Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus mokslininkai baigia vykdyti projektą „Turizmo sektoriaus pokyčiai ir perspektyvos po COVID-19 pandemijos“, kurio metu atliko turizmo situacijos Lietuvoje po COVID-19 pandemijos tyrimą. Vienas projekto tikslų buvo iš naujo įvertinti Lietuvos turizmo išteklius ir turizmo galimybes tvaraus verslo plėtros ir inovacijų pritaikymo kontekste. Taip pat siekta sukurti naują turizmo modelį, susijusį su naujų technologinių ir netechnologinių inovacijų taikymu, naujomis siūlomomis paslaugomis ir produktais, žiedinės ekonomikos ir žaliosios transformacijos principų įgyvendinimu.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tos turizmo verslo įmonės ir valstybinės turizmo įstaigos, kurios į savo veiklą žiūrėjo naujai bei originaliai ir sugebėjo pasiūlyti naujų produktų ir paslaugų, pandemiją išgyveno lengviau ir su mažiau nuostolių, o kai kurioms net pavyko išnaudoti situaciją ir COVID-19 periodą paversti pozityviu aktyvaus verslo laikotarpiu.
Apgyvendinimo sektorius pandemijos metu
Pasaulio turizmo organizacija jau pandemijos pradžioje atkreipė dėmesį, kad vietinis turizmas yra viso turizmo sektoriaus atsigavimo varomoji jėga. Dažnai vietinis turizmas apima tvarumo, žaliosios ir žiedinės ekonomikos bei skaitmeninimo iniciatyvas ir tampa aktyvia ir reikšminga ekonominių bei socialinių pokyčių jėga. Keliaudami Lietuvoje dažnai susiduriame su nakvynės vietų trūkumu regionuose. Valstybinės duomenų agentūros skaičiavimu, per pastaruosius dešimtį metų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 3152 iki 5242. Šių įmonių skaičiaus augimo tendencijos buvo pristabdytos tik per pandemiją. Lietuvoje 2021 m., be kaimo turizmo sodybų, buvo apie 3200 apgyvendinimo įstaigų, siūlančių daugiau kaip 110 tūkst. nakvynės vietų. Lietuvoje taip pat yra daugiau kaip 1200 kaimo turizmo sodybų, siūlančių dar apie 18 000 nakvynės vietų. Teritoriniu požiūriu šios apgyvendinimo įstaigos išsidėsčiusios nevienodai, didžioji jų dalis (85 proc.) yra pietrytinėje ir vakarinėse dalyse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus-Druskininkų, Utenos regionuose), o štai kitose Lietuvos dalyse, ypač šiaurės ir vidurio, jų labai trūksta. Kita vertus, didžioji dalis apgyvendinimo sektoriaus Lietuvoje paslaugas teikia miestuose – 2022 m. miestuose buvo 76,3 proc., o kaimo vietovėse – 23,7 proc. visų Lietuvoje apgyvendinimo sektoriuje esančių nakvynės vietų.
Dažnai vietinis turizmas apima tvarumo, žaliosios ir žiedinės ekonomikos bei skaitmeninimo iniciatyvas ir tampa aktyvia ir reikšminga ekonominių bei socialinių pokyčių jėga.
Apgyvendinimo sektorius buvo vienas pirmųjų, kuriuos paveikė pandemija. Lietuvoje 2020 m. užsienio turistų sumažėjo apie 73 proc. Išgyventi pandemiją padėjo vietinis turizmas, o labiau sekėsi apgyvendinimo įstaigoms kurortinėse vietovėse, taip pat kaimo turizmo sodyboms. Per pandemiją miesto gyventojai keliavo į regionus – tai buvo palanku kaimo turizmui ir apgyvendinimo sektoriui už didmiesčių ribų. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys apie viešbučių darbuotojų skaičių ir atlyginimus taip pat liudija, kad šis sektorius labiausiai nukentėjo trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – čia darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 25 proc.
Apgyvendinimo sektorius prisitaikyti prie situacijos bandė diegdamas technologines naujoves ir siūlydamas naujas paslaugas, pavyzdžiui, vėlyvuosius pusryčius, temines vakarienes, viešbučio kambarius siūlė naudoti darbo vietai. Pagrindinės taikomos technologinės naujovės buvo bekontaktės registracijos ir išsiregistravimo galimybės, telefonu valdomi kambario raktai ir kambario technologijos, nuotolinė vietų viešbučio restorane rezervacija ir pan. Be skaitmeninių aptarnavimo sistemų diegimo, Lietuvoje stebimas ir originalių bei išskirtinių nakvynės vietų, pavyzdžiui, vadinamojo glampingo, pasiūlos ir populiarumo didėjimas. Tokios apgyvendinimo paslaugos leidžia socialiai atsiriboti ir poilsiauti nutolusiose nuo miesto, dažnai egzotiškose vietose: nameliuose medžiuose, įvairiuose egzotiškuose kupoluose, palapinėse ir jurtose, dvaruose, vienuolynuose, specialiai įrengtuose stovinčiuose vagonuose ar autobusuose. Kai kuriuose Lietuvos viešbučiuose dar tik planuojama aptarnauti pasitelkti robotus, o užsienio šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, Singapūre, viešbučiuose dirbančių robotų nuolat daugėja. Jie dirba restoranuose, registratūroje, tvarko kambarius ir pristato į juos maistą.
