Europeana.euKongas sulaukdavo ypatingo dėmesio sovietmečio Lietuvos spaudoje ir kultūriniame gyvenime. Kokie ryšiai ir kodėl Lietuvą siejo su Kongo Respublika, pasakoja Karina Simonson.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Šaltojo karo laikotarpiu Lietuvos spaudoje ir kultūros lauke daug dėmesio buvo skiriama Afrikos ir Azijos šalių nepriklausomybės kovoms bei jų politiniams lyderiams. Patris Lumumba buvo pirmosios nepriklausomos Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybės vadovas ir neabejotinai vienas populiariausių afrikiečių visoje Sovietų Sąjungoje, taip pat Lietuvoje, o Kongo Respublika – eiliniam to meto lietuviui turbūt geriausiai žinoma Afrikos valstybė. (Prancūzijos ir Belgijos kolonijomis buvusios Kongo Respublika ir Kongo Demokratinė Respublika (Kongo DR) nepriklausomybę paskelbė 1960-aisiais. Po 1965 m. perversmo Kongo DR tapo artimesnė JAV, šalis nuo 1971 iki 1997 m. buvo vadinama Zairu – IQ past.)
Priešingai nei populiari nuomonė, kad Lietuvos ryšiai su Afrika prasidėjo Lietuvai įstojus į ES, mūsų šalis turėjo nemažai kontaktų su įvairiomis Afrikos valstybėmis jau nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Daugiausia po įvairias Afrikos šalis keliavo kultūros darbuotojai, mokslininkai ir dėstytojai. Viena svarbiausių kelionių įvyko 1978 m., kai sovietinės Lietuvos kultūros atstovai aplankė Kongo Respubliką. Delegacijai vadovavo poetas Juozas Nekrošius, o fotografas Romualdas Augūnas viešnagę puikiai įamžino. Drauge su jais vyko tuomet populiarios grupės „Oktava“ nariai Janina Miščiukaitė, Mindaugas Tamošiūnas, Rimantas Brazaitis, jau lankęsi Siera Leonėje, Senegale, Angoloje, Zambijoje, Zimbabvėje, Botsvanoje ir Mozambike. Po metų R. Augūno fotografijos buvo eksponuojamos Taikomosios dailės galerijoje Vilniuje ir Draugystės namuose Maskvoje. Parodos kataloge „Draugystės akimirkos Konge“ išspausdinti šie globėjiški J. Nekrošiaus žodžiai: „Kongietis nepaprastai jautrus draugystei. Žmogiškas dėmesys, bičiuliškas rankos paspaudimas, padrąsinantis žodis ir šypsena jaudina jį iki ašarų. Kongietis visada už draugystę moka draugyste. Ir mes, tarybiniai žmonės, nepaprastai laimingi tolimoje šalyje įsigiję ir turintys daug nuoširdžių ir tikrų draugų.“ Apie Kongą rašytojas papasakojo ir jaunimo žurnalo „Moksleivis“ skaitytojams. Tuo metu vaikų ir jaunimo žurnaluose dažnai pasirodydavo straipsnių apie Afrikos šalių antikolonijinę ar antiimperialistinę kovą, dažnai ir keliautojai juose aprašydavo savo nuotykius.
