ShutterstockPrekybos žmonėmis Lietuvoje statistika mažėja, tačiau reali situacija vis dar išlieka prasta
Prekyba žmonėmis – žmogaus pirkimas, pardavimas ir išnaudojimas – pasireiškia įvairiomis formomis. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikia tokį sąrašą: seksualinis išnaudojimas, vergiškas (priverstinis) darbas, išnaudojimas nusikaltimams vykdyti, prekyba organais, priverstinės santuokos, elgetavimas, vaikų pornografija, moterų išnaudojimas surogatinei motinystei, prekyba vaikais ir mažais vaikais įvaikinimo tikslais, vaikų išnaudojimas kariuomenėse ir kt.
Pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą (BK 147 ir 157 str.), už prekybą žmonėmis baudžiama nuo dvejų iki 12 metų laisvės atėmimo bausmėmis, o galutinis formų sąrašas nėra baigtinis, tad baudžiamoji atsakomybė gresia ir už bet kokios kitos formos išnaudojimą, siejamą su asmens pardavimu, pirkimu arba išnaudojimu.
VRM skaičiuoja, kad 2023 m. Lietuvoje buvo pradėta 13 naujų ikiteisminių tyrimų pagal 147 ir 157 straipsnius, dar 13 buvo tęsiami. Iš visų 26 tyrimų septyni buvo nutraukti, du sustabdyti, vienas perkvalifikuotas, keturi baigti kaltinamuoju aktu, o 13 tyrimų buvo tęsiami. Nuo 2018 m. Lietuvoje dažniausiai vyravo išnaudojimo nusikalstamai veikai forma, kiek mažiau – seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo. Dažniausiai prekyba žmonėmis vykdavo Lietuvoje (54 proc.), rečiau – Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Vokietijoje (po 8 proc.), Belgijoje (7 proc.). Nusikaltimuose dažniau buvo išnaudojami vyrai (75 proc.) nei moterys, 67 proc. nukentėjusių buvo Lietuvos piliečiai.
VRM atkreipia dėmesį, kad pernai Lietuvoje buvo vykdoma 13 proc. mažiau ikiteisminių tyrimų nei 2022 m., tačiau pradėta 8 proc. daugiau tokių tyrimų. Be to, išnagrinėta 55 proc. mažiau baudžiamųjų bylų nei 2022-aisiais, tačiau nuteista vienu asmeniu daugiau (22).
Tačiau vien tik ikiteisminių tyrimų ar išnagrinėtų bylų statistika nebūtinai atskleidžia visą vaizdą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pernai kompleksinė socialinė parama skirta 280 nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių ar galėjusių nukentėti žmonių, arba 19 proc. daugiau nei 2022-aisiais; iš viso šiems asmenims teiktos 992 pagalbos priemonės. 2022 m. valdžios institucijos buvo nustačiusios 16 prekybos žmonėmis aukų (2023 m. – 15), o tuo pat metu su šiomis aukomis dirbančios nevyriausybinės organizacijos fiksavo 183 galimas aukas.
Anot Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centro socialinės darbuotojos Rimos Sederevičienės, centro specialistai prekybos žmonėmis srityje dirba nuo 2010 m. „Darbo pradžioje kiekvienais metais pagalba buvo teikiama maždaug 2–4 naujiems nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims, – prisiminė ekspertė. – Ikiteisminiai tyrimai, teismo procesai vyksta ilgai, todėl pagalbos gavėjų kiekvienais metais daugėjo. 2023 m. mūsų pagalbos gavėjų sąraše buvo 33 asmenys.“ Dažniausiai, pasak R. Sederevičienės, į padalinį kreipdavosi patys asmenys, paraginti teisėsaugos institucijų.
Iššūkių ruožas
Nustatyti prekybos žmonėmis atvejus, anot „Advokato“ kalbintų pašnekovių, yra sunku. „Prekybos žmonėmis atvejus nėra lengva identifikuoti, atpažinti, ją dažnai galima supainioti su darbo santykiais ar net geradariu, norinčiu padėti“, – pasakojo R. Sederevičienė. Jos teigimu, nors išnaudojimo formos keičiasi, jų daugėja, problema tas formas atpažinti išlieka.
