Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


TEISĖ Į TEISĘ
Teisinės valstybės principai: pastarųjų metų įvykių Lenkijoje apžvalga
Bartoszas Grohmanas
Scanpix
PiS sprendimai sukėlė protestų bangą.

Senovės graikams išradus demokratiją atrodė, kad tai geriausia, beveik ideali sistema, kur dauguma gali priimti gerus sprendimus. Nors graikų demokratija negalėjo išlikti ilgiau, daugiau nei 2000 metų ši sistema buvo plėtojama ir keičiama įvairiose Europos jurisdikcijose. Buvo Romos respublika, vėliau – Romos imperija, kurios žemesniuose lygmenyse vis dar egzistavo tam tikri demokratijos elementai. Dar vėliau buvo karalystės, tačiau net karaliai turėjo dalytis kompetencija su įvairiomis tarybomis, parlamentais ar patarėjais.

Tuomet XVIII a. Montesquieu pasiūlė trijų valdžių padalijimo idėją. JAV patvirtino, kad šios idėjos gali veikti, o vėliau, XX a., Europos demokratijose jos tapo standartu. Idėjos buvo tokios puikios, kad net atrodė, jog sistemos keisti nereikia. Visiškai sutinku. Tačiau niekas netrunka amžinai. Giedrą dangų visada gali užtemdyti debesys...

Kaip visi galime pastebėti, pastaruoju metu visuomenė tapo labiau vartotojiška ir mažiau linkusi įsigilinti į esmę. Žmonės mažiau domisi politika ir daugiau dėmesio skiria socialiniams tinklams, vartojimui ir poilsiui. Man susidarė įspūdis, kad didžioji dalis piliečių net nesupranta, ką kalba politikai. Tad politikai ėmė kalbėti kalba, kurią būtų lengviau suprasti. Žmonės apsiriboja trumpų tekstų skaitymu internete arba trumpų naujienų laidų žiūrėjimu per televiziją, jei naujienos pateikiamos trumpai ir suprantamai. Galima daryti išvadą, kad, kai žmonės praranda susidomėjimą rimtomis naujienomis, tai tampa pagrindu populizmui atsirasti.

Mechanizmas yra paprastas. Žmonėms reikia valstybės paramos? Kodėl gi ne? Pažadėkime! Kas už tai sumokės? Nesvarbu, „viską padarysime“. Skamba juokingai, naiviai? Ne. Neturėtų.

Kas įvyko Lenkijoje 2015-aisiais?

2014 m. Lenkiją valdė Pilietinė platforma (PO), sudariusi koaliciją su Lenkijos liaudies partija (PSL). Tai buvo sunkus metas, siautė nedarbas ir vis stiprėjo nusivylimas. Be to, Europoje kilo imigracijos krizė. Televizorių ekranuose buvo galima matyti tūkstančius pabėgėlių iš Afrikos, kurie laivais per Viduržemio jūrą pasiekė Europą ir pasklido po visą žemyną. Deja, Europos Sąjungos (ES) valdžios institucijos neturėjo supratimo, kaip suvaldyti krizę. Tad ES parengė planą, kaip priversti valstybes nares priimti pabėgėlius, ir taip paskirstė pabėgėlių srautus.

Lenkijoje dauguma gyventojų laikosi konservatyvių pažiūrų, o dešimtys (ar net šimtai) tūkstančių potencialių pabėgėlių iš užsienio atvyko į Lenkiją, nors visuomenė tam visiškai nepritarė. Ir tai buvo kibirkštis. Stokojant socialinės ir šeimos politikos, augant ekonomikos problemoms, trūkstant paramos ir arogantiškos valdžios fone (taip, būkime sąžiningi...) populistai pradėjo skelbti idėjas apie uždarą Lenkiją, stiprią kariuomenę ir poreikį ginti mūsų nacionalinius interesus, įgyvendinti socialines programas. Dėl 2014 m. kilusio karo Ukrainoje tokie raginimai ir idėjos sulaukė dar daugiau dėmesio.

