turėtų būti mokama tik dešimtadalis rinkos kainos. 100 proc. rinkos kainos dažniau nurodė aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji ir vidutinių bei didžiausių pajamų grupės atstovai. Įdomu tai, kad kitame klausime teiraujantis respondentų, kokios žmogaus teisės yra labiausiai pažeidžiamos, mažiausių pajamų grupės atstovai dažniau nurodė, kad nėra užtikrinama teisė į advokatą.

Kasmet stiprėja nuomonė dėl asmenų lygybės prieš įstatymą užtikrinimo. 2022-aisiais net 10 proc. (8 proc. 2021 m.) respondentų nurodė, kad „taip“, 44 proc. (42 proc. 2021 m.) – „greičiau taip“, 32 proc. (37 proc. 2021 m.) – „greičiau ne“, o „ne“ nurodė 14 proc. (13 proc. 2021 m.) apklaustųjų.

BEREKLAMOS:

2023 01 20 06:40
Spausdinti