Laikai, kai įmonės ar organizacijos lyderis buvo siejamas tik su griežtumu, jau seniai praeityje – šiandien iš jo tikimasi kur kas daugiau. Laura Čiginskaitė kartu su penkiais pašnekovais aiškinosi, kokie bruožai būtini sėkmingam komandos vedliui.
Manau, kad vadovavimas krepšinio klubui nelabai skiriasi nuo vadovavimo kitoms įmonėms ar organizacijoms. Visą laiką jauti atsakomybę ir lūkesčius, kuriuos reikia pateisinti. Vienintelis dalykas, kuris skiriasi sporto srityje – sezoniškumas. Vasarą tempas labai lėtas, o kai prasideda rungtynės, įsibėgėja maratonas – užimti ir savaitgaliai, ir vakarai. Nėra paprasto grafiko, bet manau, kad didelių bendrovių vadovai susiduria su tuo pačiu.
Baigę profesionalų karjerą krepšininkai dažnai tampa vadovais, ir tam praverčia geri komandinio darbo įgūdžiai. Jie pasižymi greita reakcija, greitu sprendimų priėmimu – aikštelėje turi nedelsti, lygiai taip pat kaip ir versle. Tiek krepšininkai, tiek vadovai yra dviejų rūšių: vieniems reikia mažai dirbti, nes jie tiesiog turi dovaną, o kiti sunkiu darbu pasiekia tuos pačius rezultatus. Tad tikrai galvoju, kad galima išmokti būti geru vadovu. Apskritai manau, kad vadovui privaloma tobulėti ir kiekvieną kartą žiūrėti, kaip sustiprinti sritis, kuriose esi silpnesnis. Būtina tiek praktika, tiek teorija. Lygiai taip pat aš stengiuosi mokytis, lankyti kursus, skaityti knygas tų sričių, kur labiausiai trūksta žinių. Tobulėjimas yra privalomas ir pagrindinis bruožas vadovui, norinčiam nesustoti ir tempti savo komandą į priekį.
Bendraudamas su kitais vadovais labiausiai vertinu atvirumą ir ėjimą tiesiai prie reikalo. O labiausiai nervina ir erzina, kai meluojama, vilkinama ir baiminamasi tiesiai išsakyti savo poziciją. Tokių būna ir politikų, ir verslininkų. Visada sakau, kad politikai tegul politikuoja kur nors kitur, bet kai susitinki spręsti klausimų, svarbu gauti tiesų atsakymą. Kai nevengiama pasakyti taip, kaip yra iš tiesų, dirbti tampa daug lengviau.
