Galimybė vandens tyrimus atlikti po jūrą ar marias besiblaškančiame laivelyje suteikia laisvės pojūtį, o proga matyti, kaip auga jaunas mokslininkas, suteikia prasmės ir ryžto, įsitikinusi Klaipėdos universiteto (KU) profesorė Inga Dailidienė. Kotryna Tamkutė stebisi, kur tokio užsidegimo šaknys.
Įžengus į KU profesorės I. Dailidienės šeimos namus Smiltynėje, žadą iš karto atima vaizdas pro langus: kitame krante stūkso Klaipėdos uostas, vandenį viena po kitos skrodžia nedidelės valtys, bangas rėžia keltai ir krovininiai laivai. Iš vakarų pučiantis vėjas prie žemės lenkia medžių šakas ir primena apie horizonte siaučiančią Baltijos jūrą. „Esu laiminga, kad gyvenu tokioje vietoje ir žiūrėdama pro langą galiu stebėti, kaip sąsiauryje keičiasi vandens srovės, paėjusi vos kelis žingsnius galiu fiksuoti, kada užšąla ir atitirpsta Kuršių marias aptraukęs ledas“, – pasakojo profesorė I. Dailidienė.
Šiais metais ji ledo neužfiksavo – Kuršių marios užšalusios nebuvo, ką jau kalbėti apie Baltijos jūrą. „Per pastaruosius du dešimtmečius ledo susidarymo sezonas Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante sutrumpėjo vienu mėnesiu, tai reiškia, kad vis dažniau apledėjusios ir pasidengusios ištisa stabilia ledo danga marios tebūna vidutiniškai dvi savaites. Ar bent įsivaizduojame, kokią įtaką tai daro marių gamtai, ekosistemai, turizmui, žvejams? Poledinė žūklė pastaraisiais metais tapo itin pavojingu hobiu – ledas nebėra toks stabilus, ledo lytys nuolat juda ir skeldėja dėl stipresnių vėjų ir atotirpiais.“ Detalaus mokslinio tyrimo apie tai, tiesa, pašnekovė nėra padariusi – tam nuolat pritrūksta laiko. Stebėjimo rezultatus ji fiksuoja užrašuose, fotografuoja, fragmentiškai pamini kituose darbuose. „Laiko temai išplėtoti nuolat pritrūksta, tačiau mintis, kad tai reikėtų padaryti, kirba galvoje“, – sakė I. Dailidienė. Galbūt tai padaryti galima vasarą?
Tačiau vasara akademiniame pasaulyje, priešingai, nei galėtume įsivaizduoti, itin aktyvus metas. Ypač jos pradžia. Paskaitų nebelieka, tačiau studentai ginasi baigiamuosius darbus, vyksta konsultacijos, egzaminų sesijos, tęsiama projektinė veikla, prasideda pasiruošimas konferencijoms, seminarams, vasaros mokyklos jauniesiems mokslininkams, planuojama veikla kitiems mokslo metams. „Artėja laikas, kai gamtos mokslai, geografai pasipildys jaunais mokslininkais, disertaciją pristatys ir gins mano doktorantė, nuotoliniais metodais tirianti žemės dangos kaitą pajūrio krašte“, – pasakojo I. Dailidienė. Tinkamiausias šis metas ir tyrimams: „Kolegos planuoja ekspedicijas į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, aš tikiuosi daugiau laiko skirti mokslinėms publikacijoms rengti. Esu geografė, kurios tyrimų sritis siejasi daugiau su okeanografija, jūros ir klimato tyrimais. Daugiausia mano darbų publikuota apie Baltijos ir marių vandens lygio ilgametę kaitą, pastarąjį šimtmetį sparčiai keičiantis klimatui.“
