Asmeninis archyvasSimboliška, kad 2022-aisiais, Lietuvos valstybės Konstitucijos metais, buvo priimtos ir įsigaliojo trys su kitąmet vyksiančiais merų ir savivaldybių tarybų rinkimais bei 2024 m. numatomais Seimo rinkimais susijusios Konstitucijos pataisos
Viena svarbiausių pagrindiniame šalies teisės akte įtvirtintų naujų nuostatų yra dėl tiesioginių merų rinkimų nustatymo.
Žvelgiant istoriškai, tiesioginius merų rinkimus, leidžiančius priartinti vietos valdžią prie žmonių, kai meras yra labiau atskaitingas vietos bendruomenėms, Lietuvos parlamente buvo siekiama įteisinti ne kartą, keičiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavyko surinkti tam reikiamo Konstitucijos pataisą palaikančių Seimo narių balsų skaičiaus. Daugiausia nesutarimų tarp parlamentarų kildavo dėl skirtingo požiūrio į renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje. Vieni manė, kad tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti tarybos pirmininkas su ribotais įgaliojimais, kiti – kad atskira vykdomoji institucija.
Vėliau vyko diskusijos dėl įvairių modelių. Vienas jų buvo, kai meras yra vykdomosios valdžios galva ir administracijos vadovas, ir tai reikalavo pakeisti Konstituciją. Antrasis – meras yra tik savivaldybės tarybos pirmininkas.
Galiausiai po daugiau nei dešimtmetį trukusių diskusijų ir augant visuomenės palaikymui (apklausų duomenimis, net 76 proc. piliečių pritarė tiesioginių merų rinkimų idėjai), 2014 m. įvyko rimtas lūžis. Nors šalies Konstitucija ir nebuvo pakeista, priimtos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos, įteisinusios tiesioginius merų rinkimus (kaip yra Lenkijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Rumunijoje ar Kipre). Minėtais teisės aktų pakeitimais numatyta, kad savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, o jai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – meras.
Iki Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimų savivaldybių tarybos buvo renkamos pagal proporcinę sistemą, merą rinko savivaldybės tarybos nariai, o pagal naują teisinį reglamentavimą savivaldybės tarybos nariai renkami daugiamandatėje, meras, kuris tuo pačiu metu yra ir savivaldybės tarybos narys, – vienmandatėje rinkimų apygardoje. Meras, kaip ir anksčiau jį renkant iš tarybos narių gretų, turi ir visas tarybos nario teises bei pareigas. Tačiau tuomet, kai meras buvo renkamas tarybos narių, šie jį galėdavo labai greitai pašalinti. O tiesiogiai išrinktas meras galėjo būti pašalintas iš pareigų iš principo tik tuomet, kai padaroma nusikalstama veika ar sulaužoma priesaika.
BNSRinkėjai išlieka pasyvūs
Pirmą kartą Lietuvoje tiesioginiai merų rinkimai surengti 2015 m. kovo 1 d. Nors buvo tikimasi, kad tiesioginiai merų rinkimai padidins žmonių pasitikėjimą rinkimais, visgi 2015 m., palyginti su 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimais, rinkėjų aktyvumas smarkiai nepadidėjo. Abejuose rinkimuose balsavo apie 40 proc. rinkėjų. Kita vertus, kad tokie rinkimai sulaukė didesnio rinkėjų palaikymo, rodė tai, kad rinkimų apylinkėse po 2015 m. rinkimų buvo rasta perpus mažiau sugadintų biuletenių, nei kai buvo balsuojama tik už partijas.
Tačiau tai, kad Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimai visgi buvo priimti, nepakeitus šalies Konstitucijos, neliko neįvertinta.
2021 m. balandžio 19 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų svarbiausiosios nuostatos, susijusios su savivaldybių merų rinkimais ir įgaliojimais, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 119 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas savivaldybių tarybų narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas (įstatymų leidėjui, pasirinkus vadinamąją mišrią savivaldybių tarybų narių rinkimų sistemą). Tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, be kita ko, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę, priimant savivaldybės tarybos sprendimus.
Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad Konstitucijoje nėra numatyta jokių konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo išimčių, t. y. nėra numatyta jokių išskirtinį statusą turinčių savivaldybių tarybų narių. Konstitucijoje numatyti būtent savivaldybių tarybų narių, o ne kurio nors išskirtinio nario, t. y. mero, rinkimai.
Meras nebus savivaldybės tarybos nariu ir neturės anksčiau buvusios įprastos balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamais klausimais.
Kitaip tariant, Konstitucija nenumato atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkamo mero institucijos, kuri yra nustatyta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme. Vadinasi, Konstitucijoje nustatyta tvarka atitinkamai, nepakeitus jos 119 straipsnio, įstatymu negali būti nustatyta atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (mero pavadinimu), be kita ko, atsakinga už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visų pirma, meras yra tiesiogiai savivaldybės bendruomenės renkamas savivaldybės tarybos vadovas, t. y. jo išrinkimas į šias pareigas nepriklauso nuo savivaldybės tarybos narių valios. Antra, meras taip pat yra savivaldybės vadovas, t. y. savivaldybės, kaip įstatymu nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto, be kita ko, jo bendruomenės, įgyvendinančios Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, vadovas, kuriam suteikti atitinkami vietos valdžios įgaliojimai. Trečia, meras yra ir viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti atitinkami valdingi įgaliojimai, be kita ko, atlikti vykdomojo pobūdžio veiklą, tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, savivaldybės tarybos sprendimus. Tai reiškia, kad meras, kartu būdamas ir tarybos nariu, turi daugiau jam įstatymų suteiktų specifinių savarankiškų įgaliojimų nei kiti tarybos nariai ir kartu yra Konstitucijoje nenumatyta savivaldybės institucija, kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia institucija.