2015 m. gegužę prezidento rinkimus laimėjo populistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kandidatas Andrzejus Duda. 2015 m. spalį įvyko parlamento rinkimai. Absoliučią daugumą abejuose parlamento rūmuose (Seime (žemuosiuose) ir Senate) laimėjo populistai. Nuo tada jiems atsivėrė galimybės daryti, ką nori. Ir jie tuo pasinaudojo. Tai buvo svarbių politinių pokyčių Lenkijoje pradžia.

Vos į valdžią atėjus PiS, valdantieji paskyrė keletą prieštaringai vertinamų KT narių, įskaitant penkis naujus teisėjus.

Teisinė valstybė Lenkijoje yra ginčytinas ir sudėtingas klausimas, o nuomonės dėl demokratijos principų ir valdžių atskyrimo šalyje skiriasi. Ginčai šiais klausimais turėjo įtakos ne tik vidaus politikai, bet ir Lenkijos santykiams su ES ir tarptautine bendruomene.

Kadangi šio straipsnio neužtenka aprašyti visiems PiS veiksmams ir įvairių įstatymų, įskaitant Lenkijos Konstituciją, pažeidimams, daugiausia dėmesio skiriame trims aspektams: Konstituciniam Tribunolui (KT), teismų sistemai ir žiniasklaidai.

Iš pradžių PiS ėmė užvaldyti KT

Nuo 2015 m., valdžioje įsigalėjus PiS, Lenkijos KT vertinamas prieštaringai ir kelia politinę įtampą. Toliau trumpai apžvelgiami po 2015 m. susiklostę įvykiai ir pokyčiai, susiję su Lenkijos KT.

Vos į valdžią atėjus PiS, valdantieji paskyrė keletą prieštaringai vertinamų KT narių, įskaitant penkis naujus teisėjus. Dėl to pasipylė kaltinimai, kad buvo pažeistas KT nepriklausomumas ir nešališkumas, nes buvo tvirtinančių, kad naujieji teisėjai buvo paskirti Konstitucijai prieštaraujančiu būdu.

Vyriausybė taip pat priėmė keletą įstatymų, pakeitusių KT veiklą, o kritikai teigė, kad taip buvo bandoma pakenkti jo autoritetui. Tarp pakeitimų – teisėjų skyrimo taisyklių, bylų nagrinėjimo tvarkos ir teismo sprendimams priimti reikalingo kvorumo pakeitimai.

Dėl prieštaringų Lenkijos Vyriausybės veiksmų šalyje kilo plataus masto protestai, sulaukta ir tarptautinės kritikos. Daugelis lenkų, opozicinių partijų ir žmogaus teisių organizacijų kaltino PiS Vyriausybę kenkimu teisinei valstybei ir demokratinių principų pažeidimais.

Situacija peraugo į konstitucinę krizę, nes teismas (kurio daugumą vis dar sudarė „senieji“ teisėjai) priėmė sprendimus, kuriuos Vyriausybė tiesiog atsisakė pripažinti. Vyriausybė teigė, kad KT veikė nesilaikydamas jos priimtų naujų teisės aktų.

ES išreiškė susirūpinimą dėl padėties Lenkijoje, ir Europos Komisija inicijavo tyrimą pagal teisinės valstybės priemonių sistemą. 2017 m. Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad Lenkija turi sustabdyti prieštaringai vertinamų, su teisėjų pensiniu amžiumi susijusių įstatymų taikymą, nes jie gali pakenkti teismų nepriklausomumui.

Toliau vyko teisiniai ginčai tarp Vyriausybės ir KT. Nepaisydamas abejonių dėl savo teisėtumo, KT toliau priiminėjo Vyriausybės politikai prieštaraujančius sprendimus, taip dar labiau gilindamas politinį ir teisinį konfliktą. Tačiau metai po metų pagal rotacijos taisykles PiS į teismą skirdavo vis naujus teisėjus.

Politinė padėtis Lenkijoje išliko labai susiskaldžiusi – Vyriausybė ir opozicinės partijos, tokios kaip Pilietinė platforma, nuolat kovojo dėl KT, teisminės valdžios ir platesnių demokratijos bei teisinės valstybės klausimų.

PiS netrukus pakeitė Žiniasklaidos įstatymą, o tokie pakeitimai leido daryti didesnę politinę įtaką visuomeninėms žiniasklaidos organizacijoms.

