ScanpixDirbtinis intelektas (DI) taip greitai neatims darbo iš žmonių, kaip baiminamasi, tačiau pokyčiai jau matomi
Daugiau nei prieš metus didįjį kalbos modelį „ChatGPT“ pristačiusi bendrovė „Open AI“ ne tik sukėlė DI maniją, bet ir pasėjo baimę, kad ši technologija pasikėsins į gerai apmokamų specialistų darbo vietas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros vedėjas profesorius Artūras Serackis fiksuoja, kaip „ChatGPT“ keičia laisvai samdomų darbuotojų paklausą – sumažėjo teksto kūrėjų, socialinių tinklų rinkodaros ir klientų aptarnavimo specialistų, vertėjų poreikis. Tačiau išaugo grafikos, tinklalapių dizainerių, vaizdo įrašų apdorojimo specialistų, finansų apskaitos darbuotojų, pardavimo vadybininkų, rinkos analitikų paklausa.
„Įdomu tai, kad, nepaisant išaugusios paklausos, kai kurių sričių darbuotojų (pavyzdžiui, ypač paklausių vaizdo įrašų apdorojimo specialistų) valandiniai atlygio įkainiai sumažėjo. Nenustebino, kad pradėjo sparčiai augti DI pagrįstų technologijų diegėjų paklausa. Pokalbių robotus kuriančių specialistų poreikis išaugo net 2000 proc. Tai galime paaiškinti tuo, kad kuriant pokalbių robotą dažnai pasitelkiami anksčiau pradėti, 10–15 metų plėtoti sprendimai, kurie gali apsaugoti nuo klaidingų atsakymų. Galima apriboti pokalbių roboto funkcionalumą, sukurti hibridinę technologiją ir taip kiek apsisaugoti nuo didiesiems kalbos modeliams būdingų „haliucinacijų“, – dalijosi A. Serackis.
