FreepikPabrangęs skolinimasis, santūresni lūkesčiai dėl ateities ir įmonių investicijų atidėjimas sumažino paskolų paklausą, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa. Patys bankai irgi atsargiau vertina riziką ir kelia skolinimo standartų kartelę. Prognozuodami būsto rinkos perspektyvas, bankai tiksi kainų stabilizavimosi ar net nuosaikaus jų sumažėjimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Daugiausia dėl ekonominio neapibrėžtumo bankai santūriau vertina skolininkų finansinės būklės perspektyvas, atsargiau vertina riziką ir yra mažiau linkę jos prisiimti“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Apklausos duomenimis, dalis bankų ir toliau nurodė griežtinę skolinimo standartus, t. y. reikalaujamas paskolos ir skolininko charakteristikas, kad paskolos prašymas būtų patenkintas, ir planuojantys tai daryti ateityje daugiausia dėl atsargesnio rizikos vertinimo ir jos toleravimo vyraujant neapibrėžtumui bei prastesnėms ekonominėms perspektyvoms. Vis dėlto bendros paskolų namų ūkiams sąlygos, tokios kaip marža, paskolos dydis ar trukmė, per ketvirtį iš esmės nepakito. Kita vertus, įmonių atveju trečdalis apklausoje dalyvavusių bankų nurodė, kad sąlygos griežtėjo. Prie to labiausiai prisidėjo didesnės maržos ir griežtesni užstato reikalavimai, pažymima pranešime.
Atsirado bankų, nurodžiusių, kad mažėjo naujų paskolų paklausa, ir tai būdinga tiek gyventojų, tiek verslo paskolų segmentams. Tam didžiausią įtaką darė prastėjantys lūkesčiai, kylanti skolinimosi kaina ir mažesnė įmonių paklausa investiciniams kreditams. Apklausos dalyvių teigimu, ateityje labiausiai mažės būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo bei ilgesnio termino paskolų įmonėms paklausa. Nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiam viešbučių ir restoranų sektoriui bankai vis dar daugiausia ribojo skolinimą dėl prasčiau vertinamos šio sektoriaus būklės. Tačiau stabilesniais pinigų srautais pasižymintiems žemės ūkio, miškininkystės, apdirbamosios gamybos ir prekybos sektoriams bankai teigia skolinimo neriboję.
Bankų lūkesčiai dėl gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų augimo šiek tiek suprastėjo – dauguma apklausoje dalyvavusių bankų tikisi, kad gyvenamojo NT kainos mažės, o komercinio – nesikeis arba mažės. Šiek tiek daugiau nei pusė bankų prognozavo iki 5 proc. senos statybos būstų kainų mažėjimo, o penktadalis nurodė, kad kainos galėtų mažėti iki 10 proc. Panašių tendencijų tikimasi ir naujos statybos būstų segmente: tik trečdalis nurodė, kad kainos nesikeis, o kita dalis teigė, kad jos mažės iki 5 arba 10 proc. Visi apklausoje dalyvavę bankai nurodė būsto rinkoje įžvelgiantys disbalansų, daugiausia dėl per didelių kainų. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, beveik perpus mažiau bankų pažymėjo pastebintys būsto pasiūlos trūkumą.
Dauguma respondentų teigė, kad komercinio NT kainos per artimiausius metus vis dar bus stabilios, tačiau šiek tiek mažiau nei pusė tikisi, kad komercinio NT kainos mažės iki 5 arba 10 proc. Disbalansų šioje rinkoje didžioji dalis respondentų neįžvelgė.