Šiuo metu (2023 m.) KT sudaro 15 teisėjų, kuriuos visus paskyrė partija PiS, ir faktiškai KT yra tapęs šios partijos Vyriausybę remiančiu politiniu įrankiu. Pavyzdžiui, ETT priėmė Lenkijai palankią nutartį dėl teisinės valstybės principų. Nieko tokio. KT greitai pripažino teisingumo ministro (priklausančio PiS) prašymą, kuriame KT teigia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimai nėra privalomi, nes jie prieštarauja Lenkijos Konstitucijai. Tad galima užduoti klausimą, kurią teisę turėtų taikyti Lenkijos teismai? O kai klausimus oficialiai užduodavo teisėjai, tokiems nepaklusniems teisėjams būdavo iškeliamos drausminės bylos. Daugelio jų įgaliojimai buvo sustabdyti.

Dabar, 2023 m., teismas yra paralyžiuotas, nes teisėjai (visi paskirti PiS partijos!) pradėjo ginčus dėl KT valdymo. Kadangi jie gali nesurinkti reikiamo kvorumo, nepriima jokių sprendimų. Siekdama išlaisvinti teismo veiklą, partija PiS pasiūlė dar kartą iš dalies pakeisti Konstitucinio Teismo įstatymą – pakeisti jo veiklos principus ir, be kita ko, sumažinti minimalią KT teisėjų kolegijos sudėtį nuo 11 iki 9 teisėjų. Tačiau jiems nepavyko to padaryti. Dabar, po aštuonerių metų PiS valdymo, KT yra paralyžiuotas, neveiksmingas ir stipriai politizuotas. Dėl to sutriko teisės kontrolės sistemos veikla. Krizė tęsiasi...

Pokyčiai Lenkijos teismų sistemoje

PiS Vyriausybė priėmė keletą prieštaringai vertinamų teisės aktų pakeitimų, susijusių su Lenkijos teismų sistema. Tarp pakeitimų yra Aukščiausiojo Teismo, Nacionalinės teisėjų tarybos ir teisėjų pensinio amžiaus pakeitimai. Pasak kritikų, šiais pakeitimais buvo siekiama pakenkti teismų nepriklausomumui ir sutelkti valdžią Vyriausybėje.

Vienas labiausiai ginčytinų klausimų buvo teisėjų pensinio amžiaus reforma, kurią įgyvendinus daugelis vyresnio amžiaus teisėjų, įskaitant Aukščiausiojo Teismo teisėjus, būtų buvę priversti išeiti į pensiją. Kritikai reformą vertino kaip būdą pakeisti teisėjus PiS Vyriausybei palankesniais asmenimis.

Dėl šių teisės aktų pakeitimų Lenkijoje kilo plataus masto protestai, piliečiai išėjo į gatves ginti teismų nepriklausomumo. Opozicinės partijos, ypač Pilietinė platforma ir Demokratijos gynimo komitetas (KOD), atliko svarbų vaidmenį telkiant visuomenę pasipriešinimui pokyčiams.

ES išreiškė susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje ir teismų nepriklausomumo. Europos Komisija inicijavo teisinės valstybės priemonių sistemą, o ETT priėmė sprendimus dėl Lenkijos teismų sistemos.

Priėmus naujus teisės aktus, PiS Vyriausybė paskyrė naujus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o kritikai teigė, kad taip buvo bandoma teismų sistemoje turėti lojalius teisėjus. Dėl tokios padėties Lenkijoje kilo daugybė teisinių kovų ir ginčų, o pats Aukščiausiasis Teismas priiminėjo Vyriausybės veiksmams prieštaraujančius sprendimus.

Įtampa ir ginčai dėl Lenkijos Aukščiausiojo Teismo nerimsta, o politinių oponentų nuomonės dėl teismų sistemos būklės ir teisinės valstybės principų šalyje išlieka skirtingos. Lenkijos teismų sistemos problemos sukėlė įtampą Lenkijos santykiuose su ES. Bendrija išreiškė susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje ir inicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą.

