PexelsEkonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, JAV ir Europos centriniai bankai turi tikslą sukelti ne techninę, bet gilesnę recesiją, kuri atvėsintų darbo rinką.
„Trečiadienį Valstybės duomenų agentūra paskelbė preliminarius Lietuvos infliacijos bei vartotojų lūkesčių duomenis už kovo mėnesį. Mano supratimu, šių tyrimų rezultatai gerai koreliuoja tarpusavyje – ir parodo, kaip yra sunku suvaldyti infliaciją, ir ją sulėtinti iki tvaraus lygio.
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad kovą preliminari mėnesio infliacija Lietuvoje siekė 0,6 proc. ir iš esmės nesulėtėjo (sausį ir vasarį mėnesio infliacija siekė 0,6 ir 0,7 proc.).
Valstybės duomenų agentūros duomenys taip pat rodo, kad kovo mėnesį toliau gerėjo Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansinės padėties pasikeitimą ir perspektyvas. Pavyzdžiui, 2023 m. kovą Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansų padėties perspektyvas buvo geriausia per paskutinius 18 mėnesių. Tikėtina, kad toks optimizmas susijęs ne tik su sumažėjusiomis energetikos kainomis, bet ir su darbo užmokesčio augimu“, – feisbuke dėstė jis.
A. Izgorodino manymu, infliacija Lietuvoje stipriai nelėtėja dėl to, kad keičiasi infliacijos struktūra.
„Jeigu pernai infliaciją aukštyn kėlė energetika, šiemet kainas į viršų, tikėtina, labiau kelia darbo užmokesčio augimas ir paslaugų infliacijos dedamoji. Stipri darbo rinka bei aukšta praėjusių metų infliacija skatina įmones kelti atlyginimus – tačiau keldamos atlyginimus įmonės padidina ir kainas, o šiam aspektui jautri paslaugų infliacijos dedamoji.
Analogiška problema kamavo ir euro zonos infliaciją šių metų vasarį – kainas į viršų labiausiai tempia paslaugų dedamoji ir darbo užmokesčio augimas. Iš esmės, šie duomenys dar kartą rodo, kad techninės recesijos neužteks, kad infliacijos lygis euro zonoje ir Lietuvoje sulėtėtų iki 2 proc. Jeigu tikslas yra sulėtinti infliaciją iki 2 proc., reikalinga gilesnė recesija, kuri padidintų nedarbo lygį, neigiamai paveiktų darbo užmokesčio dinamiką, dėl ko sumažėtų paslaugų kainos.
Iš esmės, agresyviai keldami palūkanas, to ir siekia JAV centrinis bankas ir Europos centrinis bankas, t. y. tikslas yra sukelti ne techninę, bet gilesnę recesiją, kuri atvėsintų darbo rinką“, – nurodė jis.
