Patikimi oro kokybės matuokliai turi būti prieinami ne tik laboratorijose, bet ir namų aplinkoje, įsitikinęs profesorius Dainius Martuzevičius. Kotryna Tamkutė aiškinasi, kokias naujas tyrimų erdves mokslininkui atvėrė pandemija.
Dėl viruso COVID-19 pandemijos šalyje paskelbtas karantinas namie uždarė ne tik mokslininkus. Paklaustas, kaip kasdienybė pasikeitė ėmus dirbti nuotoliniu būdu, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto profesorius D. Martuzevičius šypteli: bandant suskaičiuoti, kiek skirtingų bendravimo platformų įrašyta jo mobiliajame telefone ir kompiuteryje, pirštai užsilenkė, rodos, aštuonis kartus. „Ir visas jas reikia suprasti, nes jos veikia taip pat skirtingai.“ Pašnekovas pripažino, kad daugiausia energijos reikalauja nuotolinis paskaitų skaitymas, prireikė nemažai laiko priprasti prie kitokios bendravimo, ryšio su studentais užmezgimo dinamikos. „Tą pačią dieną įvykus vienam, dviem, trims pasitarimams su kolegomis, dienos kaip ir nelieka. Kūrybinis darbas atidedamas vakarui“, – pasakojo D. Martuzevičius.
Tačiau, užsivėrus vienoms durims, atsidarė kitos – koronaviruso pandemija šiek tiek pakoregavo fakulteto mokslininkų tyrimų kryptis ir prioritetus. Iki tol daugiausia dėmesio buvo skiriama oro filtravimo inžinerijai, filtrinių medžiagų tyrimams ir jų gamybai. D. Martuzevičių ši sritis sudomino dar magistro studijų laikais, kai teko iš arti stebėti, kaip Kaune kuruojant KTU Aplinkosaugos technologijos katedrai buvo diegiama automatinė oro monitoringo sistema, ir pačiam prie to prisidėti. Vėliau žinių jis trejus metus sėmėsi doktorantūros studijose JAV Sinsinačio universitete. „Tyrinėjome, kokį poveikį dyzelinio sunkvežimio išmetamosios dujos turi vaikų alergijai vystytis, – pasakojo profesorius. – Paaiškėjo, kad naujagimius pasiekusi oro tarša darys įtaką jų sveikatai nuo pat pirmųjų dienų ir nulems sveikatos pokyčius visam gyvenimui.“
Gavęs gerą gilaus mokslo dozę, panašaus pobūdžio tyrimus D. Martuzevičius kartu su kolegomis tęsė Lietuvoje. „Turint galvoje tai, kad, įvairiais skaičiavimais, 80–90 proc. viso laiko žmonės praleidžia patalpose, mums buvo svarbu analizuoti orą gyvenamosiose patalpose, mokyklose, visuomeniniuose pastatuose, vertinti galimybes oro kokybės matavimo įrenginius integruoti į protingo namo sistemas“, – pasakojo pašnekovas. Kita svarbi jo tyrimų sritis – kurti oro kokybės gerinimo technologijas, leidžiančias užterštą orą išvalyti, paversti jį vėl tinkamu kvėpuoti arba naudoti technologiniuose procesuose.
