Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 5 d.


APETITAS GRĮŽTA
Apklausa: finansų įstaigų rizikos apetitas grįžta į priešpandeminį lygį
BNS
BNS foto

Finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis šių metų antrąjį pusmetį padidėjo ir šiuo metu yra panašus į 2018 metais buvusį lygį, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa.

Pasak Lietuvos banko, padidėjęs rizikos apetitas signalizuoja, kad finansų įstaigos gali rinktis rizikingesnes investicijas siekdamos didesnės grąžos, o kredito davėjai didina skolinimo apimtis.

„Finansų įstaigų atsargumą atspindintis norimos prisiimti rizikos lygis rodo, kad apklaustų įstaigų veikla pamažu grįžta į įprastas vėžes, tai yra, rizikos apetitas grįžta į priešpandeminį lygį. Tokią tendenciją patvirtina ir tai, kad trigubai išaugo apklaustų įstaigų dalis, kurios teigė, jog pandemija šių metų antrąjį pusmetį jų nepaveikė“, – pranešime sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Visos apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos mano, kad jų norimos prisiimti rizikos lygis yra mažesnis nei kitų finansų įstaigų. Be to, 84 proc. teigia, kad jų polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis. 86 proc. mano, kad nesikeis ir kitų Lietuvos finansų įstaigų polinkis rizikuoti.

Jos ir toliau mato didžiausią apgyvendinimo ir maitinimo bei kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo įmonių bankroto riziką. Žemės ūkio bei informacijos ir ryšių veiklų įmonių bankroto rizikos lygis yra žemiausias. Per pusmetį gamybos ir statybos veiklų įmonių bankroto rizika šiek tiek padidėjo.

COVID-19 pandemijos poveikis apklaustoms finansų įstaigoms mažėja. Trečdalio (35 proc.) pandemija pastarąjį pusmetį nepaveikė, tokių įmonių dalis per pusmetį padidėjo trigubai.

Per pusmetį reikšmingai didėjo finansų įstaigų, nemanančių, kad įmonių nemokumo tikimybė yra padidėjusi, dalis. Taip nemokumo tikimybę antrąjį pusmetį vertino 72, o praėjusį pusmetį – 39 proc. įstaigų. 13 proc. prognozuoja padidėsiančius nuostolius dėl įmonių nemokumo per ateinančius metus. Per artimiausius dvejus metus išaugsiančių nuostolių tikisi 9, o ilgiau – 6 proc. įstaigų.

Apklaustų finansų įstaigų vertinimu, antrąjį pusmetį svarbiausio rizikos Lietuvos finansų sistemai ir toliau buvo netvari nekilnojamojo turto rinkos raida ir kibernetiniai nusikaltimai.

Kredito unijos kibernetinių nusikaltimų rizikai teikė šiek tiek mažesnę svarbą nei kitos įstaigos. Draudimo įstaigos išsiskyrė iš kitų įstaigų teikdamos gana didelę svarbą klimato kaitos rizikai.

32 proc. finansų įstaigų įvardijo būsto paklausos ir pasiūlos disbalansą kaip svarbiausią priežastį, lemiančią šiuo metu sparčiai kylančias būsto kainas. Be to, jos pažymėjo būsto įsigijimą investicijai (27 proc.) ir kylančias statybos kainas (22 proc.) kaip pagrindines spartaus būsto kainų didėjimo priežastis.

87 proc. įstaigų mano, kad būsto kainos ateinančiais metais toliau kils, o penktadalis (22 proc.) tikisi spartesnio nei 10 proc. augimo tempo.

Kaip aktualiausia rizika per ateinantį pusmetį dažniausiai (21 proc.) buvo nurodyta namų ūkių finansinės būklės pablogėjimo rizika. Geopolitinės įtampos keliamą riziką kaip aktualiausią nurodė 17 proc.

Respondentų manymu, galimybės mažinti rizikų poveikį Lietuvos finansų sistemai dažniausiai yra vidutinės arba mažesnės nei vidutinės. Nepalankiausiai vertinamos galimybės mažinti geopolitinės įtampos, Lietuvos ir kitų Europos valstybių skolos tvarumo pablogėjimo rizikų poveikį.

Geriausiai įvertintos galimybės mažinti kibernetinių nusikaltimų rizikos poveikį. Per antrąjį pusmetį 7 proc. punktais – iki 17 proc. – sumažėjo respondentų, susidūrusių su kibernetinėmis atakomis, dalis. Vis dėlto tokių finansų įstaigų buvo dvigubai daugiau nei prieš pandemiją, 2019 metų antrąjį pusmetį.

Pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė, kad tikimybė, jog artimiausiu metu įvyks didelį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai turintis įvykis, per pusmetį nepasikeitė, tokia pati dalis respondentų manė, kad tokio įvykio tikimybė padidėjo. Tik 2 proc. teigė, kad didelį poveikį turinčio įvykio tikimybė sumažėjo.

Anot apklausos, labiausiai tikėtinas sukrėtimas finansų sistemai per artimiausią pusmetį yra tolesnė didelė infliacija. Įstaigos taip pat išskyrė tolesnę pandemijos raidą ir galimus karantino ribojimus bei geopolitinę įtampą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2021 12 28 12:01
Spausdinti