FotobankasLietuvos regionuose pastaraisiais metais mažėjant bankų skyrių, Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigia, kad šalyje yra vos kelios vietos, kur sudėtingiau gauti grynųjų pinigų ar atlikti kitas finansines operacijas.
„Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 5 tūkst. vietų, kur per įvairių partnerių tinklą galima išsigryninti pinigų, yra per 600 vietų, kur galima įnešti grynuosius pinigus ir paversti juos elektroniniais, yra per 300 bankų ir kredito unijų padalinių (...) Ar tai yra daug, ar mažai, nenorėčiau vertinti, visų pirma, norėjome pateikti realius skaičius“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė LBA prezidentas Mantas Zalatorius, pristatęs pirmą kartą sudarytą interaktyvų finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį.
Pasak M. Zalatoriaus, demografinė padėtis, tuštėjantys regionai ir technologijų plėtra koreguoja finansinių paslaugų teikėjų veiklą.
Jo teigimu, ten, kur mažėja žmonių, natūraliai mažėja ir paslaugų, skirtumas tas, kad viešosios paslaugos nyksta, o finansinės keliasi į internetą arba jungiasi su kitais partneriais.
Asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkvaitis teigia, kad vien LBA nariai turi daugiau nei 1100 vietų, kur galima išsiimti grynųjų pinigų, – tai bankomatai ir bankų skyriai.
„Vis dėlto mūsų nariai nėra vieninteliai rinkos dalyviai, kurie teikia tokią paslaugą: jeigu prie žemėlapio pridedame „Perlo“ terminalus, tai visa Lietuva yra uždengta 10 kilometrų spinduliu šitais „Perlo“ terminalais (...) Yra kelios miškingos vietovės, kuriose gyvena lapės, voverės ir viena kita stirna, kuriose šitų paslaugų nėra“, – kalbėjo jis.
V. Tamkvaičio teigimu, vos dvi savivaldybės neturi banko ar unijos skyriaus – Neringos ir Rietavo. Be to, regionuose bankų skyrių tinklas nėra retesnis nei didmiesčiuose.
LBA atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad trečdalis bankų klientų per metus nė karto neužsuka į skyrių, pusė apklaustųjų teigė, kad paslaugų padaliniuose prireikia iki trijų kartų per metus, dažniausiai – iškilus kokiai nors problemai.
O interneto banke telefone žmonės lankosi kone kasdien. Internetinės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo dvigubai: ja naudojasi 65 proc. klientų, o jaunesni nei 45-erių – beveik visi.
LBA teigimu, šiuo metu šalyje veikia 9 bankai ir kelios dešimtys kredito unijų. Bazinių paslaugų tinklas kol kas padengia visą Lietuvą: yra tik kelios vietos, kur 10 km spinduliu nėra prieigos prie grynųjų pinigų.
Finansines paslaugas teikia 302 bankų ir unijų padaliniai, veikia 903 bankomatai bei 2238 „Perlo“ terminalai, kur galima išsigryninti pinigų.
Tokia paslauga teikiama ir bankų partnerių – prekybos tinklų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose. Iš viso šalyje yra beveik 5 tūkst. vietų, kur galima pasiimti grynųjų pinigų – ši operacija yra dažniausia žmonių ieškoma bankinė paslauga.
Lietuvos banko duomenimis, bankų padalinių skaičius Lietuvoje nuo 2011 iki 2019 metų sumažėjo beveik dukart – iki 450.
Seime šiemet sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose, kuriuose mažėja bankų padalinių.
Darbo grupės vadovas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis Valius Ąžuolas sausį sakė, kad jos tikslas yra įvertinti, kaip būtų galima pakeisti iš regionų besitraukiančius komercinius bankus. Anot jo, bus diskutuojama ir dėl galimybės įsteigti valstybinį komercinį banką.
Pasak V. Ąžuolo, Lietuvos paštas pripažįsta turintis neišnaudotų galimybių plėtoti finansų paslaugas, aktyviau dirbti šalies regionuose galėtų ir kredito unijos.
Per pastaruosius kelerius metus trys aktyviai rinkoje veikę žaidėjai paliko Lietuvą arba susijungė, o SEB ir „Swedbank“ bankai pagal turtą užima daugiau kaip 60 proc. rinkos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