Prekybą žmonėmis stebinčios ir su ja kovojančios institucijos bei organizacijos atkreipia dėmesį, kad šiuos nusikaltimus sunkiau susekti, nes jie persikelia į internetą, ypač socialinius tinklus. Lietuvoje pastebimas į šalį per trumpą laikotarpį atplūdusių užsieniečių – ukrainiečių, baltarusių – išnaudojimas, jie ne visada žino, kur kreiptis, arba baiminasi nemokėdami kalbos. Panašius rūpesčius išgyvena ir tie lietuviai, kurie kaip prekybos žmonėmis aukos yra išvežami į užsienį. Be to, sudėtingėja ir pačios išnaudojimo formos, pavyzdžiui, R. Sederevičienės teigimu, šiuolaikinėje vergovėje, arba priverstiniame darbe, išnaudojimo formos tampa vis rafinuotesnės.
Kolegos teisėsaugoje neretai pamiršta, kad, jei auka nėra saugi, ji tiesiog nekalba, neatsiveria.
„Nuo 2022 m. mūsų centras stebi, kad Lietuva tapo tikslo valstybe, kad vis dažniau nuo prekybos žmonėmis nukenčia į Lietuvą atvykę užsidirbti trečiųjų šalių piliečiai, – kalbėjo ekspertė. – Nėra lengva atpažinti naujus prekybos žmonėmis atvejus, atskirti nuo darbo santykių, nes užsieniečiai dirbti atvyksta patys, nėra pervežami prievarta, nėra laikomi uždaryti, nėra atimami dokumentai ir panašiai. Dažniausiai nukentėję nuo išnaudojimo asmenys kreipiasi į Darbo inspekciją ir tyrimas vyksta kaip darbo ginčų, o ne kaip BK 147 straipsnyje kvalifikuojamas nusikaltimas.“
Nevyriausybinės organizacijos susiduria ir su kitais iššūkiais. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, nukentėjusiųjų nukreipimo pagalbai sistema yra labai užleista. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje nukentėjusio žmogaus yra paklausiama, ar jis sutinka savo kontaktus perduoti nevyriausybinei organizacijai. „Žinoma, kad tokiomis aplinkybėmis, ką tik davęs parodymus, pavargęs, sutrikęs, traumuotas asmuo nenori dar vienos tarnybos ant savo galvos, nieko jam ar jai nereikia, skuba atsisveikinti ir išeiti, – pasakojo pašnekovė. – Neretai vėliau, kai tą patį pagalbos atsisakiusį nukentėjusįjį mes susirandame savo pastangomis ir klausiame, kodėl tada pasakė „ne“, juk būtume anksčiau pradėję teikti pagalbą, išgirstame, kad tuo metu žmogus nieko nesuprato ir nenorėjo nieko, tik ramybės.“ Tačiau K. Mišinienė primena – centras turi galimybę nukentėjusiam asmeniui suteikti profesionalų, gerai prekybos žmonėmis reiškinio subtilybes išmanantį advokatą, kuris nepailsdamas ir siekdamas geriausių rezultatų atstovaus ir ikiteisminiame tyrime, ir visų instancijų teismuose.
Skaudžiu pašnekovė vadino ir aplaidų, atšiaurų elgesį komisariatuose, su kuriuo susiduria ir specialistai, ir nukentėjusieji. Komisariatuose tyrėjai dažnai dirba su įvairiais nusikaltimais, o vėliau turi surinkti parodymus iš įsibaiminusios, atminties sutrikimais besiskundžiančios ir parodymus keičiančios aukos. „Sunkiai užsimezga kontaktas, nėra tarpusavio pasitikėjimo, supratimo apie traumos dinamiką – tyrimas aklavietėje, – kalbėjo K. Mišinienė. – Kolegos teisėsaugoje neretai pamiršta, kad, jei auka nėra saugi, ji tiesiog nekalba, neatsiveria.“
Teisiniai labirintai
Statistika, nurodanti, kiek kasmet Lietuvoje vyksta ikiteisminių tyrimų dėl įtariamos prekybos žmonėmis, ir skaičiai, kuriuos renka su tokiu išnaudojimu dirbančios nevyriausybinės organizacijos, parodo, kad toli gražu ne kiekvienas atvejis yra pastebimas, fiksuojamas ir užsibaigia teisme. Tam, anot R. Sederevičienės, yra daug priežasčių, iš jų svarbiausia – nukentėjusieji yra pažeidžiami, turi artimus santykius su išnaudotoju, jo bijo arba turi priklausomybių, neatvyksta į susitikimus su tyrėjais, advokatu, atsisako bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, painiojasi parodymuose.
„Viskam reikia įrodymų, o jei nusikaltimo auka tyrimo metu pati abejoja, neigia buvusi išnaudojama arba teigia, kad yra pati kalta, pati norėjo (pavyzdžiui, užsiimti prostitucija), tyrimas nutraukiamas dar iki teismo dėl įrodymų trūkumo“, – aiškino pašnekovė.
Turime unikalų atvejį šalyje, kai buvęs specializuotas dėl prekybos žmonėmis prokuroras tapo „etatiniu“ prekeivių žmonėmis gynėju.
Tuo metu pats išnaudotojas, kaip teigė R. Sederevičienė, turi galimybių samdyti daugiau nei vieną gynėją, norėdamas įrodyti esąs nekaltas, savo pozicijos laikosi nuo pradžios iki galo – jokio išnaudojimo nebuvo, jis tėra darbdavys, kuris suklydo blogai pasirinkdamas darbuotoją, arba geradarys, be reikalo stengęsis padėti žmogui, neturinčiam kitų pragyvenimo šaltinių.
„Mūsų centro, kaip pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims teikiančiai tarnybai, pagrindinė misija ir yra sustiprinti nukentėjusį asmenį, nuolat jį emociškai palaikyti, motyvuoti bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, padėti ikiteisminio tyrimo metu išbūti pasiekiamam advokatui, tyrėjui, prokurorui ir panašiai“, – vardijo ekspertė.
K. Mišinienė neslėpė, kad problemų pasitaiko ir su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų darbu sudėtingose prekybos žmonėmis bylose. „Sakykite, ką norite, bet situacija, kai įtariamus ar teisiamus prekeivius žmonėmis, sąvadautojus gina vieni brangiausiai apmokamų šalies advokatų, tarp jų – buvę teisėjai, prokurorai (turime unikalų atvejį šalyje, kai buvęs specializuotas dėl prekybos žmonėmis prokuroras tapo „etatiniu“ prekeivių žmonėmis gynėju), o nukentėjusiojo teisiniams interesams atstovauja su byla dorai nesusipažinęs, nespėjęs savo kliento paruošti dalyvauti procese valstybės paskirtas advokatas, yra iš tiesų liūdna, – situaciją kritikavo K. Mišinienė. – Ar profesionalus aukų teisinis atstovavimas neturėtų būti pirmasis mūsų visų įsipareigojimas, jei mes kviečiame, skatiname nukentėjusį žmogų prabilti, pasitikėti mumis?“ Anot jos, kiekvieną kartą kreiptis į profesionalius advokatus nevyriausybinei organizacijai yra pernelyg sunki našta.
ShutterstockAnot ekspertės, teoriškai Lietuvoje už prekybos žmonėmis nusikaltimus taikomos bausmės yra pakankamos, realybėje pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įstatymu nenumatyti bausmės atidėjimai arba trumpai trunkantys įkalinimai. „Mano manymu, prekyba žmonėmis yra toks sunkus nusikaltimas, kurio metu aukos sutrypiamos, sunaikinamas jų žmogiškasis orumas, su gyvais žmonėmis elgiamasi kaip su daiktais, prekėmis, kad bausmės čia turi išlikti adekvačios, – pabrėžė K. Mišinienė. – Nebaudžiamumas arba atlaidus požiūris į šį reiškinį nulemia jo nenutrūkstamą plitimą, žmogaus laisvės kaip nediskutuotinos vertybės menkėjimą visuomenėje.“
Vienas pavyzdžių, kaip Lietuvos teisinė sistema neproporcingai baudžia aukas, o ne nusikaltėlius, yra prostitucija, kur administracinėmis baudomis baudžiamos abi pusės, nebent prostitucija vertęsis asmuo yra pripažįstamas prekybos žmonėmis auka. K. Mišinienės nuomone, teisinis prostitucijos reglamentavimas Lietuvoje yra apgailėtinas. „Tai, kad kiekvienais metais pareigūnai išrašo šimtus baudų parsiduodantiems asmenims ir keliolika jų – sekso pirkėjams, atskleidžia visą šio ANK 487 straipsnio beprasmybę“, – vertino pašnekovė. Ji teigė nesuprantanti, ko siekiama norint tik nubausti „tas blogas“ moteris, nesukuriant valstybės patvirtinto ir finansuojamo išėjimo iš prostitucijos mechanizmo.
Mes nuolat girdime, kad viskas būtų kitaip, jei atsirastų politinė valia spręsti minėtus iššūkius – o tai kaip mums ją atrasti, kur ji pasislėpusi?