Apibendrinant galima teigti, kad Lenkijos Aukščiausiasis Teismas tapo pagrindine plačių diskusijų dėl teisinės valstybės principų ir teismų nepriklausomumo Lenkijoje tema. Nuo 2015 m. PiS Vyriausybės veiksmai ir dėl jų kilę protestai, teisinės kovos ir stebėjimas tarptautiniu mastu turėjo reikšmingą įtaką šalies politinei ir teisinei padėčiai.

Kyla klausimas, kiek laiko prireiks viskam sutvarkyti, ir ką prezidentas A. Duda (PiS narys) ketina blokuoti dėl politinių interesų?

Dabar žiniasklaidos eilė

Nuo 2015 m., į valdžią atėjus PiS, Lenkijos visuomeninę žiniasklaidą Vyriausybė naudoja propagandai. Tai kelia susirūpinimą. Pasak kritikų, Vyriausybė vis labiau kontroliuoja visuomeninės žiniasklaidos kanalus, dėl to jie kaltinami propaganda ir netenka visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomybės. Kadangi tai turėjo didelį poveikį politiniams pokyčiams, norėčiau apžvelgti keletą itin svarbių su tuo susijusių įvykių.

Atėjusi į valdžią PiS netrukus pakeitė Žiniasklaidos įstatymą, o tokie pakeitimai leido daryti didesnę politinę įtaką visuomeninėms žiniasklaidos organizacijoms. Buvo numatyta galimybė skirti ir atleisti valstybinių žiniasklaidos priemonių vadovus – tai iškart ir įvyko.

Vyriausybės paskirti į svarbiausias pareigas visuomeninėje žiniasklaidoje, įskaitant nacionalinės televizijos bendrovę TVP ir Lenkijos radiją, asmenys sukėlė abejonių dėl šių žiniasklaidos priemonių nepriklausomumo ir objektyvumo. Pasak kritikų, su PiS glaudžiai susijusiems asmenims buvo patikėtos įtakingos pareigos visuomeninėje žiniasklaidoje.

Pasirodė pranešimų apie Vyriausybės kišimąsi į redakcinius sprendimus, įtarimų dėl cenzūros ir manipuliavimo naujienomis, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų Vyriausybės politinę programą. Tai taip pat liečia ir politinių protestų, opozicinių partijų ir su teisinės valstybės principais susijusių klausimų nušvietimą.

Visuomeninės žiniasklaidos priemonės buvo kaltinamos tuo, kad jų pranešimai buvo aiškiai politiškai šališki, dažnai palankūs Vyriausybei, o opozicijos balsai dažnai buvo paliekami užribyje. Visa tai sulaukė kritikos, kad visuomeninė žiniasklaida tapo propagandine priemone PiS naratyvui skleisti. Visuomeninėse žiniasklaidos organizacijose dirbantys žurnalistai išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio spaudimo laikytis Vyriausybės darbotvarkės, o tai, daugelio manymu, kenkia jų redakcinei nepriklausomybei.

Padėtis visuomeninėje žiniasklaidoje turėjo padarinių platesniam Lenkijos žiniasklaidos kontekstui ir kėlė susirūpinimą dėl spaudos laisvės ir nuomonių įvairovės mažėjimo. Lenkija sulaukė tarptautinės kritikos iš tokių organizacijų kaip „Reporteriai be sienų“, „Freedom House“, Europos žurnalistų federacija ir kt. ES taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės Lenkijoje.

Scanpix
Lenkija – tai Europa.

Visuomeninės žiniasklaidos ir propagandos problema tebėra ginčų objektas Lenkijos politikoje. PiS oponentai ir pilietinės visuomenės grupės nenustoja siekti žiniasklaidos nepriklausomumo ir objektyvumo. Dėl tokių pokyčių daugelis komercinių įmonių atsisakė reklamos per visuomeninę televiziją (TVP). Kadangi televizija TVP tapo nuostolinga, Seimas partijos PiS siūlymu nedelsdamas nusprendė paremti TVP iš biudžeto skirdamas 2 mlrd. zlotų (apie 500 mln. eurų) valstybės paramą. Tai kartojosi ir vėliau. Taigi valstybės lėšos atiteko politinei propagandinei televizijai TVP ir buvo panaudotos Vyriausybės propagandai remti. Parlamento opozicija buvo per silpna tokiai situacijai sustabdyti.

