Skausmingiausia šių metų patirtis Danijos nacionalinės galerijos direktoriui dr. Mikkeliui Boghui buvo matyti, kaip jo vadovaujama kultūros įstaiga užveria duris lankytojams. Kaip pandemijos iššūkiai veikia muziejų misiją ir kas jų laukia rytoj, su menotyrininku, kuratoriumi ir meno istoriku kalbėjosi Viktorija Vitkauskaitė.

Mūsų nuotolinis pokalbis įvyko netrukus po M. Bogho nuotoliniu būdu skaityto pranešimo tarptautiniame forume „Meno skonis rytojaus muziejuje“, kurį Vilniuje surengė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Į renginį M. Boghas ketino atvykti asmeniškai, bet šiuos planus pakoregavo koronavirusas. Ir nors pokalbio metu tiek Lietuvoje, tiek ir Danijoje muziejai dar nebuvo uždaryti dėl antros pandemijos bangos, nuotaikos (ir nuojautos) tvyrojo ne itin šviesios.

Jas dar labiau aptemdė „The New York Times“ bei „The Art Newspaper“ paskelbti pranešimai apie atšaukiamas tarptautines meno parodas ir muges – „Art Cologne“ Vokietijoje ir „Fine Arts Paris“ Prancūzijoje, taip pat apie senkančius lankytojų srautus tebeveikiančiuose didžiuosiuose Europos muziejuose bei galerijose. Pavyzdžiui, Nyderlandų nacionalinį muziejų Amsterdame („Rijksmuseum“) iki pandemijos per dieną aplankydavo 10 tūkst. žmonių, po karantino – vos 800, nors net ir laikantis visų saugumo reikalavimų jis galėtų priimti bent triskart daugiau žmonių.

Lankomiausias pasaulio muziejus Luvras, anksčiau tokiu metu kasdien sulaukdavęs apie 15 tūkst. vietinių bei turistų, šiandien skaičiuoja bent tris kartus mažesnius srautus. Dar didesnį smūgį patyrė Amsterdame esantis Vincento van Gogho muziejus: nuo maždaug 6500 kasdienių lankytojų šiandien čia srautai sumažėję iki 400. „Muziejuje tikrai labai labai tylu“, – „The New York Times“ sakė šio muziejaus direktorė Emilie Gordenker. Ar tyla viešpatauja ir Danijos nacionalinės galerijos (SMK), turinčios maždaug 260 tūkst. meno kūrinių nuo XIV a. iki šių dienų kolekciją, salėse?