Ilgaamžiškumas turi savo tamsiąją pusę – smegenų veiklos sutrikimai kamuoja milijonus senolių. Rima Budvytytė apie Alzheimerio medžioklę pasakojo žurnalistei Agnei Tarailaitei.
„Mokslininko kelias mane pasirinko savaime, – šyptelėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemijos mokslų daktarė Rima Budvytytė. – Nuo mokyklos suolo gamtos mokslai man buvo prie širdies, ir nors vaikystėje svajojau tapti gydytoja, bėgant laikui pajutau susidomėjimą žmogaus kūne molekuliniu lygmeniu vykstančiais procesais.“
Jie ir tapo pagrindine VU GMC Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos tyrimų sritimi: bandymas suprasti tokių neurodegeneracinių ligų kaip Alzheimeris ir Parkinsonas atsiradimo priežastis esant dar labai ankstyvai stadijai. „Žmonės įsivaizduoja, kad mokslininkai yra kažkas antgamtiško. Taip, mes turime tą stereotipinį laboratorijoje užsidariusio mokslininko įvaizdį, kuris iš dalies yra teisingas. Yra daug mokslininkų, kurių kontaktas su visuomene – nedidelis, bet tai, kad mokslas dirba tik sau, nėra tiesa. Mūsų projektai, tyrimai nukreipti į pritaikomumą, jie orientuoti į ateitį, siekiant pagerinti visuomenės gyvavimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Baigusi bioinžinerijos bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, biochemijos krypties magistro ir doktorantūros studijas R. Budvytytė pratęsė VU. Būtent čia dirbant pas prof. Gintarą Valinčių prasidėjo pažintis su plačiąja mokslininkų bendruomene: „Jis suteikė man galimybę keliauti, pamatyti pasaulį. Jei kada ir buvo lūžis, tai jis įvyko būtent tuo metu – aš supratau, jog noriu likti šioje srityje.“
