Besikeičiantys valstybių santykiai keičia ir tarptautinę prekybą. Šiuo metu prekybos politiką vis labiau lemia ne ekonominiai, o geopolitiniai interesai, pokalbyje su IQ apžvalgininke Agne Baltrūnaite teigė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik.
– Kaip sankcijos Rusijai ir Baltarusijai keičia Rytų ir Vidurio Europos ūkius?
– Dėl karo Ukrainoje ir Rusijai paskelbtų sankcijų labai sumažėjo Europos eksportas į Rusiją. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad išaugo Europos šalių eksportas į Kazachstaną, Kirgizstaną ir Armėniją. Mūsų ekonometrinė analizė rodo, kad šis padidėjimas itin susijęs su sankcionuotomis prekėmis, nes Kirgizstanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Armėnija didina eksportą į Rusiją būtent tų prekių, kurioms ES taiko sankcijas. Šios šalys kartu su Rusija ir Baltarusija yra Eurazijos muitų sąjungos (EACU) narės.
Tad nors Europa ir sustabdė tiesioginę prekybą su Rusija, atsirado kitų šalių, kurios išnaudojo ES paliktą šiltą vietą. Pavyzdžiui, Turkija padvigubino eksportą į Rusiją. Taip pat fiksuojame didėjančią Kinijos ir Rusijos prekybos apimtį.