Minėdami Valstybės atkūrimo jubiliejų apgaubiame save prisiminimais apie didžiausias šalies pergales ir skaudžiausias netektis. Miglė Marija Galvonaitė kviečia pašnekovus pagalvoti, kurios praėjusio šimtmečio datos yra reikšmingiausios ruošiantis atversti naują istorijos puslapį.
Nebūsiu originalus ir išskirsiu dvi datas, kurios, manau, yra svarbiausios Lietuvos valstybei bei man kaip šios valstybės gyventojui. Pirmoji – 1918-ieji. Tai – modernios Lietuvos, jos identiteto, lietuvybės suvokimo ir, iš dalies, to, kokia valstybė yra dabar, naratyvo pradžia.
Ši data svarbi kuriant lietuvybės pamatus, skatinant identiteto suvokimą, ką reiškia būti lietuviu – ne tik kalba, šalies istorijos žinojimas suteikia teisę vadintis šalies piliečiu. Daug svarbesnis kriterijus yra meilė bei pasiaukojimas savo valstybei.
Okupacijos metų taip pat neišbraukčiau iš istorijos vien todėl, kad jie tarsi lakmuso popierėlis parodė, ar esame pajėgūs pasipriešinti mums primestai santvarkai, ar užsidegimas toliau tęsti statybas neišgaravo iš tautos sąmonės. Čia būtų laikas išskirti kitą datą, kuri tiesiogiai palietė jau ir mane. Tai – 1991-ieji.
