Turtingą pramonės istoriją turintis Plungės rajonas ieško receptų ir ateities iššūkiams išspręsti
Dešimtis stambių pramonės įmonių skaičiuojantis Plungės rajonas yra vienas Lietuvos pramonės sunkiasvorių, tačiau, kaip ir kiti Lietuvos regionai, susiduria su panašiomis chroniškomis problemomis.
Telšių apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2000 m. augo tris kartus – prieš 23 metus BVP siekė 598 mln., 2021 m. – 1,8 mlrd. eurų. Tačiau kitas Valstybinės duomenų agentūros rodiklis rodo, kad apskrities ekonomikos plėtros tempas yra lėtesnis nei šalies vidurkis, ir regiono BVP kaip nacionalinės ekonomikos dalis sumažėjo nuo 4,5 proc. 2000 m. iki 3,2 proc. 2021-aisiais.
Kaip savo 2021–2030 m. Strateginės plėtros plane pabrėžia ir pati Plungės rajono savivaldybė, rajono ekonomika daugiausia telkiasi ties mažesnės pridėtinės vertės sektoriais. Savivaldybė apskaičiavo, kad 2018 m. apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybų sektoriai sukūrė 75 proc. rajono pridėtinės vertės. Be to, savivaldybės teigimu, aukštesnio našumo sektoriai, neskaitant apdirbamosios gamybos, nesukuria aukštesnės pridėtinės vertės ir daugiau darbo vietų.
Tokią statistiką atspindi ir Plungės rajone įsikūrusios įmonės. Čia veikia tokios gamybos bendrovės kaip „Litnaglis“ ir „Litspringas“ (atitinkamai vinių ir spyruoklių gamyba), baldų gamybos bendrovės „Hovden“ ir LHM, taip pat gaminanti ir medinius namus, plieno konstrukcijų, vamzdynų, laivų statybos bendrovė „Constro“, žemės ūkio technikos įmonė „Padagas“, tekstilės bendrovė „Baltic Non-Woven“, žuvų perdirbimu užsiimanti įmonė „Plungės šaltis“ ir kitos (žr. lentelę).
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) vienam gyventojui Plungėje nuo 2010 m. šokinėja aukštyn žemyn (žr. grafiką). 2021-aisiais Plungės rajonas pagal TUI vienam gyventojui buvo 35-oje vietoje (668 eurai), tačiau savo apskrityje nusileido tik Mažeikiams (su 11,2 tūkst. eurų ši savivaldybė 2021 m. buvo antroje vietoje po Vilniaus miesto). Tiesa, ypač Mažeikių rajono, bet ir visos apskrities statistikai didelį poveikį turi viena įmonė – „Orlen Lietuva“, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Atmetus jos įtaką, Plungės svoris regiono ekonomikoje gerokai išauga.
Versli istorija
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad Plungė turi itin senas verslo tradicijas – Plungės rajono pramonė skaičiuoja jau daugiau nei šimtmetį, o jos istorija prasidėjo nuo kunigaikščių Oginskių.
Broliai Mykolas Mikalojus Oginskis ir Bogdanas Oginskis Plungėje įkūrė dvarus ir rūmus, o jų veikla ekonominėje ir kultūrinėje srityse, V. Janulevičiaus teigimu, yra neatsiejama nuo regiono ir visos Lietuvos pažangos. Pavyzdžiui, kunigaikščio B. Oginskio dvare Rietave prieš 130 metų buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė, o 1882 m. pirmoji Lietuvoje telefono linija sujungė Rietavą, Plungę, Kretingą ir Palangą – praėjus šešeriems metams nuo telefono išradimo.
„Plungė ir Rietavas kunigaikščių dėka išsiskyrė iš kitų regiono miestelių tiek ekonominės veiklos aktyvumu, tiek kultūrine veikla, kurios indėlis šiandien vertinamas ir branginamas“, – neabejojo V. Janulevičius.
