Lietuvos bankai pirmą ketvirtį uždirbo 65 mln. eurų pelno – 28,5 proc. mažiau negu pernai tuo pat metu. Lietuvos banko (LB) teigimu, tai lėmė dėl koronaviruso lėtėjanti šalies ekonomika. Nors daugėja indėlių ir paskolų, bankų laukia su skolinimu ir pajamų mažėjimu susiję iššūkiai, teigia centrinis bankas.
„Lietuvos banko sprendimai stiprinti bankų sektoriaus atsparumą galimiems sukrėtimams ir rekomendacijos davė rezultatų – bankai krizę pasitiko gerai pasirengę, turėdami solidžias kapitalo ir likvidumo atsargas. Tai patvirtina ir bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai. Savo ruožtu mes operatyviai sušvelninome tam tikrus reikalavimus, kad bankai be papildomų suvaržymų galėtų teikti paslaugas gyventojams ir verslui“, – pranešime sakė LB Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Pelningai šiemet dirbo 10 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5. Tarp pastarųjų dominavo veiklą pertvarkantys, pradedantys ar ją nutraukiantys bankai.
Per tris mėnesius bankai uždirbo 129,5 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų – 10,7 proc. daugiau nei prieš metus, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos beveik nepakito ir siekė 55,8 mln. eurų.
Pagal LB rekomendacijas bankai sutvirtino atsparumą galimiems nuostoliams praėjusių metų pelną skirdami kapitalui stiprinti, o ne dividendams išmokėti. Be to, jie susitarė dėl paskolų mokėjimų atidėjimo iki 6 ar 12 mėnesių nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų.
Pasak LB, prasidėjus karantinui, naujo kreditavimo apimtis gerokai sumažėjo, todėl tikėtina, kad šiemet mažės paskolų portfelis bei komisinių ir palūkanų pajamos. Be to, dėl atidėtų paskolų tikroji skolininkų būklė ir jų galimybės grąžinti paskolas bus aiškios vėliau.
Bankų turtas pirmą ketvirtį išaugo 2 proc. (620,9 mln. eurų), iki 31,3 mlrd. eurų. Daugiau kaip ketvirtadalį bankų turto (28,2 proc.) sudarė grynieji pinigai, lėšos centriniame banke ar kitose kredito įstaigose, o jų dalis turte didėjo 1,8 punkto. Pasak LB, tai reiškia, kad bankai ir toliau turi perteklinį likvidumą.
Bankų indėliai per ketvirtį išaugo 1,7 proc., iki 25,4 mlrd. eurų, o vien gyventojų indėlių šiek tiek sumažėjo (0,1 proc.), tačiau tai sietina ne su koronavirusu, o su jau daug metų stebimu sezoniškumu. Per metus bendras indėlių portfelis išaugo 13 proc. (gyventojų – 11,7 proc.).
Paskolų portfelis grynąja verte išaugo 0,7 proc. (133 mln. eurų), iki 20,6 mlrd. eurų (per metus – 3,5 proc.). Itin aktyviai skolinosi gyventojai – jų paskolos padidėjo 1,9 proc., iki 10,3 mlrd. eurų. Vien būsto paskolų vertė padidėjo 189 mln. eurų, iki 8,3 mlrd. eurų (per metus – 7,4 proc.). Įmonių paskolų portfelio grynoji vertė per ketvirtį sumažėjo 20 mln. eurų.
Po ilgalaikio paskolų portfelio gerėjimo tendencijų šis rodiklis šiemet suprastėjo – neveiksnių paskolų dalis padidėjo 0,09 punkto, iki 1,7 proc., o jų likutis buvo 8,4 proc. didesnis nei metų pradžioje.
Be to, LB pabrėžia, kad pirmo ketvirčio rodikliai dar neparodo koronaviruso įtakos paskolų portfelio kokybei. Vien balandžio–gegužės mėnesiais bankai atidėjo daugiau nei 1 mlrd. eurų paskolų mokėjimus, ir tikėtina, kad jų kokybė šiemet dar blogės.
Kovo pabaigoje visi bankai vykdė kapitalo pakankamumo reikalavimus – šis rodiklis per ketvirtį išaugo nuo 19,9 iki 22,8 proc.
Banko licencijas kovo pabaigoje turėjo 10 bankų bei 8 užsienio bankų filialai. Šiemet paslaugas pradėjo teikti trys specializuoti bankai: „Revolut Bank“, „GF bankas“ ir „Fjord bank“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
