Asmeninis archyvasEgipto Indiana Džounsu pramintas archeologas Zahi Hawassas IQ apžvalgininkei Liepai Žeromskaitei pasakojo, kokias paslaptis vis dar saugo Egipto smėlynai
– Kodėl pasirinkote archeologo kelią? Ar apie šią profesiją svajojote nuo vaikystės, o galbūt ją atradote atsitiktinai?
– Mano istorija labai keista. Kai vaikams, jaunimui Egipte ar svetur ją pasakoju, pradedu nuo to, kad buvau labai prastas mokinys – man labai nepatiko mokytis. Bet svajojau tapti advokatu. Nuėjau į Teisės fakultetą, gavau teisės knygas ir jų nekenčiau. Tuomet knygas grąžinau ir iš Teisės fakulteto perėjau į Menų fakultetą, kuriame tuo metu buvo 20 departamentų. Nežinojau, ką pasirinkti, ir administracija man papasakojo apie naują departamentą, skirtą archeologijai. Įstojau, niekada nesimokiau, nekenčiau visko tame departamente, patenkinamai baigiau mokslus.
Tuo metu, 1967-aisiais, Egipte galiojo įstatymas, kad valdžia suteikia darbus visiems – net jei esi kvailas, vis tiek jį gauni. Tad gavau antikvarinių daiktų inspektoriaus darbą. Tame departamente man labai nepatiko žmonės, negalėjau su jais dirbti ir nusprendžiau tą darbą mesti. Stojau mokytis diplomatijos – išlaikiau egzaminą raštu, bet susikirtau per egzaminą žodžiu, nes esu labai tiesmukas žmogus. Bandžiau stoti ir į turizmą, bet nepavyko.
Grįžau į archeologijos departamentą, ir man liepė keliauti kasinėti. Paprieštaravau, nes nenorėjau palikti Kairo. Man atkirto, kad, jei nevažiuosiu, atims 50 dienų atlyginimo. Net nežinojau, kas yra tie kasinėjimai, kas ten vyksta. Vieną dieną kasinėtojai rado kapavietę ir pasikvietė mane. Kapavietėje radau statulą ir su ja kartu atradau savo meilę, aistrą archeologijai. Tuomet supratau, koks neišmanėlis esu – nieko nežinojau. Pradėjau mokytis, dvejus metus studijavau Archeologijos departamente, po to gavau Fulbraito stipendiją ir septyneriems metams išvykau į JAV. Tie septyneri metai pakeitė mano gyvenimą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Pasakoju vaikams, kaip iš labai prasto studento tapau tuo, kas esu dabar – tai aistra. Jei jauti aistrą, būsi pats geriausias. Jei aistros nejauti, į darbą žiūri tik kaip į darbą, nieko nebus.
– Ar turite artefaktą, galbūt vietą, kuris ar kuri per visą jūsų karjerą padarė jums didžiausią įspūdį, yra jums brangiausia?
– Daugybę. Kai tyriau piramidžių amžių ir atradau piramidžių statytojų kapus, man tai buvo labai svarbu – tą informaciją galėjau vėliau panaudoti prieš teigiančius, kad piramides pastatė kažkokios išnykusios, mitinės civilizacijos. Auksinių mumijų slėnis – ypatingos reikšmės atradimas, kurį padarėme dirbdami Baharijos oazėje. Yra daugybė svarbių atradimų, pavyzdžiui, Auksinis miestas, dabar kasinėjamas Karalių slėnyje. Taip pat ieškoma karalienės Nefertitės kapavietės, jos mumijai rasti naudoju ir DNR, kaip ir sužinoti, nuo ko mirė faraonas Tutanchamonas. Visus rezultatus paskelbsiu gruodį.
Jei jauti aistrą, būsi pats geriausias. Jei aistros nejauti, į darbą žiūri tik kaip į darbą, nieko nebus.
– O kuo užsiimate šiuo metu?
– Turiu daugybę projektų. Dabar su komandos pagalba aiškinuosi, kas slepiasi už vienos piramidės kapavietės durų. Kita komanda turėtų greitai išsiaiškinti, kas yra po tos piramidės koridoriumi. Kasinėjame ir didžiules kapines, siekiančias 25-osios dinastijos laikus. Esu tikras, kad šios kapinės turės didelę reikšmę archeologijai. Ten radau žynės kapavietę, tarp jos titulų – ir Amuno žmona (aukščiausioji žynė Amuno kulte – IQ past.). Kol kas ištyriau tik vieną kapavietę, nežinau, kiek kapų dar rasiu, bet darbai tęsiami.
– Žinau, kad aktyviai pasisakote už Egipto artefaktų grąžinimą iš Jungtinės Karalystės.
– Esu pats grąžinęs daugybę artefaktų. Ypatingos reikšmės artefaktai turėtų būti Egipte, pavyzdžiui, Nefertitės biustas iš Berlyno, Rozetės akmuo iš Britų muziejaus, Denderos zodiakas iš Luvro.