COVID-19 pandemija, be neigiamų padarinių, turėjo ir teigiamų, leidžiančių atnaujinti turizmo sistemą ir ją kurti aukštesnės nei anksčiau kokybės.
Nauji turizmo produktai ir paslaugos
Nauji turizmo produktai ir paslaugos buvo būtini turizmo ir laisvalaikio sektoriui išgyventi per pandemiją. Dauguma jų ir toliau naudojami po COVID-19 pandemijos, taip pat suteikia galimybę būti atsparesniems ir mažiau priklausomiems nuo netikėtų aplinkybių ateityje. Apskritai naujų produktų kūrimą lėmė tiek socialiniai, tiek technologiniai, tiek aplinkos veiksniai. Socialinės inovacijos kurtos atsižvelgus į Vyriausybės pritaikytus apribojimus ir turistų elgsenos pokyčius. Atsirado galimybės keliones jungti su darbu ar studijomis. Nuotolinis darbas kai kuriems žmonėms leidžia gyventi pusiau kelionės, pusiau darbo ritmu, tad darbo ir poilsio kelionės (angl. bleisure) metu dirbama patraukliose turizmo vietovėse. Kitiems keliautojams tampa smagu padirbėti bendrose darbo erdvėse užsienio šalyse (angl. co-working) ar išbandyti gyvenimą bendrabučiuose (angl. co-living). Per pandemiją išpopuliarėjusios individualios kelionės ir turizmo kryptys lieka populiarios ir dabar. Tai gamtinis (ekologinis) turizmas, lėtasis turizmas, kaimo turizmas, sveikatos turizmas, eksperimentinės kelionės, gastronominis turizmas. Su asmeniniu atsinaujinimu susijęs miego turizmas, tylos turizmas, atsinaujinimo renginiai. Keliautojai tiek per pandemiją, tiek dabar didesnį dėmesį skiria kelionės saugumui, labiau pradėjo vertinti teikiamų paslaugų kokybę – kokybiškai suplanuotas kelionės maršrutas, turiningos ekskursijos, tinkamai išplėtota lankomos vietovės turizmo infrastruktūra (geras susisiekimas, kokybiškas maistas, WC). Taip pat ieškoma prabangesnių apgyvendinimo sąlygų, pavyzdžiui, apgyvendinimo vietų su visais patogumais, maitinimu, SPA procedūromis ir pan.
Kelionėse labiau pradėti vertinti ir jų emociniai aspektai, „patyriminės“ ekskursijos, kai ką nors galima tiesiogiai išbandyti ar tiesiogiai įsitraukti į tam tikras veiklas. Tai ir įvairios amatų, meno edukacijos, maisto gamyba (pvz., duonos, sūrių, dzūkiškų bandų ir kt.), įvairios degustacijos, įvairių kitų buityje naudojamų daiktų gamyba (muilo gamyba, audimas, pynimas ir kt.). Tyrime apklausti respondentai kaip svarbias emocines patirtis ir pasitenkinimą kelione lemiančius veiksnius minėjo bendravimą su vietos gyventojais, susipažinimą su jų autentiška gyvenamąja aplinka. Turistai ir po pandemijos yra linkę poilsiauti aktyviai, išbandyti naujas veiklas.
Technologinių naujovių poveikis turizmui tapo nauja socialine ir ekonomine realybe. Išmanieji telefonai ir mobilieji įrenginiai atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant turistinę patirtį. Turistai naudoja šiuos įrenginius norėdami fotografuoti, rasti kelią į turistines vietas arba gauti aktualios informacijos apie turistinius objektus ir kitas jiems aktualias vietas, pavyzdžiui, restoranus ir kavines, parduotuves ir degalines, apgyvendinimo ir laisvalaikio vietas. Daugelis dabartinių socialinių turizmo naujovių yra derinamos su informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, dalijimosi ekonomikos platformos (pvz., couch-surfing), alternatyvios praktikos (laikinas darbas ūkiuose kaime) ir laikinos bendruomenės (socialiniai tinklai žmonių, besilankančių tose pačiose vietose). Nauji technologiniai sprendimai buvo susiję su virtualia (pvz., 360° VR vaizdo įrašai, virtualios parodos ir ekskursijos) ir papildytąja realybe, pokalbių robotų (chatbotų) diegimu, naujų išmaniuosiuose telefonuose veikiančių programėlių su GPS žemėlapiais kūrimu ar skaitmeninių kalbos vertėjų darbo kokybės tobulinimu. Programėlės išmaniuosiuose telefonuose teikia turistams pagalbą tiek planuojant kelionę, tiek jos metu. Pasinaudojusios teikiama valstybės parama nemažai turizmo įmonių Lietuvoje tobulino ir atnaujino interneto svetaines, skaitmenino kitas paslaugas.
Vis daugiau iniciatyvų Lietuvoje yra susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos ar jos padarinių mažinimu. Kurti nauji pėstiesiems skirti maršrutai, pažintinių takų trasos, populiarinamos kelionės dviračiais ir paspirtukais, plaukimas baidarėmis. Vietinio turizmo įmonės per pandemiją siūlė ekskursijas ir kitas veiklas lauke, kvietė aplankyti alternatyvias ir dar neištirtas vietas (pvz., karjerus). Apskritai turistai vis daugiau dėmesio skiria tvarumui, labiau vertina atsakingo turizmo idėjas. Tyrimo autoriai, įvertinę respondentų nuomones, taip pat daro išvadą, kad atsakingas turizmas neabejotinai išliks viena pagrindinių turizmo plėtros krypčių, nulemsianti ir kitas plėtros tendencijas.
Naujas turizmo verslo modelis
Pandemija paspartino naujų turizmo modelių kūrimą ir paskatino diskusiją apie turizmo ateitį visame pasaulyje. Inovatyvūs verslo modeliai, susiję su turizmu, apima tvarumą, žaliąją ir žiedinę ekonomikas bei skaitmeninimą. Mokslininkai diskutuoja apie galimas alternatyvas masiniam turizmui, susijusias su dalijimosi, žiedine, kūrybine ir atsinaujinančiąja ekonomika. Pandemija sudarė sąlygas daugiau dėmesio atkreipti į vietinį turizmą, regionuose esančius objektus. Tad ir ateities turizmo modeliai apima vietinių turistų krypčių skatinimą, inovacijų taikymą, tvarumo ir draugiško aplinkai elgesio kelionės metu idėjas.
Pavyzdžiui, mūsų pristatytas RegTour turizmo modelis remiasi socialiniais, aplinkos ir technologiniais pokyčiais. Turizmo verslui ypač svarbios tampa mokslo žinios, susijusios su besikeičiančiais turistų prioritetais ir elgesio normomis, socialinių ir technologinių inovacijų taikymas. Siūlomas turizmo modelis apima prisitaikymą prie krizių ir neigiamo jų poveikio mažinimą, lankstumą ir dinamiškumą, pokyčius ir transformaciją. Svarbu iš naujo įsivertinti turizmo infrastruktūrą, ją pritaikyti pasikeitusiems turistų poreikiams. Neatskiriama turizmo vertės grandinės dalimi tampa vietos gyventojai ir bendruomenės. Kita vertus, svarbu ir technologijų bei įvairių inovacijų priimtinumas. Inovatyvias idėjas ir produktus žmonės labiau linkę naudoti, kai suvokia jų naudą ir kai jų naudojimas nesudaro daug pastangų, o teikia malonumą. Naujai organizuojant verslą būtina atnaujinti strateginius ir rinkodaros planus, pasitelkti aiškią komunikacijos strategiją.
COVID-19 pandemija, be neigiamų padarinių, turėjo ir teigiamų, leidžiančių atnaujinti turizmo sistemą ir ją kurti aukštesnės nei anksčiau kokybės. Turizmo sektoriaus verslo sėkmė susijusi su inovatyvių produktų ir paslaugų pasiūla, prisitaikymo prie greitai kintančios situacijos greičiu. Prisitaikymo prie pokyčių sparta, gebėjimas panaudoti pasikeitusią situaciją naujai veiklai yra svarbios turizmo verslo pamokos. Naujos paslaugos ir produktai, pristatyti per pandemiją, buvo būtini turizmo sektoriui išlikti, o įgyta patirtis gali būti panaudota kuriant ateities turizmo viziją. Manome, kad būtina toliau stiprinti tvaraus ir atsakingo ateities turizmo įvaizdį ir tokių verslo principų taikymą. Nauji turizmo produktai, paslaugos, naujos verslo formos ir modeliai tikrai prisidės prie labiau krizėms atsparios turizmo plėtros.
Projektas „Turizmo sektoriaus pokyčiai ir perspektyvos po COVID-19 pandemijos“ yra bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0009) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.
Dr. Darius Liutikas yra Lietuvos socialinių mokslų centro vykdomo projekto „Turizmo sektoriaus pokyčiai ir perspektyvos po COVID-19 pandemijos“ vadovas
