Margarita VorobjovaitėVisų gaisrų neužgesinsi ir visų laimingų nepadarysi, įsitikinusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė dr. Virginija Poškutė. Kotrynai Tamkutei ji pasakoja apie savo karjerą socialinės politikos srityje ir pabrėžia: būtų truputį lengviau, jei rastume atsakymą į klausimą, kokią ekonomiką norime šalyje kurti.
Dirbdamas mokslininko darbą, visiškai nepažįsti rutinos, tikina V. Poškutė, paklausta apie tai, kaip atrodo jos kasdienybė. „Kitoks gali būti ne tik kiekvienas mėnuo, bet ir kiekviena savaitės diena. Visai neseniai baigiau dėstyti kursą magistro studentams. Kadangi paskaitos vyko vakarais, namo grįždavau apie pusę dešimtos, – pasakojo pašnekovė. – Vieni turbūt su gailesčiu galėtų į mane žiūrėti, bet man tai – ne tik priimtina, bet ir labai patrauklu: dienomis, kai paskaitos nevyksta, aš visą dieną galiu praleisti kitaip: skaityti knygas, gilintis į konkrečią temą ir daryti tai, kas man įdomu.“ Tarp tokių dalykų – konsultacijos su baigiamuosius darbus rengiančiais studentais, bendravimas su kolegomis iš įvairių institucijų dėl kartu ruošiamų projektų, iki pandemijos buvusios itin dažnos komandiruotės į užsienį, dalyvavimas įvairiose akademinėse konferencijose. „Tai tikrai yra svajonių darbas. Ne tik savo forma, bet ir turiniu“, – šypsojosi pašnekovė.
Save V. Poškutė vadina ekonomiste su labai ryškia orientacija į socialinę politiką. Pastaruoju metu didžiausią dėmesį ji skiria su pensijų sistema ir ilgalaike senyvo amžiaus žmonių globa susijusioms temoms. Link jų mokslininkė ėjo labai nuosekliai. „Pirmąją savo studijų programą – ekonominę kibernetiką – baigiau Vilniaus universitete (VU). Tada tai buvo vienos mažiausiai politizuotų studijų. Daug mokėmės matematikos, logikos, kalbėjome apie priežasties ir pasekmės ryšius“, – pasakojo ji. Vėliau studijas moteris tęsė Danijos Roskildės ir Jungtinės Karalystės Batho universitetuose. „Turbūt buvau viena pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje gavusių tokį – Europos socialinės politikos analizės magistro – jungtinį diplomą“, – akcentavo V. Poškutė.
Paklausta, kas paskatino ją domėtis socialine politika, pašnekovė pabrėžė srities visapusiškumą: „Visą laiką labai mėgau skaityti knygas – ir filosofines, ir sociologines, ir psichologines, o ekonomikoje ir socialinėje politikoje radau viską, labiausiai priimtinas man buvo racionalumas ir nuoseklumas, tam tikra mąstymo tvarka. Kita vertus, ekonomika juk nėra tik apie priežastis ir pasekmes. Ji pateikia labai daug variantų, kaip tvarkyti socialinį gyvenimą skirtingose valstybėse, ir dažnai tai – ne kas kita, o vertybiniai pasirinkimai, neabejotinai susiję ir su ekonomikos išsivystymo lygiu, ir su visuomenės branda.“
