EltaGynybos obligacijos – nauja finansinė priemonė, skirta pigiau nei rinkos sąlygomis svarbios ginkluotės įsigijimams finansuoti
„Atsižvelgėme į visuomenės ir politinių partijų pasiūlymus ir sukūrėme priemonę, skirtą gynybos finansavimui paremti. Gynybos obligacijų galės įsigyti tiek žmonės, tiek verslas ir kitos organizacijos. Nuo spalio pradžios jie jau galėjo skirti savanoriškas įmokas, o nuo 10 d. gali paskolinti valstybei, įsigydami gynybos obligacijų. Visos iš gynybos obligacijų surinktos lėšos bus skiriamos krašto apsaugos poreikiams finansuoti, pirmiausia – įvairiems dronams ir antidronams“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Obligacijomis valstybė siekia krašto apsaugai pasiskolinti pigiau, nei kainuotų skolintis tarptautinėse rinkose – šiuo metu jose vyrauja 3 proc. palūkanos.
Platins „Swedbank“ ir SEB
Gynybos obligacijos bus leidžiamos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) pagrindu. Jos bus platinamos per tuos pačius Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB. Fiziniai ir juridiniai asmenys gynybos obligacijų galės įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke, taip pat SEB banko padaliniuose.
Vienos įsigyjamos obligacijos vertė – 100 eurų, jų kiekis neribojamas.
Gynybos obligacijų palūkanų norma kiekvienai emisijai nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, tačiau ji bet kuriuo atveju negali viršyti 2 proc., taip 2024 m. birželio 20 d. apsisprendus Seimui.
Elta„Gynybos obligacijos buvo sukurtos tokiu būdu sudarant galimybę prisidėti prie gynybos finansavimo. Norintiems investuoti su didele grąža yra daugybė tam skirtų priemonių. Gynybos obligacijų išskirtinumas – valstybė skolintųsi iš žmonių ir verslo pigiau nei rinkose. Pavasarį diskusijų metu politikai išsakė tokį poreikį, pasiūlant 2 proc. palūkanas“, – sako finansų ministrė G. Skaistė.
Palūkanų norma bus nustatoma ir skelbiama kartu su kitomis gynybos obligacijų emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki gynybos obligacijų platinimo pradžios. Preliminarus gynybos obligacijų išleidimo grafikas bus atnaujinamas kas mėnesį ir taip pat skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje.
Kai ateis laikas išpirkti gynybos obligacijas, nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktas gynybos obligacijas ir joms priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamas gynybos obligacijas.
Tikslas – gynybai iki 3 proc. BVP
Primename, kad spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilguoju laikotarpiu, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius. Siekdamas iki 3 proc. BVP padidinti finansavimą Seimas birželio pabaigoje priėmė gynybos finansavimo priemonių paketą – be Gynybos fondo steigimo, jame numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu, iki 16 proc., padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, degalų akcizus.
Pajamos iš mokesčių fondą pasieks nuo 2025 m., o 2024 m. spalio 1-ąją startavo galimybė prie Gynybos fondo prisidėti kiekvienam, skiriant savanorišką įmoką. Internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos.
Gynybos obligacijų išskirtinumas – valstybė skolintųsi iš žmonių ir verslo pigiau nei rinkose. G. Skaistė, finansų ministrė
Gynybos fondui numatyta kasmet skirti 25 mln. eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Fondo dalį sudarys 4,1 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 m., 7,1 proc. – 2026 m. bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais. Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį – planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų. Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą 2026 m. ir beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.
Spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. BVP.
Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingai ginkluotei, technikai ir amunicijai įsigyti, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingai infrastruktūrai kurti, kontrmobilumo priemonėms įsigyti ir vystyti, karinio mobilumo ir dvejopos paskirties (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.
Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą rasite ir Finansų ministerijos svetainėje.
Ką reikia žinoti apie gynybos obligacijas?
- Obligacijų emisijos trukmė – 1 metai.
- Palūkanos – 2 proc.
- Vienos obligacijos vertė – 100 eurų, kiekis neribojamas.
- Įsigyti galima „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke.
- Pirmoji emisija platinama iki 2024 m. spalio 28 d., o išperkama 2025 m. spalio 29 d.
- Šiemet dar dvi emisijos numatytos lapkritį ir gruodį.
- Lėšos bus skirtos gynybos priemonėms pirkti.
Kam bus skirtos Gynybos fondo lėšos?
- Divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingai ginkluotei, technikai ir amunicijai įsigyti.
- Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingai infrastruktūrai kurti.
- Kontrmobilumo priemonėms įsigyti ir vystyti.
- Karinio mobilumo ir dvejopos paskirties transporto infrastruktūros projektams.
- Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.
Palūkanos – 2 proc.
- Planuojama, kad šiais metais antra gynybos obligacijų emisija bus platinama nuo lapkričio 4 iki 18 d., trečia – nuo gruodžio 2 iki 16 d.
- Už šią naują vienų metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.
- Už vienų metų trukmės gynybos obligacijų emisiją palūkanos mokamos jų išpirkimo dieną, o už ilgesnės nei vienų metų palūkanos mokamos kasmet gynybos obligacijų emisijos sąlygose nurodytomis datomis.
