Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 24 d.


VERSLO PSICHOLOGIJA
Estetikos impulsai verslui ir darbuotojams
Ieva Rekštytė-Matuliauskė
Pasak R. Baltės Balčiūnienės, žmogus iš prigimties yra orientuotas į vystymąsi, kokybės auginimą, kompleksiškumą, o technologijos – į kiekybę, pasikartojamumą.

HAI instituto įkūrėja, verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė jau kelis dešimtmečius domisi, kaip veikia organizacijos, ir padeda inicijuoti jose pokyčius. Šiandien, dirbtinio intelekto proveržio laiku, ji daug dėmesio skiria kintančio žmogaus vaidmens versle temai. Ieva Rekštytė-Matuliauskė pašnekovės klausė, kaip žmogui išsaugoti konkurencinį pranašumą ir tobulėti, o vadovams kurti gyvų žinių ir estetikos aplinką?

Mokymuose, renginiuose dažnai vartojate tokius naujai verslo aplinkoje skambančius terminus kaip „gyvos žinios“ ir „gyvoji estetika“. Kas tai yra?

– Šiuolaikinės organizacijos ir apskritai šiuolaikinio žmogaus vienas aktualiausių šiandienos uždavinių yra auginti gyvas žinias. Dirbtinis intelektas puikiai gebės perimti formalizuotas, standartizuotas žinias, o žmogus išsiskirs savo patirtimi, kompetencijomis, gilesniu pasaulio reiškinių pažinimu, intuicija grįstomis – gyvomis – žiniomis. Žmogus iš prigimties yra orientuotas į vystymąsi, kokybės auginimą, kompleksiškumą, o technologijos – į kiekybę, pasikartojamumą. Tad šiuolaikinio žmogaus konkurencinis pranašumas bus tai, kiek jis sugebės sujungti formalizuotas, standartizuotas žinias su gyvomis, dar kitaip vadinamomis neišreikštomis, žiniomis.

Kai organizacija ima sąmoningai kreipti dėmesį į gyvų žinių augimą, pradeda ryškėti įmonės aplinkos, kultūros poveikis. Apie tai yra gyvoji estetika. Industrinėje epochoje apie tai nė nebuvo kalbos – gamyklose svarbiausia buvo greitis, kiekybė, funkcionalumas. Tačiau dabar daugumoje įmonių svarbu ieškoti naujų sprendimų, prisitaikyti prie aplinkos, atrasti kūrybines įžvalgas, ir štai čia jau reikia galvoti apie subtilesnius niuansus.

2023 10 07 06:45
Spausdinti