Tai lėmė, kad 2020 m. prezidento rinkimai buvo nesąžiningi. A. Duda išrinktas antrajai kadencijai labai nedidele balsų persvara prieš opozicijos kandidatą Rafałą Trzaskowskį. Kadangi TVP yra vienintelė visoje Lenkijoje prieinama žiniasklaidos priemonė (kur komercinėms televizijoms nėra tinkamų dažnių ir diapazono), galima daryti išvadą, kad rinkimų rezultatams didelę įtaką turėjo TVP propaganda A. Dudos naudai.

Verta atkreipti dėmesį į tai, ar Lenkijoje ši televizija naudojama kaip Vyriausybės propagandos įrankis, ar kaip įvairios ir nepriklausomos žurnalistikos platforma. Skirtingi požiūriai šiuo klausimu atspindi politinius nesutarimus ir ginčus dėl žiniasklaidos laisvės šalyje.

Kiti pažeidimai

Tik trumpas pavyzdys – partija PiS paskatino priimti prokuratūros nepriklausomumą ribojančias nuostatas. Atsitiko taip, kad teisingumo ministras tapo generaliniu prokuroru. Taip visiška prokuratūrų kontrolė atiteko partijai PiS. Nuo tada bet kokį pranešimą apie PiS ar jos narių nusikaltimą galima neutralizuoti ir nutraukti bylą. Pasitaikė pavyzdžių, kai net Lenkijos aukščiausieji kontrolės rūmai (NIK), informuoti apie nusikaltimus, kuriuos galimai vykdo PiS nariai, nustatė rimtų pažeidimų, bet visos bylos buvo nutrauktos. Be to, prokuratūra dažnai buvo naudojama prieš opozicijos narius. Vienas garsus Lenkijos advokatas (buvęs Seimo narys ir švietimo ministras) Romanas Giertychas buvo neteisėtai sekamas Lenkijos slaptųjų tarnybų, pasitelkiant specialią sekimo programinę įrangą „Pegasus“, ir net kai tai tapo viešai žinoma ir R. Giertychas apie tai pranešė prokuratūrai, byla vis tiek buvo nutraukta.

Teisingumo ministrui buvo skirtas specialus Teisingumo fondas nusikaltimų aukoms remti. Tačiau su juo buvo elgiamasi kaip su privačiu teisingumo ministro fondu, iš kurio pinigai buvo pervedami įvairiems įtartiniems partijos PiS narių vadovaujamiems fondams. Be to, pažeidžiant visas viešųjų lėšų naudojimo taisykles, fondo lėšos buvo panaudotos programinei įrangai „Pegasus“ įsigyti. Be jokios kontrolės. Be jokios atsakomybės.

2020 m. prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo suplanuoti prezidento rinkimai. Kadangi dėl pandemijos nebuvo galima surengti eilinių rinkimų, PiS pasiūlė balsavimo rinkimuose vokais idėją. Šis būdas prieštaravo visiems įstatymams ir rinkimų kodeksui. Lenkijos paštui buvo pavesta rinkti rinkėjų duomenis, kad rinkimai galėtų vykti per Lenkijos paštą. Sąrašams ir vokams spausdinti išleista apie 70 mln. zlotų (apie 17 mln. eurų), bet idėja galiausiai žlugo. PiS atsisakė šio sumanymo, tačiau niekas dėl šios veiklos nebuvo pripažintas kaltu. Vėlgi valstybės lėšos buvo švaistomos be jokios atsakomybės.

Dėl galimybės kreiptis į teismą, kai partija PiS pradėjo „reformas“ Lenkijos teismų sistemoje, ne vienas nepriklausomos žiniasklaidos ir užsienio žiniasklaidos kanalas nušvietė šių reformų rezultatus. Todėl daugelis netinkamai paskirtų teisėjų priimtų sprendimų ir nutarčių neturėtų būti teisiškai privalomos. Daugeliu atvejų užsienio teismai atsisakė vykdyti Lenkijos teismo sprendimus ir išduoti įtariamus asmenis, remdamiesi tuo, kad teismo procesas Lenkijoje gali būti nesąžiningas. Tokia padėtis yra pražūtinga Lenkijos teismų sistemai ir jos pripažinimui.