Kovoti dėl Nefertitės biusto pradėjau dar būdamas Antikvariato tarybos vadovu, paskui parašiau peticiją dėl Rozetės akmens ir zodiako grąžinimo iš Berlyno ir Luvro. Peticiją pasirašė 250 tūkst. žmonių, man reikia pasiekti milijoną. Peticiją pasirašė ir užsieniečiai, ir egiptiečiai. Deja, dabar turime rimtą situaciją, nes daugybė artefaktų buvo pavogti iš Britų muziejaus. Tai didelė gėda – toks muziejus nežino, kaip apsaugoti savo eksponatus.
Kaip galiu užtikrinti, kad Britų muziejus apsaugos Rozetės akmenį? Egipto valdžia mane šiuo klausimu visiškai palaiko, bet norėčiau, kad tai būtų žmonių, o ne valdžios kampanija. Tai garsiai skelbiu visame pasaulyje, tai pykdo britus, bet aš ir džiaugiuosi, kad jie pyksta.
– Kaip pavyksta tyrinėti tokio senumo civilizacijas? Kiek žinau, net neaišku, kaip senovės egiptiečių kalba iš tiesų skambėjo.
– Tai įmanoma išsiaiškinti, nes senovės koptų kalba kilo iš senovės egiptiečių kalbos. Koptų bažnyčios, nors kalba koptų kalba, ji paremta hieroglifais. Tad dabar turime kalbos garsą transliteracijai ir žinome, kaip skambėjo senovės egiptiečių kalba. Kai ką nors randame, visada žinome, kas tai yra, remdamiesi artefakto aprašymais, kuriuos galime perskaityti.
– Egiptas gali didžiuotis turėdamas turtingą istoriją, bet šiandien visuomenei didelę įtaką turi ir religija. Kaip šios dvi sritys dera tarpusavyje? Kokią reikšmę, jūsų nuomone, senovės Egiptas turi šiuolaikiniams egiptiečiams?
– Egiptiečiai labai didžiuojasi savo monumentais, ir tai galima lengvai pamatyti nuvykus – vaikai mokomi apie senovės Egiptą, jiems jis labai patinka. Be to, reikia suprasti, kad net jei esi musulmonas ar krikščionis, senovės Egiptas yra šio krašto tikėjimo pradžia. Nėra jokios konfrontacijos tarp senovės Egipto ir religijos – kodėl, kaip turėtų būti? Jei esi musulmonas ar krikščionis fanatikas, galvosi ir sakysi kvailus dalykus, bet jei esi išsilavinęs, tuomet suprasti senovės Egipto reikšmę.
Kai valdžioje buvo „Musulmonų brolija“, su ja buvo šiek tiek iššūkių – ji norėjo sugriauti piramides ir Sfinksą. Bet jie yra fanatikai, ir, ačiū Dievui, Egiptą tevaldė kelis mėnesius. Jie norėjo Egiptą grąžinti keliais šimtmečiais atgal.
– O kaip, jūsų vertinimu, dabartinė valdžia elgiasi su artefaktais?
– Pažiūrėkite, ką valdžia daro: iš Japonijos gavome 800 mln. dolerių paskolą muziejui. Valdžia išleido daugiau nei 800 mln., o mes esame šalis, kuriai reikia valgyti, nesame labai turtingi. Bet valdžia visus šiuos pinigus leidžia muziejui statyti – tai rodo, kaip valdžia rūpinasi monumentais. Ir po kelių mėnesių Didysis Egipto muziejus bus atidarytas. Tai vienas svarbiausių šalies projektų. Taip pat piramidžių kasinėjimo darbai bus baigti, juos visus jungs kelias su nauju Sfinkso oro uostu. Galėsite atskristi tiesiai į Sfinkso muziejų, aplankyti už penkių kilometrų esančias piramides ir apsistoti visai savaitei.
Asmeninis archyvas– Koks būtų didžiausias jūsų karjeros pasiekimas, po kurio galėtume sakyti, kad dabar jau padarėte viską?
– Man tai yra jaunų žmonių mokymas tapti archeologais. Prieš mane artefaktų saugojimą buvo užėmę užsieniečiai. Kai buvau jaunas ir norėjau skaityti egiptologijos knygas, jos visos buvo parašytos užsieniečių ir nė viena – egiptiečių kalba. Televizijoje taip pat kalbėjo užsieniečiai. Bet pradėjęs dirbti užsibrėžiau siekį išugdyti mūsų pačių žmones. Pradėjau mokyti, esu parašęs 60 knygų, jos išverstos į 13 kalbų, mokau su manimi dirbančius archeologus ir dabar dėl to pagaliau turime egiptiečių ir užsieniečių mokslininkų pusiausvyrą.
– Visi žinome, ką aplankyti nuvykus į Egiptą, – piramides ir Sfinksą. Ką dar galite rekomenduoti?
– Turite perskaityti mano knygą „Secret Egypt“. Šioje knygoje rašiau, kad galite Egiptą aplankyti 11 kartų ir vis tiek nepamatyti visko. Turime penkias nuostabias oazes, vien Viduriniame Egipte yra krūva monumentų, kurių turistai nepamato. Turime Koptų muziejų, Islamo muziejų, islamiškąjį Kairą, žydų sinagogas, koptų Kairą, rūmus. Viso to turistai dažniausiai neaplanko.
BEREKLAMOS:
