ShutterstockVėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje Lietuvai suteiks progą vėl tapti elektrą eksportuojančia valstybe
Ar Lietuva, kuri peržengusi ES slenkstį prarado branduolinės energetikos valstybės statusą ir iš elektros eksportuotojos tapo importuotoja, galės kada nors užsitikrinti visišką energetinę nepriklausomybę?
Taip. Šis dešimtmetis turėtų būti lūžio tašku, kai įstengsime visiškai patenkinti savo poreikius ir pradėsime eksportuoti elektrą į užsienio rinkas. Ir šiam proveržiui turėtų pasitarnauti Baltijos jūra, kurioje vėjo jėgainių parko konkursą laimėjusi valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ parodė pirmuosius planus. „XXI a. antroje pusėje dominuos jūrinė energetika. Nors turime labai trumpą krantą, bet tuose vandenyse yra nemažas jūrinės energetikos potencialas“, – Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Vartai į jūrą – Lietuvos uostų proveržis“ teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas ir pabrėžė, kad, nors Lietuvos pajūrio linija yra nepalyginti trumpesnė nei Latvijos ar Estijos, Lietuvai reikėtų imtis lyderystės sukuriant technologinį centrą, kuris ir taptų pranašumu toliau plėtojant jūrinę energetiką.
Pirmąjį vėjo jėgainių parką jūroje planuojama statyti mažiausiai 37 km atstumu nuo kranto, kur vėjas yra pastoviausias, o jo greitis – didžiausias. Parkui Baltijos jūroje skirta maždaug 120 kv. km plotas, kuris gerokai didesnis už Klaipėdos, bet kiek mažesnis už Kauno miesto.