Ekspertė teigė per 20 darbo metų šioje srityje nemačiusi nei moterų, nei vyrų, kurie dėl šio persekiojimo susimąstė ar nusprendė keisti savo gyvenimus. „Atvirkščiai, jie visi sukandę dantis turėjo tiesiog aptarnauti daugiau sekso pirkėjų, kad susimokėtų baudą, – kalbėjo K. Mišinienė. – Tragedija dar ir ta, kad didžioji dalis asmenų prostitucijoje nemoka paskirtų baudų, jų skolos pas antstolius yra milžiniškos, jie tarsi užmūryti visuomenės pogrindyje be galimybės išeiti ir pradėti naują gyvenimą.“
Dėl to KOPŽI centras siūlo nustoti persekioti asmenis prostitucijoje, investuoti į jų išėjimo iš prostitucijos ir įsitvirtinimo visuomenėje programas, tačiau kriminalizuoti paklausą ir griežtinti pirkėjų atsakomybę.
Ir valstybė, ir visuomenė
Atkreiptas dėmesys ir į stereotipinį visuomenės požiūrį apie prekybos žmonėmis aukas – jos dažniausiai įsivaizduojamos kaip prostitucijos arba prekybos žmogaus organais aukos. Tačiau, kaip nurodė R. Sederevičienė, vis dažniau nuo prekybos žmonėmis nukenčia ir į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai, o visuomenė apie tai vis dar yra labai mažai informuota.
K. Mišinienė taip pat kvietė labiau gilintis į konkrečias situacijas ir sąmoningai ieškoti atsakymų, kodėl Lietuvoje pradedama tiek nedaug ikiteisminių tyrimų, kodėl tik nedidelė jų dalis pasiekia teismą. Visuomenėje yra susiformavęs ir aukos portretas – tai nelaimingas, verkiantis ir pagalbos prašantis žmogus, dėkingas savo išgelbėtojams, dažniausiai manoma, kad tai vaikai arba simpatiškos moterys, grandinėmis surakintos rūsiuose.
„O jeigu tai įkalinimo įstaigos, nakvynės namų gyventojai arba, kaip matome pastarosiose bylose, nesiprausę benamiai, kurie nevertina tavo pastangų jiems padėti? Tada jų nebegaila? – klausė pašnekovė. – Esant tam tikroms išnaudojimo formoms, pavyzdžiui, priverstinio nusikalstamumo atvejais, organizuotoje grupuotėje kartu veikia ir nusikaltėliai, ir jų aukos, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra tie patys asmenys. Neretai tik teisėsauga, turėdama tam tikrus duomenis, žino, kas čia yra kas. Bet visuomenei tokio nukentėjusiojo portretas gali būti labai nepatrauklus – kaip gailėti nusikaltimus darančio žmogaus?“
*****susije*****
Su prekyba žmonėmis aktyviai dirba ir VRM, ir SADM, taip pat atskiros savivaldybės, įvairios nevyriausybinės organizacijos, nors K. Mišinienė atkreipė dėmesį, kad regionuose įdirbis yra labai netolygus. VRM 2023 m. savivaldybių apklausos duomenimis, iš 40 atsakymus atsiuntusių savivaldybių 20 yra pačių savivaldybių įstaigų ar organizacijų, teikiančių kompleksinę pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, 33 savivaldybės teigė bendradarbiaujančios su tokią pagalbą teikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Tarnybose vis dar remiamasi atskirų darbuotojų entuziazmu, asmeniniu atsidavimu, užmegztomis pažintimis, o ne visuotiniai veikiančiu, gerai sustyguotu strateginiu planu, – apgailestavo K. Mišinienė. – Sutinku, kad šiuolaikiniai iššūkiai – migrantų, vadinamosios pigios darbo jėgos, plūstelėjimas į šalį, karas Ukrainoje, dar taip neseniai siautusi pandemija, sudėtingas tarptautinis bendradarbiavimas – reikalauja didesnių investicijų, specializacijos, patirties perdavimo, realaus veiksmų koordinavimo, tačiau ministerijose matai po vieną žmogų, plušantį prie globalių problemų... Mes nuolat girdime, kad viskas būtų kitaip, jei atsirastų politinė valia spręsti minėtus iššūkius – o tai kaip mums ją atrasti, kur ji pasislėpusi?“
Pasak R. Sederevičienės, šiuo metu intensyviai vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas prekybos žmonėmis srityje, keičiami teisės aktai: „Praktika parodys, kaip teisėsaugos institucijos, migracijos tarnyba, Darbo inspekcija veiks šiuolaikinės vergovės srityje. Mes, kaip pagalbos tarnybos specialistai, turime vilties, kad išnaudojimas bus pažabotas.“
