Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gegužės 25 d.


BANKŲ SOLIDARUMO MOKESTIS
Bankai prašo nepritarti solidarumo įnašui: jį reglamentuojantis įstatymas negali būti priimtas demokratinėje valstybėje
ELTA
Dainius Labutis/ELTA

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo nepritarti naujajam bankų bei investuotojų mokesčiui, vadinamu solidarumo įnašu. Asociacijos įsitikinimu, jį reglamentuojantis įstatymas negali būti priimtas teisinėje ir demokratinėje valstybėje.

Sumanymas stumiamas, nepaisant ne tik Konkurencijos tarybos bei rinkos dalyvių, bet ir Europos institucijų kritikos: projekto pateikimas parlamente numatytas balandžio 20-ąją, skelbiama įmonės pranešime žiniasklaidai.

Asociacija teigia nuogąstaujanti, kad įstatymas perduotas svarstyti Seimui nesulaukus Europos Komisijos (EK) išvadų. Būtinybę derinti jį su EK akcentavo Konkurencijos taryba, atkreipusi dėmesį, kad, įvedus naują mokestį, tam tikros ūkio subjektų grupės – pavyzdžiui, kitų sektorių įmonės, uždirbusios neįprastai didelį pelną – gali gauti valstybės pagalbą. Jei valstybės pagalba teikiama be Europos Komisijos pritarimo, ji laikoma neteisėta.

Pasak bankų asociacijos, projektą įvertinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) savo nuomonėje patvirtino LBA poziciją, jog naujasis mokestis yra sukonstruotas ydingai, gali turėti neigiamų pasekmių bankų sektoriaus atsparumui, finansiniam stabilumui bei Lietuvos investicinei aplinkai.

Pridedama, kad, LBA vertinimu, projektas pažeidžia valstybės pagalbos taisykles, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams, iškreipia konkurencinę aplinką, didina Lietuvos investicinę ir politinę rizikas, nepagrįstai ir neadekvačiai riboja kredito įstaigų veiklą.

Taip pat teigiama, kad pasiūlytas apmokestinimas griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse, mat šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka. Tačiau Lietuvoje kredito įstaigų veiklos mokestinės sąlygos nuosekliai bloginamos jau kelerius metus iš eilės. Bankai nuo 2020 m. moka į biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai (20 proc. vietoje įprastinių 15 proc.). 2021 m. šis mokestis tapo nuolatiniu. Pasiūlymas įvesti dar vieną naują mokestį siunčia signalą investuotojams, jog Lietuvoje investicijos nėra apsaugotos nuo neprognozuojamų ir nepagrįstų pokyčių mokesčių sistemoje, tad ir šalyje vykdomų investicijų grąžos bei rizikos neįmanoma numatyti iš anksto.

Esmines pastabas dėl projekto LBA praneša pateikusi Finansų ministerijai ir Vyriausybei, drauge prašydama pratęsti pastabų pateikimo terminą ir pateikti informaciją apie planuojamus indėlių draudimo įmokų pakeitimus, kad būtų galima sistemiškai įvertinti pokytį. Prašytos informacijos negauta, o į didžiąją dalį esminių pastabų nebuvo atsižvelgta.

„Apie planus didinti indėlių draudimo įmokas mes sužinojome tik iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovų pasisakymų žiniasklaidoje, o paprašius konkrečios informacijos, ji nebuvo ir vis dar nėra pateikta. Pabrėžtina, kad informacija apie indėlių draudimo įmokas yra esminė ir neatsiejama nuo Projekto, nes šie mokesčiai kartu daro reikšmingą įtaką bankų veiklos rezultatams ir strategijai“, – akcentuoja LBA.

Asociacija nurodo nekvestionuojanti valstybės poreikio skubiai investuoti į krašto apsaugą, tačiau yra įsitikinusi, kad bet koks įstatymas turi būti priimamas laikantis Konstitucijos ir kitų teisės aktų, o šalies gynyba turi būti bendras visos valstybės ir investuotojų interesas.

2023 04 13 10:56
Spausdinti