Pramoninė gamyba Plungėje atsirado XIX a. pabaigoje, tuomet čia vyravo amatai ir smulkioji prekyba. Pirmoji pramonės užuomazga buvo 1913 m. įkurtas audinių fabrikas, vėliau tapęs „Linų audinių“ fabriku, ir veikė beveik 100 metų. Čia taip pat veikė elektrinė, malūnai, lentpjūvės, plytinės, koklių ir puodų gamykla, skerdykla, pieninė, „Lietūkio“ bendrovė ir kitos dirbtuvės.
Ypač sparti pramonės plėtra praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais galutinai nulėmė miesto likimą – Plungė tapo industriniu miestu.
Atgavus Nepriklausomybę įmonių veiklos aplinka pasikeitė, dalis jų užsidarė, tačiau kitos sėkmingai restruktūrizavosi ir dirbo toliau, taip pat kūrėsi naujos įmonės, išaugusios iki pasaulinio masto, sulaukta užsienio investicijų. „Šiandien Plungėje veikia tiek stambios įmonės, tiek daug rimtų vidutinių įmonių, – kalbėjo V. Janulevičius. – Jos yra nemažos eksportuotojos. Plungėje veikia 800 bendrovių, turinčių samdomų darbuotojų.“
Anot LPK prezidento, istorinės pramoninės gamybos ir verslumo tradicijos, geras vadovų ir darbuotojų pasirengimas, aukšta jų kvalifikacija, neblogai išplėtota pramonei reikalinga infrastruktūra išskiria Plungę iš kitų apskrities miestų. „Plungės įmonės naudoja aukščiausio lygio ir pažangiausias technologijas, robotus ir informacinių technologijų sprendimus, bet tai nėra vadinamosios auštųjų technologijų įmonės“, – sakė V. Janulevičius.
Krizė po krizės
2020-aisiais prasidėjusi COVID-19 pandemija ir pasauliniai karantinai nebuvo vienintelis išbandymas visos Lietuvos pramonei. Stiprų smūgį sudavė augančios žaliavų ir energijos išteklių kainos. Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje ir manipuliacijas energijos ištekliais visoje Europoje, Lietuvoje elektros ir gamtinių dujų kainos šoko dar aukščiau, paskelbus sankcijas Maskvai ir Minskui užsivėrė dalis eksporto rinkų. Ekonomikos augimas 2021-aisiais pasižymėjo didesniu vartojimu, dėl kurio vėliau pašoko infliacija ir pabrango skolinimasis.
„Padago“ bendrovės direktorius Vytautas Padagas IQ teigė, kad pandemija, karas ir infliacija įmonės gamybos procesams ryškios įtakos iki šiol nedarė, tačiau jų poveikis pradeda jaustis dabar. „Mažėja užsakymų skaičius, užsakovai reikalauja mažinti kainas, darbuotojai – didinti atlyginimus“, – sakė jis.
„Iš tiesų tokį iššūkių rinkinį, kuris prasidėjo 2020 m. ir tęsiasi iki šiol, kažin ar Plungės pramonininkai yra matę, – pripažino Plungės pramonininkų sąjungos (PPS) prezidentas ir „Plungės lagūnos“ generalinis direktorius Darius Bieliauskas. – Pastaruosius metus kalbėdami, kaip technologijų ir inovacijų plėtra atvers mums naujas galimybes, šiandien, traukiantis šalies BVP, atsargiai stebime besikaupiančius debesis virš mūsų ekonomikos, situaciją dar labiau apsunkina ir šalies mokestinis nestabilumas.“
PPS prezidento teigimu, sąjungos vienijamos 20 įmonių yra globalios rinkos dalyvės, tad norėdamos išlikti konkurencingos jos privalės ieškoti būdų didinti efektyvumą ir įjungti maksimalų taupymo režimą. „Tačiau norisi tikėti, kad tvirtas ir žemaitiškas užsispyrimas leis mūsų asociacijos nariams išlikti optimistiškiems, ir iš visos šitos neapibrėžtumo situacijos bei galimos krizės išeisime dar labiau sustiprėję ir įsitvirtinę užsienio rinkose“, – vylėsi D. Bieliauskas.