Teigdama, kad reikia tolesnių „reformų“, partija PiS priėmė keletą įstatymų, kuriais buvo siekiama griežtai formalizuoti teismo procesus. Todėl vis daugiau bylų buvo atmetama dėl įvairių formalumų trūkumo. Tai griežtai prieštarauja tam, ką PiS, kaip populistinė partija, teigė iki 2015 m., vadovaudamasi šūkiu „reformuoti“ teismų sistemą taip, kad ji taptų veiksmingesnė piliečiams. Iš tiesų susiklostė visiškai priešinga situacija, dėl kurios užsitęsia bylų nagrinėjimas, o klientai ir advokatai (įskaitant mane) yra visiškai nusivylę.

Išvada

Kadangi neįmanoma apžvelgti visko, kas įvyko nuo 2015 m., turėtume sutelkti dėmesį į ateitį ir tam tikras išvadas, kurias padarėme po šių įvykių. Visų pirma, norėčiau akcentuoti, kad dėl visų šių veiksmų vyko protestai, kuriuos labai palaikė nepriklausomi advokatai ir laisva žiniasklaida, siekdami, kad piliečiai suprastų jiems gresiančias pasekmes.

Deja, patirtis rodo, kad advokatai negali tik stebėti įvykių ir nesiimti jokių veiksmų. Turime būti aktyvūs ir prisiimti atsakomybę už visuomenės teisinį švietimą. Kas, jei ne mes? Daugybė Lenkijos advokatų ir jų padėjėjų veiksmų (dalyvavimas žiniasklaidoje, straipsniai, Advokatų tarybos nutarimai, nuomonės, pateikiamos amicus curiae, teismų pareiškimai ir pozicijos) padėjo geriau suprasti, kas vyksta. Būdami advokatais, mes turime prisiimti atsakomybę ir paaiškinti klientams ar studentams, kas vyksta ir ką reikėtų keisti.

Scanpix
B. Grohmanas.

Antra, demokratija Lenkijoje įrodė, kad net ir gera sistema gali būti pakeista ir sugriauta, vienai partijai perėmus visą valdžią. Tai kelia realią grėsmę kitoms šalims ir jurisdikcijoms. Jei naujas įstatymas gali būti priimtas per 36 (!) valandas (įskaitant jo siūlymą, svarstymus, viešas „konsultacijas“, balsavimą Seime, balsavimą Senate ir prezidento pasirašymą, o tada – greitą paskelbimą Teisės aktų leidinyje), reikėtų suvokti visus galimus pavojus. Tokio įstatymo priėmimas yra gryna fikcija, nes dauguma parlamento narių net neturėjo galimybės susipažinti su tuo, už ką balsavo.

Ar galima laukti sėkmingos pabaigos?

2023 m. spalio 15 d. Lenkijoje įvyko nauji Seimo rinkimai. Populistai gavo 194 vietas 460 vietų parlamente ir 34 vietas Senate (iš 100). Jie laimėjo (kaip partija pasiekė geriausią rezultatą), tačiau kartu pralaimėjo, nes susiformavusi opozicija gavo 248 vietas Seime ir 61 vietą Senate. Kyla klausimas, kiek laiko prireiks viskam sutvarkyti, ir ką prezidentas A. Duda (PiS narys) ketina blokuoti dėl politinių interesų? Pamatysime...

Bartoszas Grohmanas yra advokatas, Lenkijos nacionalinės advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lenkijos delegacijos CCBE (Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryboje) narys. Advokatų kontoros „Grohman Law Firm“ įkūrėjas, nuo 2000 m. – Varšuvos advokatų asociacijos narys. Nuo 2007 m. Lenkijos nacionalinės advokatų tarybos narys, 2021–2022 m. generalinis sekretorius, 2013–2016 m. Lenkijos nacionalinės advokatų tarybos sekretoriaus pavaduotojas. 2013 m. apdovanotas nusipelniusio advokato ženklu. Daugiausia praktikuoja civilinės ir komercinės teisės srityje.

2024 01 26 07:00
Spausdinti