BNSSeimas, įgyvendindamas šį Konstitucinio Teismo nutarimą, ir atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2015 m. tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai pasiteisino ir praktikoje pastebimas didėjantis rinkėjų aktyvumas, bei tai, kad visuomenė ir toliau palaiko tiesioginių merų rinkimų idėją (pagal 2021 m. balandžio mėn. „Vilmorus“ atliktą apklausą, daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, meras turi būti renkamas tiesiogiai), 2022 m. balandį patvirtino Konstitucijos pataisas, įtvirtinančias, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Pagrindiniame šalies dokumente galiausiai įtvirtinta, kad savivaldybių merus ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Meras – nebe tarybos narys
Konstitucijoje įtvirtinus tiesioginius merų rinkimus Seimas ėmėsi svarstyti naują merų įgaliojimų modelį, pagal kurį savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.
Pagal šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą meras yra ne tik savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės – tarybos narys ir vadovas, bet ir atskira nuo savivaldybės tarybos vienasmenė savivaldybės institucija – savivaldybės, kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto, vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus.
Nėra abejonių dėl to, kad jau keletą kadencijų galiojanti tvarka, kai merai renkami tiesiogiai, rinkėjams tapo priimtinesnė, aiškesnė ir skatinanti aktyviau dalyvauti rinkimuose.
Pagal nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančius Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus savivaldybės meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiks savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauks savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, pasirašys savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Tačiau meras nebus savivaldybės tarybos nariu ir neturės anksčiau buvusios įprastos balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamais klausimais. Kitaip tariant, meras izoliuojamas nuo sprendimų priėmimo ir jam paliekama tik simbolinė patariamoji funkcija.
Kita vertus, kaip kompensacija merui suteiktas įrankis – teisė nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotinai nagrinėti. Įteisinus tokią galią meras, matydamas, kad savivaldybės tarybos priimtas sprendimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, turės teisę sustabdyti tokio sprendimo vykdymą. Tiesa, numatyti ir tam tikri saugikliai, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama – savivaldybės taryba galės arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą. Taip, tikimasi, į vietos savivaldą bus įnešama daugiau skaidrumo ir atsakomybės tiek merui, tiek tarybos narius renkantiems rinkėjams, kurie prieš kiekvienus naujus rinkimus galės nuspręsti, kurie mero ir (ar) tarybos veiksmai ar priimti sprendimai pateisino jų lūkesčius, o kurie – ne.
Naujajame teisiname reglamentavime numatyta, kad tais atvejais, kai meras laikinai eiti savo pareigų negali (pvz., dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo), jį pavaduos vicemeras. Tačiau, kai mero įgaliojimai nutrūks, arba naujas meras neprisieks, mero pareigas laikinai eis savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys.
Vietoj šiuo metu Vietos savivaldos įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės įtvirtinama vicemerų pareigybė. Vicemeras bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius, ir tai reiškia, kad juo galės dirbti rinkėjų nerinktas asmuo. O savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė bus panaikinta.
Meras savo vienasmeniu sprendimu turės teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą pirmiausia reikės atsiklausti savivaldybės tarybos. Tačiau, jeigu savivaldybės taryba ir nepritars mero siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turės teisę savo sprendimu paskirti jį vicemeru. Nors naujasis teisinis reglamentavimas ir sudaro galimybę savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerais ar savivaldybės administracijos direktoriumi, visgi tai, ar atleisti juos iš pareigų ar ne, kiekvienu atveju spręs meras.
Daugiau teisių savivaldybių tarybų mažumoms
Vietos savivaldos įstatyme taip pat atsiranda tokios kategorijos, kaip savivaldybės tarybos dauguma, mažuma, opozicija ir opozicijos lyderis. Savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją, išplečiamas asmenų, įeinančių į ją, sąrašas. Į jį įtraukiamas meras, vicemerai, administracijos direktorius, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis. Numatyta, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu, o jos posėdžiams pirmininkaus meras.
Įtvirtinus naują teisinį reguliavimą ne tik panaikintas prieštaravimas Konstitucijai, bet ir, tikimasi, bus suteikta daugiau teisių savivaldybės tarybos mažumai, sustiprintas mero institutas ir išgrynintos savivaldybės tarybos funkcijos. Taip pat merui, kaip institucijos vadovui, suteiktos atitinkamos teisės, pareigos ir numatytos atsakomybės.
Nėra abejonių dėl to, kad jau keletą kadencijų galiojanti tvarka, kai merai renkami tiesiogiai, rinkėjams tapo priimtinesnė, aiškesnė ir skatinanti aktyviau dalyvauti rinkimuose. Tačiau ar naujasis įgaliojimų modelis, kai meras nebus savivaldybės tarybos narys ir neturės balso teisės tarybos posėdžiuose priimant sprendimus, pateisins gyventojų lūkestį turėti stiprų merą, tinkamai atstovaujantį vietos bendruomenės interesams, galintį inicijuoti ir įgyvendinti vietos gerovei svarbius sprendimus, pasiteisins – pamatysime per artimiausius ketverius metus.
Laura Matjošaitytė yra advokatė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė 2017–2021 m.
BEREKLAMOS:
