Kotryna TamkutėTai klausimas, kasdieną dominantis augalus ir jų genetiką tiriančią profesorę Izoldą Pašakinskienę. Susidomėjo ji tuo dar vaikystėje: stebėdama kieme augančius agrastus smalsaudavo, kaip šie žydi, kada užsimezga vaisiai ir kaip jie auga. Kotryną Tamkutę ji vedasi į laboratoriją, kur mėgintuvėliuose auga dar visai maži rododendrai ir alyvos.
Pokalbio su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesore diena pasitaiko šilta ir saulėta. Tyliai pasidžiaugiu, kad ją galėsiu praleisti gamtoje – tvirtu žingsniu žengiu pro VU Botanikos sodo vartus ir jaučiu, kaip iš tolo dvelkiantis liepą žydinčių lelijų ir rožių kvapas verčia mane išsukti iš kelio. Atsispyrusi pagundai, žengiu žvyro keliuku link vos prieš kelerius metus rekonstruoto Biotechnologijų ir genetikos laboratorijos pastato. Nors jį mačiau ne kartą, mane vis dar žavi jo architektūra: apželdinti fasadai ir žaliosios erdvės ant stogo sustiprina pastato ryšį su botanine sodo aplinka.
VU Botanikos sodas, kurio Mokslo programų skyriaus vadove šiuo metu dirba I. Pašakinskienė, Baltijos šalyse yra išskirtinis tuo, kad turi moksline įranga aprūpintą laboratoriją. Didžioji dalis sodų, pašnekovės teigimu, koncentruojasi į augalų kolekcijų kūrimą, jų eksponavimą ir veikia pagal tokią pakraipą. O Kairėnuose įsikūrusiame sode, dydžiu prilygstančiame parkui, tiriama augalų bioįvairovė, stebima jų kaita ekosistemose, tobulinama jų sistematika. „VU Botanikos sode priskaičiuojama daugiau nei 10 tūkst. skirtingų rūšių ir veislių augalų. Jas analizuojant dažnai susiduriama su sistematikos klausimais – neaišku, konkretus augalas atitinka rūšį ar porūšį, iš kurių ir kelių rūšių yra susiformavęs vienas ar kitas gamtinis hibridas“, – aiškino mokslininkė. Didelę mokslinės veiklos dalį sudaro eksperimentiniai molekulinės genetikos darbai, tobulinamos ir in vitro (mėgintuvėlyje) biotechnologijos, skirtos mikrovegetatyviniam dauginimui – alyvoms ir rododendrams klonuoti.