Kad pastarieji keleri metai pramonei nebuvo lengvi, pritarė ir V. Janulevičius. Jo teigimu, kaip ir šalies įmonės, Plungės bendrovės įvairiai išgyveno praėjusias ir besitęsiančias krizes, vienų rezultatams pandemija didelės įtakos neturėjo, kitoms poveikis buvo gana didelis. „Bet iš esmės visos įmonės nukentėjo“, – teigė jis.
Rusijos karas Ukrainoje neigiamai paveikė eksportuojančias įmones bei žaliavas iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos importavusias bendroves. Anot V. Janulevičiaus, sumažėjo jų gamybos apimtis ir eksportas, kitos, dar labiau diversifikavusios rinkas ir žaliavų importą, sėkmingai dirba toliau.
„Maisto pramonės bei kitoms įmonėms didelį neigiamą poveikį daro infliacija, – teigė V. Janulevičius. – Vartojimo paklausa sumažėjo vidaus rinkoje, kartu ir užsienyje. Brangstantis skolinimasis stabdo investicijas į plėtrą. Kai kurios įmonės sustabdė savo planus investuoti. Galbūt laikinai...“
Demografijos problemos
Kaip ir visi šalies regionai, Plungė kenčia nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo. Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, 2022 m. rajone gyveno 33,3 tūkst. žmonių. 62,5 proc. iš jų buvo darbingo amžiaus asmenys, 15,5 proc. – vaikai iki 15 metų, 22 proc. – pensinio amžiaus gyventojai.
Emigracijos rodikliai ne vieną dešimtmetį Plungės rajone yra neigiami, tačiau pastaraisiais metais emigracijos tempas sulėtėjo. Nuo 2010 m. į Plungę kasmet atvyksta daugiau nei 1000 gyventojų. 2022 m. išankstiniais duomenimis, atvyko net 1640 asmenų ir pirmą kartą po ilgos pertraukos jų yra daugiau nei išvykusiųjų (1466 asmenys). Bet išaugusią imigraciją lėmė ir karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Užimtumo lygis rajone siekia 67,1 proc., o nedarbas traukiasi ir grįžta į priešpandeminį laikotarpį. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 m. sausį bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus siekė 7,8 proc., 2021 m. sausį – 17,9 proc., 2023 m. sausį – 8,8 proc., ir rodiklis buvo mažesnis nei bendrai visoje šalyje (9,2 proc.).
V. Janulevičius teigė, kad didžiausia problema pramonės įmonėms kurtis ir augti Plungėje išlieka darbuotojų stygius. Rajono demografinė situacija prastėja, didesniu iššūkiu tampa daugelio darbingų ir kvalifikuotų žmonių išvykimas dirbti į užsienį.
„Rajono gyventojai sensta, ketvirtadalis jų jau yra pensijų gavėjai, – atkreipė dėmesį V. Janulevičius. – Aukšto lygio vadybininkų dažniausiai randama pačioje Plungėje, bet dažniau jų ieškoma Klaipėdoje ar kituose didmiesčiuose, net užsienyje, mažiau kvalifikuotų atsivežama iš aplinkinių rajonų.“ Jo teigimu, Plungės pramonės įmonėse dirba ir nemažai ukrainiečių.
„Turime suprasti, kad visos krizės ateina ir praeina, o mes privalome žiūrėti toli į priekį, – įsitikinęs D. Bieliauskas. – Lietuva sensta, artimiausią dešimtmetį vienas iš gamybos plėtrą ribojančių veiksnių bus kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir kitos demografinės problemos, tad reikia ieškoti greitų ir strateginių priemonių situacijai gerinti valstybiniu lygmeniu.“
Pašnekovo teigimu, šiuo metu regione trūksta inžinerinės krypties specialistų, tad PPS kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ir Plungės rajono savivaldybe dalyvauja „Plungės eksperimentinės klasės“ projekte. Jame daugiau nei 90 Plungės rajono gimnazistų turi galimybę susipažinti su inžinerijos mokslu, rajono pramonės įmonių veikla ir gamybos procesais. „Šiuo projektu siekiame, kad jaunas ir aukštuosius mokslus baigęs žmogus norėtų grįžti ir kurti pridėtinę vertę gimtajame krašte“, – pasakojo D. Bieliauskas.
BEREKLAMOS:
