Vaikus užauginusios, vyrus paleidusios seserys ar draugės, o gal apsipykusios gyvenimo partnerės – gali būti daugybė dviejų moterų istorijų. Ir visos jos, kaip Rusnei Marčėnaitei dėstė Tadas Černiauskas – menininkas Tadao Cern – kažkur yra realybė.
Prieš šešerius metus pristatęs 24-ių Lietuvos paplūdimiuose užfiksuotų nuotraukų ciklą „Komforto zona“, T. Černiauskas kartais pasigenda vertintojų gebėjimo aprėpti kontekstą, bet džiaugiasi, kad šie jo darbai vis dar kuria papildomą turinį, kelia diskusijas, kurių pats nė nebandė užkoduoti. Įvairaus kūno tipo ir amžiaus miegantys vyrai ir moterys jo nuotraukose turėjo atspindėti saldų, daugelio pajūryje patiriamą atsipalaidavimą, pabėgimo nuo kasdienybės jausmą ir tradicinę paplūdimio kultūrą. Bet lydint per pasaulį keliaujančius kūrinius menininkui vis tenka įrodinėti, kad nėra rasistas, moterų nekentėjas ar persekiotojas, kaip komentavo ir kai kurie naujausios publikacijos apie jo kūrybą dienraštyje „The Guardian“ skaitytojai.
T. Černiauskas pripažįsta – pats nesijautė komforto zonoje nei pradėjęs dirbti prie šio projekto, nei jį pristatydamas. Nebūtų pagalvojęs, kad bus apkaltintas rasizmu ir turės aiškinti, jog per kelias valandas skrydžio nuo daugelio Europos valstybių nutolusi Lietuva yra ta šalis, kur nereikėtų stebėtis, kad aplink tik baltaodžiai. Bet galėjo numanyti, jog teks daugybę kartų diskutuoti, ar nepažeidė privatumo fotografuodamas paplūdimyje. Tikėdamas, kad turi teisę įamžinti viešoje vietoje tai, ką kiekvienas gali matyti ir savo akimis, T. Černiauskas rūpinosi nepažeisti kelių paties suformuluotų principų – rinkosi fotografuoti tik tuos, kurie buvo savojoje komforto zonoje – miegantys, snaudžiantys ar bent jau uždengtu veidu atsiriboję nuo aplinkos.
„Tai labiau estetinė ir šiek tiek moralinė komforto zonos – nenorėjau, kad žiūrovas net hipotetiškai svarstytų galintis atpažinti žmogų. Norėjau, kad niekas nesijaustų kaltas žiūrėdamas, kad galėtų analizuoti ir vertinti esmę, – aiškino T. Černiauskas. – Ne asmenį, kuris šiuo atveju visiškai nesvarbus, o detales ir tai, kas paplūdimyje puikiai atsiskleidžia: kolektyvinius mūsų bruožus, bendras patirtis ir tam tikrus kultūrinius vartotojų visuomenės aspektus. Tikiu, kad tai dokumentas, kurio vertė laikui bėgant dar labiau kils.“
